Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovui I.Gaigalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. A. ieškinį L. K. , trečiajam asmeniui Zarasų rajono notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir paaiškino, kad 2002 m. viduryje jis susipažino su L. V. , o nuo 2003 m. pradžios ėmė su ja kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. L. V. buvo silpnos sveikatos, todėl nedirbo, jos pajamas sudarė gaunama neįgalumo pašalpa. 2007-11-02 L. V. mirė. Ieškovas pilnai išlaikė L. V. ir save iš jo gaunamų pajamų todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad jis ir L. V. nuo 2003-01-01 iki 2007-11-02 gyveno faktinėje santuokoje ir buvo faktiniai sutuoktiniai. 2006-09-11 L. V. vardu buvo įsigytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pinigus šio buto įsigijimui davė A. A. , nes L. V. pinigų butui pirkti neturėjo. Nurodytas butas buvo įregistruotas L. V. vardu todėl, kad ieškovas iki šiol nenutraukė santuokos su sutuoktine E. A. . Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo pirktas už ieškovo pinigus, 2006-09-11 buto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina iš dalies negaliojančia, numatant jog butas įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise : 95 % priklauso A. A., 5 % - L. V. . Įvertinant tai, kad prie buto pirkimo L. V. prisidėjo minimaliai, butas esantis (duomenys neskelbtini) pripažintinas ieškovo nuosavybe, o L. V. įpėdinei L.K priteistina 3 700 Lt kompensacija.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad A. A. ieškinys yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovė atsiliepimą palaikė pilnai ir paaiškino, kad A. A. ieškinyje iš-dėstytos aplinkybės neatitinka realiai buvusių įvykių ir faktų. Iki 2003-05-19 L. V. draugavo ir gyveno su kitu asmeniu, o po jo mirties 2003-05-19 grįžo gyventi pas savo globėją O. V. . A. A. ir L. V. epizodiškai ėmė bendrauti 2003 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Jokių santuokinių ryšių tarp A. A. ir L. V. nebuvo. Dėl savo žalingų įpročių, A. A. mėnesiais nesilankydavo pas L. V. . Atsakovės nuomone A. A. ginčo bute gyveno kaip nuomininkas. L. K. įsitikinusi, kad A. A. neketino užmegzti santuokinių ryšių su L. V. , nes iki šiol nėra nutraukęs santuokos, sudarytos 1990-09-08 su E. A. . A. A. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jo pajamos buvo pakankamos nupirkti ginčo būtą ir jį išlaikyti. Po L. V. mirties, atsakovė sužinojo, kad yra susikaupę skolos už buto šildymą, suvartotą vandenį ir elektros energiją kitus komunalinius patarnavimus. Šias skolas sumokėjo atsakovė. L. K. nuolat padėjo ir rėmė seserį L. V. . Nors L. V. pajamos nebuvo didelės, tačiau jų minimaliai pakako jos poreikiams tenkinti. Be to, L. V. buto pirkimui pinigus davė atsakovė. Ieškinys yra nepagrįstas todėl turi būti atmestas.

Tretysis asmuo notarė J.Vaitonienė paaiškino, kad jį tvirtino 2006-09-11 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo šio buto savininkas V. V. ir buto pirkėja L. V. . Notaro akivaizdoje, buto pirkėja – L.V. pinigų už perkamą butą, buto savininkui V. V. , neperdavė.

Atsakovės atstovas pilnai palaikė atsakovę, ieškinį prašė atmesti

Byloje buvo apklausti liudytojai kurie davė sekančius parodymus.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji buvo L. V. gydanti gydytoja. L. V. turėjo įgimtus širdies veiklos sutrikimus, be to ji sirgo hepatitu C. Jos sveikatos stovio palaikymui iki 2007 m. buvo skiriami 80 % kompensuojami vaistai. Nuo 2007 m. L. V. skirti vaistai buvo kompensuojami 100 %. Nekompensuojamiems, papildomiems vaistams L. V. išleisdavo iki 50 Lt per mėnesį, brangių ir nekompensuojamų vaistų ji nevartojo.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis 2006-09-11 už 20 000 Lt pardavė L. V. butą esantį (duomenys neskelbtini) nors sutartyje buvo nurodyta, kad butas parduodamas už 5 000 Lt. Kodėl sutartyje buvo nurodyta mažesnė buto kaina, liudytojas paaiškinti negali. Liudytojui buvo žinoma, kad L. V. yra jo dukra, tačiau nustatyta tvarka jis savo tėvystės jos atžvilgiu nebuvo pripažinęs, teismine tvarka tėvystė taip pat nebuvo nustatyta. Nurodytą butą V. V. pardavė L. V. , nes A. A. buvo neišsituokęs ir tokioje situacijoje galėjo kilti grėsmė, kad L. V. gali likti be gyvenamosios patalpos. V. V. pinigus už parduotą butą perdavė ieškovo motina G. A. , liudytojui nepažįstamam asmeniui priklausančiame automobilyje. Liudytojui žinoma, kad A. A. ir L. V. gyveno kartu, A. A. rūpinosi ja, vežiojo pas gydytojus, pirko vaistus, maisto produktus, kitus buitinius reikmenis. Mirus L. V. , liudytojas gavo skirtą laidotuvėms pašalpą, tarėsi laidojimo namuose dėl jos laidotuvių. A. A. taip pat rūpinosi L. V. laidotuvėmis : atvežė karstą, užsakė kavinę, apmokėjo už gedulingus pietus, transporto paslaugas. Liudytojui buvo žinoma, kad L. V. neturi lėšų susimokėti už nusipirktą butą. Taip atsitiko todėl, kad jai buvo reikalingi bangūs vaistai, ji turėjo dažnai vykti į Vilnių. Tai žinodamas liudytojas stengėsi padėti L.V., tačiau neturėjo iš ko materialiai paremti.

Liudytoja G. A. parodė, kad ieškovas A. A. yra jos sūnus. A. A. nuolat dirba įvairius ūkio darbus liudytojai priklausančiame ūkyje. Liudytojai žinoma, kad ieškovas ir L. V. kartu gyveno, buvo kartu atvykę pas ją į namus. 2006 m. rudenį A. A. nusprendė Zarasų m. pirkti butą. Tuo metu pas liudytoją buvo A. A. priklausantys pinigai – 20 000 Lt. Šie pinigai buvo gauti už G. A. priklausančios medienos (miško) pardavimą. Liudytoja šiuos pinigus atvežė sutarties sudarymo dieną į Zarasus ir perdavė sūnui. Liudytojai nežinomos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės. G. A. taip pat yra apmokėjusi dalį išlaidų susijusių su L.V. laidotuvėmis, apie 1 000 Lt.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji iki L. V. mirties gyveno gretimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Liudytojai žinoma, kad nuo 2003 m. A. A. ir L. V. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, A. A. pirko įvairius buities daiktus, baldus.

Liudytoja A. J. parodė, kad jį buvo L. V. globėjos O. V. draugė, L.V. pažinojo nuo vaikystės. Liudytojai žinoma, kad A. A. ir L. V. nuo 2003 m. vasaros iki L. V. mirties 2007-11-02 gyveno kartu. L. V. yra sakiusi liudytojai, kad už pirktą butą mokėjo A. A. . Liudytojai taip pat žinoma, kad V. V. rūpinosi L. V. laidotuvėmis, tačiau už įkapes ir kitus daiktus, neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų.

Liudytojas L. K. parodė, kad jis yra A. A. pažįstamas. 2006 metais A. A. prašymu, liudytojas kartu su juo nuvyko į kaimą pas A. A. motiną. Tą pačią dieną, kartu su A. A. motina jie atvyko į Zarasus prie notarinės kontoros. Automobilyje, A. A. motina perdavė vyresnio amžiaus vyrui 20 000 Lt. Iš A. A. žodžių liudytojui žinoma, kad pinigai buvo sumokėti už perkamą butą. Liudytojui nežinomos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės.

Liudytoja O. P. parodė, kad ji draugavo su L. V. nuo vaikystės. Liudytoja dažnai lankydavosi pas L. V. ir matė, kad A. A. ir L. V. gyveno kaip vyras ir žmona. A. A. pirko L. V. maistą rūbus. L. V. yra liudytojai sakiusi kad ginčo butą pirko A. A. . L. V. dėl sveikatos stovio nedirbo, ji gaudavo apie 500 Lt dydžio neįgalumo pensiją.

Liudytoja N.S. parodė, kad ji nuo vaikystės pažinojo L. V. , kartais prižiūrėdavo ją. Liudytojai žinoma, kad A. A. apie 5 m. iki L. V. mirties, gyveno kartu su ja. Liudytojai nežinomos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės.

Liudytoja P. A. parodė, kad ji yra ieškovo dukra. P. A. atostogų metu atvykdavo pas tėvą į Zarasus. Čia liudytoja susipažino su tėvo drauge L. V. . A. A. gyveno kartu L.V., pirko maistą, remontavo ginčo butą. Liudytojos tėvai – A. A. ir E. A. kartu negyvena daugiau nei dešimt metų, nepalaiko artimų santykių todėl ji neprieštaravo A. A. ir L. V. bendram gyvenimui. Ieškovas liudytojai yra sakęs, kad ginčo butą pirko jis. Liudytojai nežinomos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės.

Liudytojas T. Š. parodė, kad jis pažinojo L. V. , nes dažnai su draugu pas ją lankydavosi, padėdavo jai buityje, kelis kartus nakvojo L. V. bute. A. A. liudytojas pažįsta kaip buvusį L. V. vaikiną. Liudytojas kelis kartus matė A. A. L. V. bute. L. V. liudytojui sakiusi, kad A. A. yra jos buvęs vaikinas, tačiau apie tai, kad ji su juo palaiko artimus santykius, nesakė. Liudytojui nežinomos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės.

Liudytoja K. J. parodė, kad ji yra atsakovės L. K. bendradarbė, ją pažįsta apie 20 metų. Liudytoja dalyvavo L. V. ir L. K. pokalbyje, įvykusiame prieš 2 metus, kurio metu L. V. prašė L. K. pinigų butui pirkti. L. K. po pokalbio sakiusi, kad ji žada duoti pinigų seseriai L. V. , butui pirkti. Kitos šios bylos aplinkybės liudytojai nežinomos.

Liudytoja V. L. parodė, kad ji pažinojo L. V. nes draugavo su jos sūnėnu. Liudytojai yra tekę kelis kartus lankytis L. V. bute, tačiau A. A. ji ten nebuvo sutikusi. L.V. 2-3 kartus per metus, viena atvykdavo į Vilnių pas gydytojus, autobusu. Liudytoja ir jos draugas pasitikdavo L. V. autobusų stotyje Atvykusi į Vilnių ji nakvodavo liudytojos nuomojamame bute. A. A. kartu su L. V. , liudytoja matė vieną kartą, kai jie buvo atvykę į Turmanto geležinkelio stotį, pasitikti liudytojos. Iš atsakovės žodžiu liudytojai žinoma, kad atsakovė žadėjo duoti L. V. pinigų buto pirkimui. Kitos šios bylos aplinkybės liudytojai nežinomos.

Liudytojas S. Č. parodė, kad jis yra buvęs atsakovės bendradarbis, ją pažįsta apie 10 metų. Liudytojui yra tekę kelis kartus vykti į turistines keliones kartu su atsakovės šeima. Šiose išvykose beveik visada dalyvavo L. K. sesuo L. V. , tačiau ji būdavo viena. Kitos šios bylos aplinkybės liudytojui nežinomos.

Liudytojas D. C. parodė, kad jis virš 10 metų yra pažįstamas su ieškovu. Liudytojas yra gydytojas-reanimatologas ir jam yra tekę gydyti L. V. , kai ji buvo gydoma ligoninėje. A. A. nuolat ją lankydavo ligoninėje, pirkdavo vaistus, maistą, kitus būtinus daiktus. Liudytojui žinoma, kad A. A. ir L. V. gyveno kartu. Kitos šios bylos aplinkybės liudytojui nežinomos.

Reikalavimo nustatyti faktinę santuoką juridinę reikšmę turintį faktą, išsprendimas

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (2000 m. CK 3.7 str. 1d.). Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos (2000 m. CK 3.16 str.).

Byloje nagrinėjamų santykių ir įvykių metu galiojusio 2000 m. Civilinio kodekso VI dalis regla-mentuoja bendrą vyro ir moters gyvenimą neįregistravus santuokos. Partnerystės institutui taip pat tai-komas bendrasis šeimos teisės principas – monogamija ( CK 3.3 str., 3.16 str.). Šis imperatyvaus pobūdžio principas taip pat taikomas ir tiems asmenims, kurie siekia sukurti šeimos (partnerystės) teisi-nius santykius. Teismas laiko, kad sprendžiant šį ieškinio reikalavimą, būtina vadovautis aukščiau nuro-dytomis teisės normomis.

Kaip matyti iš byloje esančio santuokos liudijimo nuorašo / T.1, b.l.130/, ieškovo paaiškinimų tei-smo posėdžių metu, jis iki šiol nenutraukė ankstesnės santuokos, sudarytos 1990-09-08 Trakų raj. CM su savo sutuoktine E. A. . Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ši santuoka pasibaigusi ar pripažinta negaliojančia. Ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei paaiškinimuose duotose teisme, negalėjo paaiškinti kodėl iki šiol nenutraukė ankstesnės santuokos. Ieškinyje /T.1, b.l.91-92/ A. A. nurodė, kad jis su L. V. , nuo 2003 m. pradžios, pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį ir šis jų bendras gyvenimas tęsėsi iki L. V. mirties 2007-11-02. Iš šių, ieškovo nurodytų aplinkybių seka, kad ieškovas daugiau nei keturis metus gyveno su kita moterimi, tačiau nelaikė būtinu nutraukti ankstesnę santuoką. Teismo nuomone, ieškovo nurodytas bendro gyvenimo su L. V. laikotarpis yra pakankamas apsispręsti dėl santuokos su E. A. nutraukimo. Teismas daro išvadą, kad A. A. nebuvo apsisprendęs dėl santuokinių ar partnerystės santykių užmezgimo su L.V.. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškinio reikalavimas pažeidžia vieną iš pagrindinių ir imperatyvių šeimos teisės principų – monogamijos principą, todėl prieštarauja visuomenėje priimtiems bei įstatyme įtvirtintiems geros moralės principams.

Liudytojų parodymus dėl šio ieškinio reikalavimo teismas laiko nereikšmingais, nes nei vienas iš liudytojų nepateikė parodymų ar kitų įrodymų patvirtinančių, kad A. A. ankstesnė santuoka yra nu-traukta ar kitaip pasibaigusi.

Be to, LR Civilinio kodekso (2000 m) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. nustatė, kad šio Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįre-gistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsiga-liojimo momento. Toks įstatymas nėra priimtas šio sprendimo dienai.

„Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, asmenų bendro gyvenimo ne-sudarius santuokos faktas nedaro įtakos jų turimo turto statusui, t.y. vien šis faktas, nesant kitų bendro-sios nuosavybės atsiradimo pagrindų, nėra pakankamas atsirasti vieno sugyventinio teisėms į kito sugy-ventinio įgytą turtą.“ / LAT 2004-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; bylų kategorija 108.4. Teismų praktika Nr.23, 9-13 psl./

Ieškovas nenurodė kitų jo ir L. V. bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo į ginčo butą, pagrindų.

Ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Reikalavimų iš dalies pripažinti negaliojančia 2006-09-11 buto pirkimo – pardavimo sutartį, bei ginčo buto atidalinimo išsprendimas

Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-09-11 buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartį sudarytą tarp V. V. ir L. V. /T.1, b.l.14/. Tokį reikalavimą ieškovas grin-džia tuo, kad L. V. dėl ligos nedirbo, jos pajamos buvo minimalios - apie 500 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo motinos ūkyje ir jo pajamos buvo pakankamos nupirkti ginčo butą. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nebuvo nutraukęs ankstesnės santuokos, A. A. ir L. V. buvo nuspręsta butą pirkti L. V. vardu. Nors sutartyje nurodyta, kad už ginčo butą V. V. yra sumokėta 5 000 Lt, tačiau realiai ginčo butas buvo nupirktas už 20 000 Lt. Šiuos pinigus, sutarties sudarymo dieną, buto pardavėjui V. V. , perdavė ieškovo motina G. A. . Ieškovas laiko, kad jis prie ginčo buto įsigijimo prisidėjo 95 %, o L. V. 5 %. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas taip pat prašo pripažinti, kad ginčo butas yra įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurio 95 % priklauso A. A. , 5 % - L. V. , bei atidalinti ši butą, pripažįstant ginčo butą A. A. nuosavybe, o L. V. teisių perėmėjai L. K. priteisiant iš ieškovo 3 700 Lt kompensaciją.

LR CPK 197 str. 2d. nustato, kad dokumentai išduoti valstybės, savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Ieškinyje nepareikšti jokie reikalavimai dėl 2006-09-11 buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumo ar kitokio jos ydingumo. Ieškovas ieškinyje ir teisme nurodė, kad ginčo butas buvo pirktas už jo pinigus, šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė medienos pirkimo – pardavimo sutartis /T. 1, b.l. 10-13/, prekės perdavimo ir pinigų sumokėjimo aktus /T.2, 84-85/, pajamų deklaraciją /T.1, b.l.19-23/, trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis /T.1, b.l.93-95/, sąskaitos išrašą /T.1, b.l./96-124/, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą /T.1, b.l127-128/. Visi nurodyti dokumentai yra sudaryti ieškovo motinos G. A. su įvairiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis. Iš šių dokumentų galima spręsti apie ieškovo motinos, bet ne ieškovo pajamas. Byloje pateiktas 2006-09-11 įgaliojimas /T.1., b.l. 129/, kuriuo G. A. pavedė A. A. jos vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus, išskyrus parduoti ar kitaip perleisti jai priklausančius žemės sklypus su pastatais ar visą ūkį. Vykdant šį įgaliojimą vadovaujamasi LR CK 6.756 str. – 6.765 str., reglamentuojančiais pavedimo teisinius santykius. „ Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla (LR CK 6.758 str. 2d.).“ Šis įgaliojimas yra sudarytas 2006-09-11, tai yra ginčo buto pirkimo dieną. Be to, kaip matyti iš įgaliojimo turinio, jame nėra jokių duomenų, kad A. A. pagal šį įgaliojimą, įgaliotojos vardu veikė už atlyginimą. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytos aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas nepa-teikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis iki ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2006-09-11 už atlygį dirbo motinos ūkyje.

Byloje yra pateiktas A. A. socialinio draudimo pažymėjimo nuorašas /T.1, b.l.28-29/ iš kurio matyti, kad nuo 1995-02-20 jis yra A. A. individualios įmonės savininkas, tačiau minėtame nuoraše nėra jokių duomenų apie jo gautas pajamas. Teisme A. A. paaiškino, kad jo įmonė veiklos nevykdo. Taip pat byloje yra pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyriaus pažyma /T.1, b.l.31/ apie A. A. Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Šioje pažymoje esantys duomenys apima A. A. darbinės veiklos ir gautų pajamų laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-21. Ginčo butas buvo įsigytas 2006-09-11, tai yra ankščiau nei pažymoje nurodyta ieškovo pirmos darbo dienos data - 2007-03-26. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. A. nepateikė teismui nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad buto pirkimo dieną jis turėjo jo nurodytą 20 000 Lt sumą. Byloje apklaustų liudytojų parodymus dėl ginčo buto pirkimo aplinkybių ir pinigų mokamų už perkamą butą priklausomybę, jų kilmę, teismas laiko nepatikimais, nes liudytojai G. A. ir V. V. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kiti liudytojai, ginčo buto pirkimo aplinkybes žino labai abstrakčiai, dalis tik iš kitų asmenų žodžių.

Be to, byloje pateiktos įvairių įmonių, tiekiančių komunalines ir kitas paslaugas gyventojams, pažy-mos /T. 1, b.l.50-57/. Šios pažymos taip pat iš dalies paneigia ieškovo teiginius apie jo pakankamas pa-jamas, nes po buto perėjimo L. V. nuosavybėn 2006-09-11, nebuvo mokama už visas šiam butui teikiamas komunalines paslaugas. Kaip matyti iš nurodytų pažymų, po L. V. mirties 2007-11-02, visas skolas susijusias su buto išlaikymu, sumokėjo atsakovė L. K. . Teisme ieškovas taip pat patvirtino, kad už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas nebuvo mokama, nes jis neturėjo pakankamai pajamų, jis tikėjosi, kad L. V. už komunalinius patarnavimus bus suteiktos kompensacijos kaip neįgaliam asmeniui.

Teismo posėdyje, A. A. patvirtino, kad po L. V. mirties jis išsikėlė iš ginčo buto, nes taip nurodė L. K. . Šiuos A. A. veiksmus teismas laiko netiesioginiu įrodymu, kad ieškovas nelaikė savęs pilnateisiu nurodyto buto savininku.

Ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo, pašto ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos) 93str.1d., 88str.1d.6p., 8p.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str. – 260 str., 263 str. – 265 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. A. 1 300 Lt atstovavimo išlaidų, 500 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų ir 7,10 Lt pašto išlaidų L. K. .

Priteisti iš A. A. 80,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas 2008-01-31 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teis-mui per Zarasų rajono apylinkės teismą.