Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.3; 2.3.6.4.5;1.1.8.6.2; 1.1.8.1.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3; 2.1.8

2015 m. gruodžio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis K. rajono P. kaime, deklaruojama gyvenamoji vieta Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) , pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-05-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų, bausmę atlikęs 2015-12-10, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015 metų rugpjūčio 23 d. apie 15 val. V. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , miegamajame kambaryje, tyčia vieną kartą durdamas peiliu savo šeimos nariui – broliui O. M. į pilvą sunkiai jį sužalojo, padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su riestinės stotosios žarnos sužalojimu.

D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 metų rugpjūčio 23 d., sekmadienį, namuose vienas gėrė 6 proc. stiprumo alų, jautėsi apsvaigęs ir gulėjo lovoje. Tame pačiame kambaryje buvo ir jo motina bei brolis, kuris taip pat buvo neblaivus ir kuris jam pradėjo priekaištauti sakydamas, kad dėl to, jog vartoja alkoholį sekančią dieną nenueis į darbą. Brolio kalbos jam nepatiko ir jis, norėdamas šį pagąsdinti, nuėjęs į virtuvę, iš ten pasiėmė peilį ir, priėjęs prie brolio jam dūrė, nors sužaloti brolio nenorėjo, norėjo jį tik pagąsdinti. Ar prieš durdamas ką nors sakė – neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-08-23 16.13 val. D. M. nustatytas 2.52 promilių girtumas ( b.l. 86).

Nukentėjusysis O. M. jo sužalojimo aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir kaltinamasis. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad vėliau brolis jam sakė, kad norėjo jį tik pagąsdinti, tačiau būdamas girtas gal neapskaičiavo savo judesio. Jis broliui jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, brolis iš tikrųjų labai gailisi to, kas įvyko, jo atsiprašė, po įvykio brolis visiškai nebevartoja alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-09-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su riestinės storosios žarnos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, vieno smūgio pasėkoje (b.l.36 ).

2015-10-21 Kompaktinio disko su garso įrašu iš (duomenys neskelbtini) centro apžiūros protokole nurodyta, kad kompaktiniame diske yra įrašytas garso failas „download_10.102.186.21_2015-08-23_15-05-33_25.03.“ Garso įraše užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatorės ir skambinančiojo pokalbis telefonu. Iš pradžių girdisi išsigandusio vyriškio balsas jis sako „kaip pagalbą išsikviest“. Atsiliepus operatorei vyriškis sako „mane perdūrė man reikia greitosios“ Operatorė pasitikslina „kur, kuo?“ vyriškis pasako „brolis perdūrė, peiliu į pilvą dūrė. Tada operatorė paklausia vyriškio adreso, vardo ir pavardės, vyras atsako „(duomenys neskelbtini) , O. M. (b.l. 17-20).

Iš O. M. ir D. M. asmens duomenų matyti, kad jie abu yra tų pačių tėvų vaikai, t.y. broliai ir gyvenamąsias vietas deklaravę tuo pačiu adresu (b.l. 37, 65).

Išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad D. M. tyčia durdamas peiliu savo kartu gyvenančiam broliui O. M. į pilvo sritį pastarąjį sunkiai sužalojo. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Byloje nėra jokių kaltinamojo parodymus, kad jis neturėjo tikslo savo brolį sužaloti, o norėjo jį tik pagąsdinti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad D. M. būdamas girtas ir dėl to negalėdamas koordinuoti savo judesių mojuodamas rankoje turimu peiliu prie nukentėjusiojo pilvo, jis akivaizdžiai suprato, kad gali O. M. sužaloti, darytina išvada, kad tokioms pasekmėms, kokios atsirado, D. M., nors ir jų nenorėdamas, sąmoningai leido joms atsirasti. Tai reiškia, kad sunkų sveikatos sutrikdymą O. M. D. M. padarė netiesiogine tyčia.

D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos nuoširdžiai galisi, be to, kaip matyti iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo, 2015-11-25 Valstybinei ligonių kasai visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą – O. M. gydymo kaštus – 1760,93 eurus (šiai sumai byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys) (b.l. 25-26).

D. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nagrinėjamo nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. D. M., būdamas girtas, padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, sunkiai sužalojo kartu gyvenantį savo artimąjį giminaitį, šią veiką padarė būdamas anksčiau teistas bei baustas administracine tvarka už tai, kad, taip pat būdamas girtas, grasino nužudyti ar sunkiai sužaloti savo motiną, bei iš karto po pastarojo nusikaltimo padarymo nepakluso policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams, bausmės už šį nusikaltimą, nesusijusios su laisvės atėmimu, atlikimo metu. Daugiau duomenų apie kokius nors kitus D. M. padarytus teisės pažeidimus byloje nėra.

Iš išdėstyto akivaizdu, jog teisės pažeidimus D. M. darė tik būdamas girtas. Gyvenamosios vietos savivaldos administracija jokių D. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikė (b.l. 84), buvęs darbdavys kaltinamąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai (b.l. 85). Minėta, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, nenorėjo ir nenori, kad jis būtų laikomas nukentėjusiuoju, dėl padaryto sužalojimo jam nėra jokių liekamųjų reiškinių, jis yra visiškai darbingas, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl namuose, kur gyvena kartu su kaltinamuoju bei motina, kuri yra neįgali ir kuriai būtinai reikalinga kito asmens pagalba, būna retai ir praktiškai tik kaltinamasis rūpinasi motina. Nukentėjusysis taip pat prašo neskirti D. M. laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad D. M. yra jauno amžiaus, dėl padarytos veikos tikrai nuoširdžiai galisi, ką akivaizdžiai rodo faktas, jog jis prieš pradedant bylą nagrinėti teisme Valstybinei ligonių kasai savanoriškai atlygino visas jo sužaloto O. M. gydymo išlaidas, bei, teismo nuomone, svarbiausia, kad, kaip matyti iš pateikto Panevėžio priklausomybių ligų centro 2015-09-08 kvito ir nukentėjusiojo O. M. parodymų, po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo kaltinamasis visiškai nebevartoja alkoholio, užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog kaltinamasis tikrai suvokė, jog nusikalstamą jo elgesį išimtinai lemia buvimas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir pats savanoriškai deda visas pastangas ateityje nebevartoti alkoholio ir tuo pačiu nebedaryti teisės pažeidimų.

Reziumuojant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės – laisvės atėmimo nuo dviejų iki dvylikos metų paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, kuris teismų praktikoje suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas, nes šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė D. M. būtų aiškiai per griežta ir tokia bausme nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, o pasiekti bausmės tikslus galima paskiriant D. M. laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, o tuo pačiu nebėra pagrindo nuo taikyti ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimo D. M. negyventi bendrame su nukentėjusiuoju O. M. bute, nesiartinti prie nukentėjusiojo, su juo nebendrauti ir neieškoti ryšių.

Kadangi nusikaltimu Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą D. M. visiškai atlygino, civilinio ieškinio dalyje procesas nutraukiamas.

Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti – įvykio vietoje paimta peilio rankena, kaip bevertis, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam dviejų metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigoti D. M. visą laisvės apribojimo laiką: dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, nesilankyti viešojo maitinimo įmonėse, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per vienerius metus nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. M. 2015-08-24 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones: įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, iš buto, esančio Kupiškio m. (duomenys neskelbtini) , nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens O. M., neieškoti su juo ryšių ir nebendrauti panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinį įrodymą – peilio rankeną nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.