Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2-651/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
K. I.
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-651/2014Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti K. I. ieškinio pareiškimą atsakovui G. D. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinė byla Nr. 2-3647-392/2014.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja K. I. 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui G. D. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytą tik dėl akių (CK 1.86 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi K. I. pareiškimą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja siekia nuginčyti šalių 2004 m. spalio 4 d. sudarytą paskolos sutartį, tačiau, kaip matyti iš jos pačios pridedamų dokumentų, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. preliminariu sprendimu šios paskolos sutarties pagrindu yra nusprendęs priteisti iš jos G. D. 383 400 Lt (civilinė byla Nr. 2-1616-553/2012). Sprendė, kad teismas jau yra išnagrinėjęs šalių ginčą dėl ieškovės bandomos revizuoti paskolos sutarties, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad ieškinį atsisakoma priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, – minimą ieškinio pareiškimą atsisakė priimti.

Be to, teismas nurodė, kad ieškovė K. I., nepateikdama motyvuotų prieštaravimų dėl teismo preliminaraus sprendimo, savo neveikimu su šiuo sprendimu sutiko, pripažindama, kad tarp šalių kilęs ginčas paskolinių santykių apimtyje yra išspręstas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad paskolos suteikimo faktas pradėtas ginčyti tik tuomet, kai kreditorius G. D. Trakų rajono apylinkės teisme pareiškėjos atžvilgiu pareiškė actio Pauliana ieškinį (civilinė byla Nr. 2-30-231/2014).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja K. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos ieškinį. Nurodomi tokie argumentai:

Teismas neteisingai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, nes teikiamame ieškinyje nurodytas bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. preliminariu sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio dalykas bei pagrindas nėra tapatūs.Teismas be pagrindo sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1616-553/2012 buvo išnagrinėtas šalių ginčas dėl jos bandomos revizuoti paskolos sutarties, nes joje nebuvo sprendžiama dėl sandorio šalių tikrosios valios, elgesio motyvų, tikslų, sutartyje nurodytos paskolos suteikimo realumo, sutarties vykdymo, etc.Teismas be pagrindo sprendė, kad faktas, jog ji nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl teismo preliminaraus sprendimo, su šiuo sprendimu sutiko, pripažindama, kad tarp jos ir G. D. kilęs ginčas dėl paskolinių santykių yra išspręstas. Teigė nesupratusi tokio neveikimo teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės K. I. ieškinį, nusprendęs, jog jos teikiamas bei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1616-553/2012 išnagrinėtas ieškinys (reikalavimai) yra tapatūs, tai yra, kad šis asmuo jau buvo pareiškęs teisme tapatų reikalavimą, tuo realizuodamas jai priklausančią konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos. Taigi šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl aiškinimo bei taikymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kad ieškinį atsisakoma priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodo, jog tiek pagal įstatymą, tiek pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ieškinių tapatumas nustatomas vadovaujantis trimis kriterijais, apibūdinančiais ginčo šalis, ieškinio dalyką bei pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010, etc.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju šalys sutampa. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo spręsti, kad sutampa taip pat ir ieškinio dalykas – reikalavimas, ir jo pagrindas – aplinkybės, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje bei aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis ieškovės reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, pareiškėja K. I. teismui teikiamame ieškinyje kelia klausimą, jog paskolos sutartis, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. preliminariu sprendimu iš jos G. D. priteisė skolą, yra sudaryta tik dėl akių ir prašo ją pripažinti negaliojančia (CK 1.86 str.).

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata ir atsisakyti priimti ieškinį (CPK 185 str.). Todėl jos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, tačiau pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nes, konstatavęs minimą trūkumą, teismas nesiaiškino, ar šis procesinis dokumentas atitinka kitiems įstatymo keliamiems reikalavimams (CPK 263 str. 1 d., 111-115 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos K. I. ieškinio priėmimo klausimą perduoti šiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė