Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. E. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. E. ieškinį atsakovei A. E., trečiajam asmeniui Raseinių VTAS dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė A. E. su ieškiniu sutiko.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė J. J. su ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ieškovo, jo sutuoktinės bei mažametės dukters interesų, todėl turi būti panaikintas, o civilinė byla turi būti nutraukta.

2. Teigia, kad kreipdamasis į teismą tik norėjo sužinoti ar yra dukters tėvas, bet nesiekė ir nenorėjo pasekmių, kurios atsirastų įsiteisėjus teismo sprendimui. Paaiškina, kad santuokos nutraukti nenori, taip pat nenori, kad duktė nebelaikytų ieškovo savo tėvu, nesiekė atsiriboti nuo vaiko išlaikymo. Pažymi, kad teismo posėdyje dalyvavo pirmą kartą, gerai nesuvokė proceso. Teismo sprendimas priimtas po pusės metų nuo ieškovo kreipimosi į teismą, per tą laiką ieškovas susitaikė su sutuoktine, nutarė auginti katu vaikus neišskiriant dukters, kurios biologinis tėvas yra ne ieškovas.

3. Pabrėžia, kad tėvystė yra ne vien tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Tiek ieškovas, tiek jo žmona bei abu sūnūs labai myli dukrą S., ja visapusiškai rūpinasi, mergaitė visus myli kaip tėvus, esamoje situacijoje visi yra laimingi ir tokios padėties keisti nenori. Dukra yra mažametė, dėl psichologinių priežasčių tėvu laiko ieškovą, nors jis ir nėra biologinis dukters tėvas, dukrai svarbesnis emocinis ryšys su ieškovu, nei kraujo ryšys.

4. Atkreipia teismo dėmesį, kad bylos dėl tėvystės nutraukimo pasekmės ieškovui yra išaiškintos advokato.

Atsakovė A. E. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytais terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo prašymas dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokos liudijime nurodyta, jog santuoka tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nėra nutraukta (8 b.l.). (duomenys neskelbtini) gimusios S. E. tėvu įrašytas D. E. (9 b.l.). Serologijos ir DNR laboratorijoje atlikta ekspertizė, 2014-04-02 ekspertizės akte Nr.ES 110/14 (01) nurodoma, kad D. E. nėra vaiko S. E., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas (26 b.l.).

LR CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenis gimimo įraše galima nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). CK 3.151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs subjektai, turintys teisę nuginčyti tėvystę – asmenys, vaiko gimimo akto įraše įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, asmenys, vaiko gimimo įraše neįrašyti kaip motina ar tėvas, bet laikantys save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo prašymą padarė teisingas išvadas. Bylos duomenimis aplinkybės, kurios nurodytos ieškovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos. Teisėjų kolegija vertina, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad tuo metu, kai pateikė teismui prašymą dėl tėvystės nuginčijimo, jis nesuvokė tokio teismo sprendimo pasekmių, norėjo sužinoti ar yra dukters tėvas, bet nesiekė ir nenorėjo pasekmių, kurios atsirastų įsiteisėjus teismo sprendimui, kurie pažeistų jo šeimos narių interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, šio straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

Kadangi byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta ieškovo D. E. tėvystė, panaikinimo klausimas, atsižvelgiant į bylos specifiką, į aplinkybę, kad šeimos bylose teisėjų kolegija vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir apsaugos principu, atsižvelgiant, kad ieškovas ir atsakovė nutarė bendrai auginti visus vaikus, juos sieja glaudus emocinis ryšys, teisėjų kolegija vertina, kad yra įstatyminis pagrindas apelianto prašymą tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad apelianto atsisakymas nuo ieškinio yra pagrįstas, todėl teismas priima atsisakymą nuo ieškinio ir sprendžia, kad kitų asmenų teisės ar teisėti interesai nebus pažeisti nutraukus bylą. Apeliantui yra žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės.

Taigi, teisėjų kolegija panaikina Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą, priima ieškovo D. E. atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo D. E. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.