Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971 m. lapkričio 22 d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

1992-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 16 str. 2 d., LR BK 146 str. 2 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 1993-03-26 paleistas atlikęs bausmę;1994-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 1995-10-18 paleistas atlikęs bausmę;1996-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę subendrinus su 1994-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams, 1999-09-10 paleistas atlikęs bausmę;2001-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius įstatymą „ Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas;2001-05-07 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 3 d., 272 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. – (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 9 metams su turto konfiskavimu. 2005-04-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 180 str. 1d., 135 str. 2d. 9d. ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams; 2001-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str.1 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) bausmę subendrinus su 2001-05-07 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 9 metams su viso turto konfiskavimu (galiojo iki 2003-05-01). 2003-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi veikas perkvalifikavus pagal 2000 m. BK paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. 2007-05-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2001-09-14 nuosprendį ir 2003-05-28 nutartį, 2001-05-07 nuosprendį, pakeistą 2005-04-06 nutartimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. 2009-03-06 paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d., 286 str. 1 d., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustato:

Iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ kvito matyti, kad 2012-04-12 už bendziną sumokėta 99,35 Lt (b.l. 17).

Iš Fizioterapijos skyriaus (kabineto) lankytojo kortelės matyti, kad E. M. dėl kaklo raumenų patempimo buvo atliekamos procedūros (b.l. 18, 19, 22-25). Kvitas ir mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapas patvirtina, kad už šias procedūras E. M. sumokėjo 42,50 Lt (b.l. 20, 21).

Iš 2012-04-10 specialisto išvados Nr. G648/12(03) matyti, kad E. M. buvo padarytas kaklo sumušimas su kaklo raiščių patempimu, poodine kraujosruva pilvo kairėje, minimi sužalojimai galėjo gautis paveikus kaklo bei pilvo sritį kietais bukais daiktais. Nurodytus sužalojimus E. M. galėjo patirti 2012-03-29 paros antroje pusėje. Konstatuotinos dvi trauminio poveikio vietos ( kaklas, pilvas). Dėl kaklo sumušimo su raiščių patempimu E. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30).

Iš 2012-04-02 įvykių registro matyti, kad 2012-04-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariate buvo gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos pranešimas, kad 2012-04-02 į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko A. V., kuris paaiškino, kad 2012-03-28 apie 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, jį sumušė policijos pareigūnai. Nustatyta diagnozė: kairės sėklidės potrauminė vandenė, gydosi ambulatoriškai (b.l. 36, 37).

Iš 2012-03-29 N. V. pareiškimo matyti, kad ji 2012-03-29 pateikė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariatui dėl triukšmo ir girtavimo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 38).

Iš 2012-04-02 N. V. pareiškimo patikslinimo kopijos matyti, kad 2012-03-29 vakare pas kaimyną į antrą butą atėjo pašaliniai asmenys, kurie girtavo, šūkavo ir apie 20.30 val. buvo iškviesta policija. Prašo imtis priemonių, nes butas paverstas lindyne (b.l. 44).

Iš 2012-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. V. už tai, kad 2012-03-29 apie 20.30 val., atėjęs į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išgertuvių metu ėmė garsiai kalbėti, taip trikdydamas viešąją rimtį ir neleisdamas kitiems namo gyventojams ramiai ilsėtis, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį buvo paskirtas administracinis nurodymas ir siūloma iki 2012-04-19 sumokėti 10 Lt baudą (b.l. 42).

Iš 2012-04-02 specialisto išvados Nr. G 610/12(03) matyti, kad A. V. konstatuoti odos nubrozdinimai kairio kelio ir kairės plaštakos srityje, kliniškai nustatyta trauminė kairio kapšelio hidrocelė, kuri perkvalifikuota į kairės sėklidės ir mašnelės sumušimą. Odos nubrozdinimai padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, šiems kontaktuojant su kairio kelio ir plaštakos sritimis. Kairės sėklidės ir mašnelės sumušimas galėjo būti padarytas kontaktuojant šiai kūno sričiai su kietu buku, galimai turinčiu ribotą paviršių daiktu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti 2012-03-29. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasekoje. Dėl kairės sėklidės ir mašnelės sumušimo A. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, todėl šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu. Odos nubrozdinimai, imant juos atskirai, būtų kvalifikuojami nežymiais (b.l. 55, 56).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2009).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai E. M. ir Aivaras Jadenkus įvykio metu dėvėjo policijos uniformas, 2012-03-29 atvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasakė dėl ko jie atvyko. Taigi A. V. žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Jis suvokė, jog naudoja smurtą prieš policininką, kuris vykdo tarnybines pareigas. Kadangi byloje nustatyta, kad A. V. panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, jo padarytos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. A. V. parodymai, kad pasipriešino policijos pareigūnams siekdamas save apginti, nes policijos pareigūnai naudojo prieš jį fizinį smurtą vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė taktika. Pareigūnų E. M. ir Aivaro Jadenkaus parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo analogiški, nuoseklūs, specialisto išvada patvirtina E. M. padarytus sužalojimus-dėl kaklo sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. V. smurtą E. M. atžvilgiu naudojo žinodamas, kad pareigūnai jį ketina sulaikyti dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam gresia administracinė atsakomybė, tuo metu buvo neblaivus. A. V. teigė, kad E. M., atvykęs į butą sakė, kad „jį pasodins“, tačiau kur ir kada ankščiau buvo nukentėjusįjį sutikęs nežino. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė iki 2012-03-29 įvykio pažinojęs kaltinamąjį. Pažymėtina tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog bute A. V. buvo ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Jo draugas Vaidas iš pradžių taip pat bendravo su policijos pareigūnais, tačiau vėliau jis nuėjo namo ir į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą nesikišo, be to, pats kaltinamasis liepė jam nesikišti ir eiti namo. Tokie kaltinamojo veiksmai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, kad E. M. ketino susidoroti su kaltinamuoju, jį „pasodinti“, priešingai, jie leidžia teigti, kad jeigu kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, kad nukentėjusysis gali imtis prieš jį neteisėtų veiksmų, būtų prašęs draugo pasilikti. A. V. parodymus, kad atvykę pareigūnai buvo agresyviai nusiteikę paneigia ir liudytojos N. V. parodymai, kad atvykę policijos pareigūnai elgėsi labai taktiškai, o kaltinamasis stumdė pareigūną. Iš 2012-03-29 įvykių registro matyti, kad 2012-03-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariate buvo gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimas, kad 2012-03-29 į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko E. M., kuris paaiškino, kad 2012-03-29 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sumuštas nepažįstamo asmens. Nustatyta diagnozė: kaklo sumušimas, raiščių patempimas, gydosi ambulatoriškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki šio ar po šio įvykio. Iš 2012-04-02 specialisto išvados nustatyta, kad A. V. buvo nustatytas kairės sėklidės ir mašnelės sumušimas, dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis E. M. jam sudavė į veidą ir į lytinius organus iš nugaros spyrė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, bėgdamas nuo pareigūnų, lipo per tvoras. Pats kaltinamasis pripažino, kad bėgdamas nuo pareigūnų peršoko dvi tvoras, nukentėjusysis ir liudytojas A. Jadenkus parodė, kad kaltinamasis buvo pasikabinęs ant tvoros, todėl tikėtina, kad šį sužalojimą kaltinamasis galėjo patirti bėgdamas nuo pareigūnų. Kitus sužalojimus (nubrozdinimus kairio kelio ir kairės plaštakos srityje) kaltinamasis taip pat galėjo patirti bėgdamas nuo pareigūnų ar grumdamasis su nukentėjusiuoju E. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. veide sužalojimų teismo medicinos ekspertas nenustatė. Kaltinamasis į ligoninę nuvyko tik po penkių dienų, kaip pats nurodė akistatos metu, sužinojęs, kad policijoje surašytas pareiškimas (b.l. 77). Nukentėjusiajam E. M. padarytas kaklo sumušimas su kaklo raiščių patempimu, poodine kraujosruva pilvo kairėje. Tuo tarpu kaltinamajam nustatyti sužalojimai tik kairėje pusėje-odos nubrozdinmai kairio kelio ir kairės plaštakos srityje ir kairio kapšelio sumušimas, kas patvirtina, kad šį sužalojimą kaltinamasis galėjo patirti bėgdamas nuo policijos pareigūnų ir lipdamas per tvoras. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis negalėjo nurodyti, kuris iš pareigūnų jį mušė ( b.l.62). Kaltinamojo parodymai yra neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, nes aukščiau išdėstyti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Nenustatyta, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Vykdami pagal liudytojos N. V. iškvietimą jie atliko jiems pavestą darbą, jie nėra asmeniškai pažįstami su kaltinamuoju, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su A. V. susidūrė tik tarnybos reikalais, jokių asmeninių santykių nepalaiko. Tuo tarpu kaltinamojo versiją, kad pats pareigūnas keikėsi ir pirmas jam sudavė į veidą, teismas vertina kritiškai, kadangi šiuo atveju yra akivaizdus jo suinteresuotumas išvengti atsakomybės. Abu pareigūnai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti, kadangi byloje nenustatyta jokių duomenų, kad jie būtų iš anksčiau pažįstami su kaltinamuoju, turėję anksčiau konfliktų ar kitokių ryšių, dėl ko būtų asmeniškai suinteresuoti A. V. kalte.

BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis vartojo jo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, kaltinamojo pasakyti žodžiai jį labai įžeidė, pažemino kaip pareigūną. Byloje nustatyta, kad A. Jadenkų E. M. išsikvietė per raciją dėl to, kad A. V. vartojo E. M. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, A. Jadenkus patvirtino, kad išėjęs į lauką girdėjo kaip A. V. keikėsi. Liudytoja N. V. patvirtino, kad E. M. per raciją iškvietė A. Jadenkų, buvusį jos bute ir dėl to ji nespėjo pabaigti surašyti pareiškimo policijai. Žodžiai „mentai, pyderai, gaidžiai“ vartojami policijos pareigūnų atžvilgiu neabejotinai turi neigiamą atspalvį, diskredituoja policijos pareigūnus ir kenkia jų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir pačių pareigūnų akyse. Šiuos žodžius kaltinamasis pasakė, reaguodamas į tai, kad nukentėjusysis norėjo jį sulaikyti už administracinio teisės pažeidimo padarymą, taigi, buvo atsakas į teisėtai pavestų nukentėjusiojo pareigų vykdymą.Nukentėjusysis E. M. nurodė, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio patyrė ne tik fizinį smurtą, bet ir buvo pažemintas, nes incidentas tęsėsi tam tikrą laiką, du pareigūnai negalėjo įveikti kaltinamojo ir jo sulaikyti, buvo priversti prašyti pagalbos iš kitų policijos ekipažų. Kaltinamasis suprato savo elgesio neteisėtumą, pavojingumą, privalėjo ir turėjo galimybę paklusti teisėtiems pareigūno veiksmams, tačiau aktyviai jam priešinosi ir įžeidinėjo jį.

Teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėdamas vykdyti policijos pareigūnų E. M. ir Aivaro Jadenkaus teisėtų reikalavimų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, vartojo pareigūno E. M. atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei įžeidė savo pareigas einantį policijos pareigūną vadindamas jį „mentai, pyderai, gaidžiai“, panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – t.y. kumščiu sudavė E. M. į kaklą ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į pilvą, taip padarydamas E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą A. V. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į kaklą ir kitas kūno vietas, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – E. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

A. V. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis pripažino, kad tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – padarytos trys nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę: anksčiau teistas daug kartų, teistumas neišnykęs, padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą, pagal LR BK 27 str. 1 d., jis yra laikomas recidyvistu. Paminėtos aplinkybės rodo, jog šios nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Nusikalstama veika kaltinamasis padarė žalą nukentėjusiajam, kurios neatlygino. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas ir įtakojo nusikalstamų veikų padarymą. Kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus patvirtino jis pats, taip pat nukentėjusysis, liudytojai. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, remiantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad teisiamas septintą kartą, padarė tris tyčinius nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą, ankščiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis E. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 132,50 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 90,00 Lt išlaidos kurui ir 42,50 Lt už procedūras gydymo įstaigoje. Nukentėjusysis pateikė į bylą šių išlaidų dydžius patvirtinančius dokumentus, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo padaryta veika. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė materialinę žalą – jis važiavo į gydymo įstaigas atlikti procedūrų, todėl turėjo išlaidų kurui, ir tokia patirtos žalos suma yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamasis privalo nukentėjusiajam atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 132,50 Lt turtinę žalą.

Taip pat E. M. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad sužalojimo pasekmės iki šiol nepraėjo, dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų jis iki šiol jaučia kaklo skausmą, patyrė fizines ir dvasines kančias, dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, kurį laiką buvo nedarbingas. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 132,50 Lt turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad dirba bendrovės direktoriumi, uždirba 800 litų. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 10000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam E. M. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straispnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Bausmę A. V. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Priteisti iš kaltinamojo A. V. 132,50 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. M.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.