Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-23802-545/2025 pagal pareiškėjos M. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, byloje buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, suinteresuotas asmuo byloje P. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą. Naujais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas nevykdo Taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ir ignoruoja pagrįstus prašymus sudaryti jai sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu apeliantė nenurodė jokių objektyvių duomenų ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų sudarymo laiką, daro išvadą, kad šiuos įrodymus apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais naujais įrodymais, mano, kad naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, apeliantė jais remiasi savo atskirajame skunde. Be to, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, atsižvelgus į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), nusprendžia naujus įrodymus pridėti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pareiškėjų P. P. ir M. P. santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodytos sutarties 4 punktu pareiškėjai susitarė, kad sūnaus N. P. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu P. P.. 7 punktu nurodė, kad M. P. su vaiku bendrauja atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir suplanuotą jo laisvalaikį.

14. Ieškovė M. P. 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškė ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinęs tarp ieškovės M. P. ir atsakovo P. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. P. tvarką, išdėstant ją taip: 1.1. M. P. turi teisę kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį bendrauti su N. P. pasiimdama jį iš P. P. gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 16 val. arba iš mokymosi įstaigos ir grąžindama ne vėliau kaip tos pačios dienos 21 val.; 1.2. Metų neporinėmis savaitėmis M. P. turi teisę nuo penktadienio 18 val. pasiimti N. P. iš P. P. gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į P. P. gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; 1.3. Jeigu N. P. buvimo laikas su M. P. nesutampa su toliau nurodytomis švenčių dienomis, prieš vieną dieną įspėjusi P. P., M. P. turi teisę pasiimti N. P. šiomis švenčių dienomis: a) Poriniais metais Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. M. P. turi teisę nuo 9 val. pasiimti N. P. iš P. P. gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į P. P. gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val.; b) Poriniais metais Velykų sekmadienį ir pirmadienį, nuo sekmadienio 9 val. M. P. turi teisę pasiimti N. P. iš P. P. gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į P. P. gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val.; c) Poriniais metais (duomenys neskelbtini) (N. P. gimimo dieną), M. P. turi teisę nuo 13 val. pasiimti N. P. iš P. P. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į P. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; 1.4. Tuo atveju, jei M. P. dėl objektyvių priežasčių (N. P. ligos ir pan.) negali bendrauti su N. P. bendravimo tvarkoje nustatytu metu, jai turi būti sudaromos sąlygos bendrauti su N. P. tokį patį laiką artimiausiu metu, išnykus trukdančioms aplinkybėms; 1.5. Tuo atveju, jei ne dėl M. P. kaltės jai yra vėluojama sudaryti sąlygas bendrauti su N. P. nustatytu laikus, tai tokiu atveju bendravimo laikas pratęsiamas tokiam laiko tarpui, kiek buvo vėluojama; 1.6. P. P. privalo sudaryti sąlygas ne rečiau kaip kartą per dieną M. P. susisiekti su N. P. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. M. P. turi tokią pačią pareigą tomis dienomis, kai N. P. yra su ja; 1.7. Visi klausimai, susiję su N. P. mokymosi / ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan., sprendžiami tik M. P. ir P. P. bendru sutarimu; 1.8. Bet kuriai iš šalių norint išvykti su N. P. už Lietuvos Respublikos ribų reikalingas kito šalies išankstinis rašytinis (el. ryšių priemonėmis) sutikimas.

16. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis yra įsiteisėjusi.

17. 2025 m. gegužės 13 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį.

Dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo

18. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju šalys klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo išsprendė sudarydamos (duomenys neskelbtini) taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi tokiu atveju taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo Taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos. Suinteresuotas asmuo P. P., prieštaraudamas pareiškėjos argumentams, nurodo, kad netrukdo vaiko ir motinos bendravimui, deda maksimalias pastangas (leidžia ir nori, prašo), kad vaikas bendrautų su mama, todėl pareiškėja melagingai teigia, jog nevykdoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino motyvuodamas, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad tiek ji, tiek ir suinteresuotas asmuo turi vienodą įrodinėjimo pareigą – pareiškėja privalo įrodyti, kad Taikos sutartis nėra vykdoma, o suinteresuotas asmuo – kad minėtą sutartį vykdo. Tuo tarpu suinteresuoto asmens argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti leistinais įrodymais. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo vykdo Taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką.

21. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti tik suinteresuotam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tuo tikslu naudotis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pan.).

22. Kita vertus, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį specifika nustato ir įrodinėjimo paskirstymo naštą bei teismo pareigą pateiktų įrodymų visumos pagrindu nustatyti tam tikras aplinkybes ir jų pagrindu padaryti atitinkamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė esant priešingiems šalių argumentams ir pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kokiu būdu, nuo kada ir kodėl, pareiškėjos nuomone, suinteresuotas asmuo P. P. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kokių konkrečiai punktų Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų taikos sutarties suinteresuotas asmuo nesilaiko, ir nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo įvertinti aplinkybę, kad prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir vadovaudamasis CPK 160 straipsnio 3 dalimi ir 376 straipsniu nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus įrodymus.

25. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog, teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjančio teismo diskreciją nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas galimas ir neskiriant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vis tik tokia pasirinkta prašymo nagrinėjimo forma konkrečiu atveju sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens argumentus, kad netrukdo vaiko ir motinos bendravimui, tačiau sūnus dėl jam nepriimtino mamos elgesio nurodė nepageidaujantis bendrauti su mama, mano, kad būtų buvę tikslinga vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka ir išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę nagrinėjamu aspektu (CK 3.177 straipsnis). Pažymėtina, jog vaiko nuomonės išklausymui neprieštaravo ir suinteresuotas asmuo.

26. Taigi, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir nustatęs šalių pozicijos ginčijamu klausimu prieštaringumą bei aplinkybę, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Taikos sutarties vykdymą / nevykdymą, turėjo paskirti žodinį pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą siekdamas nustatyti esmines bylos aplinkybes.

27. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, reikšmingų pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimui, bylą išnagrinėjo netinkamai, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes būtina įpareigoti šalis pateikti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.