- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- T-139-1048/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Nuteistasis
- Ž. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Teikimas Nr. T-139-1048/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58747-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 2.5.11.3.; 2.5.16.; 2.5.19.
2019 m. gegužės 3 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajam Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Sodininkų 94, Naujojoje Akmenėje, dirbančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-04-18 teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau Probacijos tarnybos) teikimas, kuriuo siūlo 2019-02-12 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu Ž. D. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto bausmę. Teikime nurodė, kad Probacijos tarnyba nuteistajam Ž. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūrą vykdo nuo 2019-03-06, bausmės pabaiga – 2020-03-04. Nuteistajam priežiūros metu tris kartus nustatytas girtumas, tokiu būdu nuteistasis pažeidė jam teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas teikimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad nuteistasis priežiūros metu sistemingai, piktybiškai ir be pateisinamų priežasčių nevykdė jam skirto teismo įpareigojimo, su nevykdymo teisinėmis pasekmėmis jis ne kartą buvo supažindintas. Nuteistasis dėl savo elgesio visiškai nesigaili, negali nurodyti priežasčių, dėl kurių vartoja alkoholį, nepripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui. Norint pasiekti bausmės tikslus, paskirta bausmė turėtų būti pakeista į arešto bausmę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nuteistasis Ž. D. su teikimu nesutiko, prašė jo netenkinti, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Paaiškino, kad jis gerai žino apie jam teismo skitą įpareigojimą – nevartoti alkoholio, jam buvo išaiškintos alkoholio vartojimo pasekmės. Pripažino, kad tris kartus jam buvo nustatytas girtumas, alkoholį pavartojo su draugais namuose, gatvėmis nevaikščiojo. Paaiškino, kad iš karto „mesti“ gerti nesigauna, kai negeria, tai negeria, gali negerti pusę metų, bet taip gavosi. Antrą kartą vartojo alkoholį po draugo laidotuvių. Organizmas traukia vartoti alkoholį. Jam skirtą įpareigojimą – dalyvauti smurtinį keičiančioje programoje vykdo, jau penkis kartus buvo pas psichologę, liko šiandien nueiti paskutinį kartą į užsiėmimą. Prašė teikimo netenkinti, nes turi daug darbo ir prarastų darbą, jis dirba nuo aštuonių iki penkių kiekvieną dieną, dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, deda trinkeles, namus apšiltina ir kt. Paaiškino, kad alkoholį su draugais vartojo išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), šiuo metu pakeitė gyvenamąją vietą ir išsikraustė į sodą, gyvena Sodininkų gatvėje, šioje gyvenamoje vietoje draugų nėra ir prižadėjo daugiau nevartoti alkoholio. Pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui pas profesionalų gydytoją.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad nusikalstama veika padaryta smurtaujant artimoje aplinkoje ir esant neblaiviam, alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl alkoholio vartojimo kyla visos problemos. Nuteistasis gerai žinojo apie jam teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, jam ne kartą išaiškintos teisinės alkoholio vartojimo pasekmės, tačiau bausmės vykdymo priežiūros metu net tris kartus nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Vertinant nuteistojo pasisakymus, matyti, kad jokių svarbių priežasčių, objektyvių aplinkybių, dėl kurių vartojo alkoholį, nebuvo, jis nedėjo jokių pastangų, kad tam sutrukdytų. Vertinant nuteistojo paaiškinimus, bausmės tikslai negali būti pasiekti nepakeitus į arešto bausmę. Mano, kad nuteistasis nepripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Nėra oficialių duomenų, kad nuteistasis dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Jokios įtakos jam dalyvavimas programoje neturėjo, nuteistasis išvadų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Iš Ž. D. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019-02-12 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu Ž. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Ž. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-03-02. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Ž. D. priežiūrą vykdo nuo 2019-03-06, bausmės pabaiga – 2020-03-04. Nuteistasis Ž. D. supažindintas su teismo skirto įpareigojimo nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Bausmės vykdymo priežiūros metu nustatyta, kad patikrinimo metu 2019-03-15, gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Ž. D. nustatytas 1,64 prom. girtumas; 2019-03-21 patikrinimo metu gyvenamojoje vietoje Ž. D. nustatytas 2,58 prom. girtumas. 2019-04-09 Ž. D. buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmę. 2019-04-17 patikrinimo metu gyvenamojoje vietoje Ž. D. nustatytas 1,75 prom. girtumas.
Ž. D. 2019-03-14 pasirašytinai įteiktas siuntimas į VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (siuntimas pasirašytas Ž. D. su prierašu: siuntimą gavau, nuvyksiu šiandien).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Ž. D. nuo 2018-04-10 iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Iš darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktos Ž. D. charakteristikos matyti, kad nuteistasis įmonėje dirba pagalbiniu darbininku, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas darbuotojas, ir tai, kad bus ruošiamas aukštalipio kvalifikacijos įsigijimui.
Kaip pats Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, jis teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje – beveik įvykdęs, t.y. dalyvavo penkiuose užsiėmimuose iš paskirtų šešių. Nors byloje nėra minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau byloje nėra ir minėtą aplinkybę paneigiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis nevykdo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nenustatyta aplinkybių, kad nuteistasis Ž. D. bausmės vykdymo laikotarpiu būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. BK 48 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Taigi, teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistajam gali būti pakeista areštu tik tuo atveju, jeigu jis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Teismų praktikoje vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, o taip pat ir pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimas ir kita, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistasis per pusantro mėnesio priežiūros laikotarpį tris kartus pažeidė jam paskirtą įpareigojimą – nevartoti alkoholio, iš jų du kartus nustatytas vidutinis girtumas, vieną kartą – sunkus girtumas. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gali alkoholio nevartoti pusę metų, tačiau pripažino, jog organizmas vis dėlto traukia vartoti alkoholį. Nors iš pradžių nuteistasis nepripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau vėliau pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui pas profesionalų gydytoją, prižadėjo darbą suderinti su gydymu, prašė neskirti arešto, kadangi nori toliau dirbti, o dėl paskirto arešto prarastų darbą.
Teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką Ž. D. padarė būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,53 prom. girtumas), praeityje administracine tvarka yra baustas už administracinių pažeidimų padarymą esant neblaiviam. Be to, kaip aukščiau minėta, per nepilną pusantro mėnesio laikotarpį net tris kartus nustatytas girtumas. Vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo paaiškinimus, yra pagrindas pripažinti, jog nuteistasis Ž. D. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jo padarytą nusikalstamą veiką ir teismo įpareigojimų pažeidimus sąlygojo būtent polinkis alkoholiui ir tai neleidžia padaryti išvados, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie tai, kad Ž. D. bausmės vykdymo laikotarpiu būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, kad jis nevykdytų jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad Ž. D. nuo 2018-04-10 dirba vienoje įmonėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dėl paskirto arešto prarastų darbą, nuteistasis pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį, teismas sprendžia, kad nuteistajam laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme neatitiktų proporcingumo, teisingumo kriterijų. Teismo nuomone, netenkinus teikimo, bet paskyrus nuteistajam papildomą pareigą - gydytis priklausomybės ligas, t.y. priklausomybę alkoholiui, tai galėtų būti apsauginis veiksnys, pagerinantis nuteistojo resocializaciją ir sumažinantis probuojamojo nusikalstamų veikų recidyvą.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, todėl Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirtina papildoma pareiga - gydytis priklausomybės ligas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi ir 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo netenkinti.
Paskirti nuteistajam Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą papildomą pareigą – laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas - priklausomybę alkoholiui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.