Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: 2023 m. liepos 26 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23 būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad jo sugyventinės V. D. sūnus S. D. 2023 m. liepos 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu jį stūmė į koridoriaus sieną, dėl ko jis susidaužė pakaušį ir dešinę mentį, užlaužė dešinę ranką, dėl ko skauda peties sąnarys ir kumščiu trenkė į pilvą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

D. B. paklaustas įtariamuoju paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą 2024 m. sausio 8 d. pranešime apie įtarimą, t. y., kad jis 2023 m. liepos 26 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. davė melagingus parodymus būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, nurodydamas, kad jį sumušė S. D.. Tiek apklausiamas liudytoju, tiek akistatos metu jis buvo nurodęs, kad jį sumušė sugyventinės V. D. sūnus S. D., tačiau policijoje jis davė melagingus parodymus, nes buvo supykęs ant S. D. ir nurodė, kad jis jį sumušė. Tą dieną jie su S. D. susibarė, jis jam papriekaištavo, kad jis nieko nepadeda savo motinai, o šis jį pastūmė. Jis supykęs ant S. D. už pastūmimą paskambino į policiją ir pranešė, kad S. D. jį sumušė. Atvykus policininkams jam buvo duota pūsti į alkotesterį, bet buvo tiek girtas, kad nesugebėjo įpūsti. Jis policininkams nurodė, kad S. D. jį sumušė, vėliau ir apklausiamas policijoje bei akistatos metu tvirtino, kad jį sumušė S. D., bet jis jam smūgių nesudavė, jis jį tik pastūmė, jis tyčia nurodė, kad jis jam sudavė smūgius. Jis nuoširdžiai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2023 m. gruodžio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48556-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį;

2023 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23 priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad iš 2023 m. spalio 30 d. D. B. liudytojo apklausos metu duotų parodymų nustatyta, kad jis 2023 m. liepos 26 d. liudytojo apklausos metu bei 2023 m. rugpjūčio 18 d. akistatos metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, kad S. D. smurtavo jo atžvilgiu sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl šiam nutarimui įsiteisėjus, D. B. veiksmai turi būti įvertinti išsprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, pavedant šiuos veiksmus atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui;

2023 m. liepos 26 d. D. B. liudytojo apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23, kuriame nurodyta, kad jis paaiškino, jog jis su V. D. kartu gyvena jau 8 metai. Jie gyvena V. D. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). V. D. turi pilnametį sūnų S. D., kuris gyvena tame pačiame name, tačiau šis būna, kad išvyksta kur darbuotis ir vėl sugrįžta. 2023 m. liepos 23 d. ryte jis su V. D. buvo išėjęs pasidarbuoti pas kaimynus. Baigus darbus davė pinigų. Jis nuvažiavęs į parduotuvę Tirkšliuose, nupirko 2 pakuotes alaus ,,Tėviškės“, vienoje pakuotėje telpa šeši 1 litro talpos buteliai. Jie išgėrė alų pas kaimynus, gėrė jis, kaimynė ir V. D.. Kaimynei liko 2 buteliai alaus, o jiems davė 1 litro butelį alaus, kurį parsinešęs namo užkišo koridoriuje už kibiro norėdamas paslėpti, kad nepamatytų S. D.. Tuo metu namuose buvo S. D., kuris virtuvėje gėrė degtinę, turėjo butelį 0.7 l talpos. gėrė vienas, jiems su V. D. nedavė išgerti, tačiau paprašė alaus. Jis nuėjęs parnešė iš koridoriaus alaus butelį ir jį jam padavė. S. D. alų išgėrė vienas pats, jiems su V. D. nedavė. S. D. išgėręs alų pradėjo prašyti dar alaus. Jis pasakė, kad daugiau neturi. Tada liepė parvežti iš parduotuvės, bet pinigų nedavė, o jis pats pinigų neturėjo. Taip prasidėjo tarp jų konfliktas. Jis S. dar papriekaištavo, kad nepadeda nieko namuose ir panašiai. Konflikto metu jis iš virtuvės išėjo į koridorių. Prie jo priėjęs S. D. sugriebė jį, tik negali pasakyti (nepamena ir be to viskas įvyko greitai), ar sugriebė už rūbų, ar už pečių, ir jį stūmė į koridoriaus sieną, kuri yra cementinė, o ant cemento yra padaryti ornamentai, todėl sienos paviršius nelygus. Jis į sieną trenkėsi su pakaušiu ir dešine mentimi, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 8 balais iš 10, mentis tebeskauda. Galvoje buvo nedidelė žaizdelė, kaip vėliau užčiuopė, bėgo nedaug kraujo, vėliau užsidėjo šašas, kuris plaunant plaukus nukrito. Ta sudaužta vieta skauda, kai paliečia. S. D. jam suko dešinę ranką, gal net užlaužė, kad jam skauda peties sąnarys. Jam sukėlė skausmą 10 iš 10 balų. S. D. jį prispaudė prie sienos su sulenkta ranka ir laikė, kol jam pradėjo trūkti oro. Tai jam fizinio skausmo nesukėlė, tik išsigando, kai pradėjo trūkti oro. Po kažkiek laiko S. D. jam trenkė kumščiu į pilvą, pataikydamas į saulės rezginį. Tai jam sukėlė 10 balų skausmą iš 10 balų. Tada jis nukrito ant grindų. Daugiau smūgių jam nesudavė. Jį bandė vaduoti V. D., bet S. D. ją atstūmė su ranka. Kas ten tiksliai vyko, nematė. Vėliau jis paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą, greitoji med. pagalba jį atvežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Kiek pamena, jam buvo nustatytas dešinio peties stiprus sudaužimas. Jam išaiškinta teisė byloje reikšti civilinį ieškinį, tą teisę suprato, byloje civilinio ieškinio nereikš. Jis bijo S. D., todėl nori, kad jam būtų apribotas prisiartinimas prie namų, adresu (duomenys neskelbtini);

2023 m. liepos 26 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23, kuriame užfiksuota, kad D. B. prieš 2023 m. liepos 26 d. jo apklausą liudytoju pasirašytinai buvo išaiškinta, jog už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį;

2023 m. rugpjūčio 18 d. akistatos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23 atliktos tarp nukentėjusiojo D. B. ir įtariamojo S. D. protokolu, iš kurio matyti, kad abu proceso dalyviai liko prie savo duotų parodymų. D. B. parodė, kad S. D. trenkė jį į sieną, po to užlaužė dešinę ranką ir tada trenkė kumščiu į saulės rezginį. S. D. parodė, kad D. B. jokių smūgių nesudavė, jo į sieną nestūmė;

2023 m. rugpjūčio 18 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23, kuriame užfiksuota, kad D. B. prieš 2023 m. rugpjūčio 18 d. akistatą buvo išaiškinta, jog už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį;

2023 m. spalio 30 d. D. B. liudytojo apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23, kuriame nurodyta, kad jis paaiškino, jog nori pakeisti savo parodymus, duotus 2023 m. liepos 26 d. liudytojo apklausos metu ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. akistatos metu. Jis buvo nurodęs, kad 2023 m. liepos 22 d. jį sumušė S. D., tačiau taip nebuvo. Jie su S. D. susibarė, jį S. tik pastūmė. Jis supyko, kad S. D. jį stumdo, todėl sugalvojo paskambinti į policiją ir pasakyti, kad neva S. D. jį sumušė. Tada jis buvo girtas, todėl jam taip pasirodė, kad reikia skambinti ir sakyti, kad jį sumušė S. D.. Jis atvykus policininkams tada negalėjo įpūsti į alkotesterį dėl girtumo, tik vėliau ligoninėje įpūtė, tačiau kiek įpūtė, neatsimena. Jis suprato, kad meluoja skambindamas 112 ir pranešdamas apie sumušimą ir vėliau duodamas parodymus policijoje. S. D. pastūmimas jam skausmo nesukėlė. Jis buvo nurodęs, kad po pastūmimo susitrenkė mentį ir galvą, tačiau, kur jis juos susitrenkė, nepamena, nes tada buvo neblaivus, galėjo bet kur dėl girtumo apvirsti ir to nepamena, bet apklausoje buvo nurodęs, kad tai po S. D. pastūmimo atsirado sužalojimai. Dėl nurodyto suduoto S. D. smūgio jam į pilvą paaiškina, kad tai buvo ne smūgis, o tas pastūmimas ir buvo, dėl kurio kvietėsi policiją. V. D. buvo priėjusi prie jo ir S. D. koridoriuje, stojo į tarpą tarp jų, todėl jam jokie smūgiai suduoti nebuvo;

2023 m. spalio 30 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27359-23, kuriame užfiksuota, kad D. B. prieš 2023 m. spalio 30 d. jo apklausą liudytoju buvo išaiškinta, jog už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį;

BK 235 straipsnio 1 dalyje be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas (nukentėjusysis). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai ne apie bet kokias aplinkybes, o būtent apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojo duotais parodymais. Duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (paskutinė 2023 m. rugsėjo 15 d. paskirta bauda nėra sumokėta), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam D. B. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. nubausti galutine sumažinta bausme – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. B., jog teismo baudžiamais įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.