Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ skundą atsakovams Pasvalio rajono savivaldybei, atstovaujamai Pasvalio rajono savivaldybės administracijos, ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Pasvalio rajono sodininkų bendrija „Vyturys“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. ARB-1136 „Dėl SB „Vyturys“ bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių) remonto, priežiūros bei išlaidų dėl šių objektų remonto kompensavimo“; 2) priteisti iš Pasvalio rajono savivaldybės 1 340 Eur turtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 10 d. rašto Nr. ARB-1136 „Dėl SB „Vyturys“ bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių) remonto, priežiūros bei išlaidų dėl šių objektų remonto kompensavimo“ 4-ajame punkte suformuluotą sprendimą, kad Pasvalio rajono sodininkų bendrijai „Vyturys“ dėl Kaštonų ir Bokšto gatvių sankirtų su krašto keliu Nr. 205, Pasvalio aplinkkeliu, siūloma kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos; kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas Pasvalio rajono sodininkų bendrija „Vyturys“ 2020 m. vasario 7 d. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 11 d. nutartimi Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, paskirtame 2019 m. gruodžio 4 d., dalyvaujant pareiškėjo atstovei. Teismo posėdžio protokoline nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2020 m. sausio 6 d. Priimtas teismo sprendimas bylos proceso dalyviams buvo išsiųstas 2020 m. sausio 7 d. Sprendimo apskundimo tvarka 2020 m. sausio 6 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta aiškiai, ji atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2020 m. vasario 5 d., kuri buvo darbo diena. Iš apeliacinio skundo teksto teismas nustatė, kad jis buvo parengtas 2020 m. vasario 6 d., Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateiktas 2020 m. vasario 6 d., 18.55 min. elektroniniu paštu, t. y. jau praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliacinis skundas per pašto įstaigą buvo išsiųstas 2020 m. vasario 7 d. Teismas padarė išvadą, kad Pasvalio rajono sodininkų bendrija „Vyturys“ apeliacinį skundą dėl 2020 m. sausio 6 d. sprendimo padavė praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata. Nurodė, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nebuvo pateiktas. Objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenustatyta. Todėl teismas Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas taip pat nurodė, kad atsisakius priimti apeliacinį skundą, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas Pasvalio rajono sodininkų bendrija „Vyturys“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį; atnaujinti dėl susidariusių objektyvių aplinkybių praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kada neįsiteisėjęs teismo sprendimas pasiekė pareiškėją. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas buvo siunčiamas neregistruotas, t. y. adresatui nebuvo įteiktas pasirašytinai, o įmestas į pašto dėžutę, todėl neįmanoma nustatyti, kada laiškininkas tai atliko. Kadangi korespondencija dar tik Pasvalio rajono pašto skyriuje buvo 2020 m. sausio 10 d., pareiškėjas prarado visą 30 kalendorinių dienų apskundimo terminą. Pareiškėjui teismo sprendimas tapo žinomas (paskelbtas) tik po 2020 m. sausio 10 d., todėl pareiškėjas mano, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas nepraleidus termino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinį skundą atsisakyta priimti, nes nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai administracinę bylą išnagrinėjo ir 2020 m. sausio 6 d. paskelbė sprendimą, o pareiškėjas apeliacinį skundą padavė 2020 m. vasario 7 d., t. y. praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimas pareiškėjui tapo žinomas (paskelbtas) tik po 2020 m. sausio 10 d., ir prašo atnaujinti dėl susidariusių objektyvių aplinkybių praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą.

Pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, nes nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pažymėtina, kad pagal minėtą nuostatą, termino apeliaciniam skundui paduoti skaičiavimo pradžia yra siejama ne su teismo sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai momentu, bet su teismo sprendimo paskelbimo momentu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal kurią ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, kurį teikia apeliacinės instancijos teismui. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį pareiškėjas prašymą atnaujinti apskundimo terminą privalėjo paduoti pirmosios instancijos teismui, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, nes būtent pirmosios instancijos teismas apelianto prašymu gali atnaujinti praleistą sprendimo apskundimo terminą. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nebuvo nurodęs jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis apeliacinį skundą padavė nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, ir šią nutartį panaikinti. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui paduoto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes, kaip minėta, toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui. Primintina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o pareiškėjo atskiruoju skundu apskųsta nutartimi nebuvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Pasvalio rajono sodininkų bendrijos „Vyturys“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.