Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja (buvusi pavardė – S.) su A. J. sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 1992-06-01 sutartyje nurodyta, kad pareiškėja ir A. J., lygiomis dalimis, iš (duomenys neskelbtini) nupirko gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 51,69 kv. m., su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už 14 163 rublių sumą, nustatytą gyvenamojo namo įkainavimo akte. Byloje pateikta valstybės vienkartinės išmokos skyrimo pažyma, 1992 m. birželio 17 d. pavedimo, 1992 m. gegužės 27 d. kvito kopijos patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už valstybės vienkartines išmokas, kurias sumokėjo pareiškėja. (duomenys neskelbtini) A. J. mirė. Pareiškėjai kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į aptariamą turtą įregistravimo, jos prašymas buvo atmestas, po ko pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į minėtus statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-03 sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino ir nustatė, kad pareiškėja Z. D. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjos teigimu, į pirminį pareiškimą per apsirikimą nebuvo įtrauktas dar vienas aptariamoje sodyboje esantis statinys – viralinė. Pareiškėjai 2020-06-26 prašymu kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl statinio kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėjos prašymas 2020 m. liepos 3 d. buvo atmestas, nes nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis aptariamo nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą bei nuosavybės teisių atsiradimą (VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat atmestas ir pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisės į minėtą daiktą įregistravimo (VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2010, Nr. 3K-3-156/2010, Nr. 3K-7-67/2011, ir kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-03 sprendimu, įsiteisėjusiu 2020-04-03, jau nustatė, kad pareiškėja Z. D. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu sprendimu nebuvo išspręstas tuo pačiu adresu esančio kito ūkinio pastato – viralinės nuosavybės teisės įgijimo klausimas.

Byloje pateiktoje 1992-06-01 sutartyje nurodyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. J., lygiomis dalimis, iš (duomenys neskelbtini) perka gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už 14 163 rublių sumą, nustatytą pateiktame gyvenamojo namo įkainavimo akte, tačiau ant pateiktos sutarties nėra pirkėjų parašų, sutartis nepatvirtinta notarine tvarka, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 10 straipsnyje. Byloje pateikta valstybės vienkartinės išmokos skyrimo pažyma, 1992 m. birželio 17 d. pavedimo, 1992 m. gegužės 27 d. kvito kopijos patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už valstybės vienkartines išmokas, kurias sumokėjo pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, ji nuo pat 1992 m. valdo aptariamą turtą, tame tarpe ir viralinę, ir juo naudojasi, po santuokos su A. J. nutraukimo liko gyventi aptariamoje sodyboje ir gyvena joje iki šiol. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2019-07-22 pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo 1995-02-02 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė aptariamo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2019 m., kurioje be kita ko nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra ir pagalbinio ūkio pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyta 1976 m. Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad aptariama viralinė (ūkio pastatas), kaip nekilnojamasis daiktas, yra registruota, jai suteiktas unikalus numeris. Visi paminėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu A. J., būdami santuokoje, sąžiningai įgijo nurodytą turtą bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1992 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdė kaip savo, juo naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas turtas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, priklausytų valstybei ar savivaldybei. Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad aptariamas turtas būtų įgytas kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėja su A. J., mirusiu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į viralinę, esančią (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.