Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. A2-227-922/2014d4c356238a4077be7cdb035ba68ef1e5Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.2.; 34.3.; 34.6.; 113.2.; 117.1.; 117.2.; ; 124.2.7.; 124.3.;

2014 m. balandžio 4 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), antstolei E. M. ir UAB „Akmenės energija“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009 pagal antstolė E. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad antstolė E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/08/00380 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Akmenės energija“ naudai pagal Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-809-61/2005 (2 b.l.). Vykdymo procese, t. y. 2005-12-28 mirė skolininkė M. P. (4 b.l.). Palikimą, atsiradusį po M. P. mirties, priėmė valstybė, 2008-07-31 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriame nurodoma, kad mirusios M. P. palikimą sudaro: (i) butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (ii) 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir (iii) piniginės lėšos, esančios banke (6 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 str. tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 str. taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Pažymėtina, kad plikimo priėmimo liudijime aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta butas su rūsiu bei 0,0600 ha žemės sklypas yra areštuoti, areštavusi institucija – antstolė E. M. (6 b.l.), be to VĮ Registrų cento Nekilnojamoje turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad viešame registre iki palikėjo mirties buvo išviešintas M. P. priklausančio nekilnojamojo turto areštas (52-53 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 5.63 str. teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad įpėdinis buvo informuotas apie palikėjo skolas, kadangi viešame registre įregistravus nuosavybės teisės suvaržymą – areštą, atidus ir rūpestingas įpėdinis turėjo galimybę gauti informaciją apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas bei apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Taigi Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi nutarta pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380 vykdymo procese mirusią skolininkę M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos teisių perėmėją valstybę, kurią atstovauja Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (58-59 b.l.). Nutartis nebuvo apskųsta, todėl 2009-05-29 įsiteisėjo.

Pažymėtina, kad valstybė per se pripažįstama juridiniu asmeniu, įgyjančiu civilines teises, prisiimančiu civilines pareigas ir jas įgyvendinančiu per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.35 str. 1 d., 2.36 str. 2 d.). Tais atvejais, kai paveldimas turtas CK 5.62 str. 1 d. 3 p. pagrindu pereina paveldėjimo teise valstybei, tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (šalis) yra valstybė, o ne jai atstovaujantis mokesčių administravimo subjektas. Dėl šios priežasties teismo procesinio dokumento, kuriuo išsprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, rezoliucinėje dalyje valstybė turi būti aiškiai nurodyta kaip procesinių teisių ir pareigų perėmėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011. Teismų praktika Nr. 35. 2011). Pastebėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutarties (civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vykdomo procese mirusi skolininkė M. P. pakeičiama į jos teisių perėmėją valstybę (58-59 b.l.).

Pažymėtina, kad turtas pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį pereina valstybei, o ne konkrečiai įvardintai jos institucijai, tiek ir palikėjo kreditoriams pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį atsako valstybė, o ne konkrečiai įvardinta jos institucija. CK 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė yra juridinis asmuo. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, o pagal CK 2.36 straipsnio 2 dalį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas. Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad valstybei paveldėjus palikėjo turtą, po to iš šio turto tenkinant palikėjo kreditorių reikalavimus, teisinių santykių šalimi yra pati Lietuvos valstybė, o ne kuri nors konkreti jos institucija.

Nepaisant to, kad teisės aktuose Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartyje numatyta, kad valstybę šiuose santykiuose atstovauja Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau ši nuostata perteklinė, kadangi Teisės aktuose numatyta kiekvienos institucijos, įstaigos kompetencija atstovauti valstybę santykiuose su kitais asmenimis. Pavyzdžiui, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės) numatyta, kokia tvarka yra apskaitomas valstybės paveldėtas turtas. Pagal palikimo priėmimo metu galiojusią Taisyklių redakciją, mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) informuojama apie palikimo perėjimą valstybei (Taisyklių 43 punktas), Mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, turi kreiptis dėl turto apyrašo sudarymo (Taisyklių 44 punktas). Jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą, mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos juos turi perduoti apskrities, kurios teritorijoje yra valstybės paveldėtas žemės sklypas (jo dalis), viršininko administracijai (Taisyklių 45 punktas). Nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo laikytasi Taisyklių 45 punkte nustatytos tvarkos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija buvo informuota apie palikimą bei palikėjos skolas. Pastebėtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas vykdymo procese mirusios skolininkės pakeitimo į jos teisių perėmėją klausimas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, kuriam buvo suteikta teisė pasisakyti dėl antstolės E. M. prašymo vykdymo procese pakeisti mirusią skolininkę M. P. į valstybę, ji su prašymu sutiko (56-57 b.l.).

Taigi Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009) vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380 mirusi skolininkė M. P. pakeista į jos teisių perėmėją valstybę (58-59 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad valstybės interesus civiliniuose teisiniuose santykiuose įgyvendina ta(-os) institucija(-os), kuriai(-ioms) galiojantys teisės aktai suteikia kompetenciją veikti valstybės vardu, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime ji yra tiesiogiai nurodyta, ar ne. Valstybė, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, teises ir pareigas įgyja ir įgyvendina per savo organus, institucijas, kurių kompetencijos ribos apibrėžiamos norminiuose teisės aktuose. Aplinkybė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009) nebuvo nurodytos visos institucijos, galinčios atstovauti valstybę paveldėjimo santykiuose, savaime nereiškia, kad jos negali atstovauti valstybės savo kompetencijos ribose.

Nagrinėjamu atveju, valstybei paveldėjus turtą po skolininkės M. P. mirties, valstybei teko pareiga atsiskaityti su palikėjos kreditoriais už palikėjos skolas, įskaitant ir įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380. Tačiau remiantis CK 5.62 str. 3 d. valstybės atsakomybė už palikėjos skolas yra ribojama paveldėto turto tikrajai turto verte. Taigi, institucijos, įgyvendinančios valstybės teises apskaitant paveldėtą turtą (t. y. VMI ir Tarnyba) proporcingai perimto į apyskaitą valstybės paveldėto turto tikrosios vertės ribose atsako už palikėjos skolas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Akmenės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009 tinkamai taikė materialines ir procesines normas, priimant Akmenės rajono apylinkės teismas 2009-05-21 nutartį nebuvo padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Išaiškintina, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-643-440/2009 nagrinėjimą.

Išaiškintina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009) vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380 vykdomo procese mirusi skolininkė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeista į jos teisių perėmėją valstybę. Valstybė kaip juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas, kurios veikia savo kompetencijos ribose. Nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime yra tiesiogiai nurodyta konkreti institucija, atstovaujanti valstybę šiuose civiliniuose santykiuose, ar ji nenurodyta, tačiau valstybes teises ir pareigas įgyvendina ta(-os) institucija(-os), kuriai(-ioms) galiojantys teisės aktai suteikia kompetenciją įgyvendinti valstybės teises ir pareigas.

Išaiškintina, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.