- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-915-245-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00684-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- D. B. S.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Giedrius Bučinskas
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-915-245-2013
Teisėjas Virginijus Kalkauskas Proceso Nr. 1-25-1-00684-2012-2
2013 m. gruodžio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiosios atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 181 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė - 60 (šešiasdešimt) parų arešto; priteista iš S. G. 2200,00 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai D. B. S.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d. už tai, kad jis, grasindamas viešai paskelbti nukentėjusiąją D. B. kompromituojančią informaciją, reikalavo už šios informacijos nepaskelbimą sumokėti jam 20000 litų, o būtent, 2012-06-18 13.40 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. B. S. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę sekančio turinio: „Kaip supratau žmoniškai sutart nenori, pirma išeis mano interviu kur – as viska pradėsiu pasakot, ir kaip su U. buvo, ir kaip tu girta man pasakojai kaip miegojai už babkes, ir kaip ar tavęs ir jo namo girta ir absoliučiai nuoga prieš apsauga vaikštinėjo, ir net suknele pamiršai ir kaip k. važiavo sex uz pinigus nupirkt U. bus liux, o ypac vaikams ir žmonai skaityt, ir kaip tu traukej babkes is M., ir vagystes tavo is parduotuves, net 300 lt reikėjo man sumokėt kad ne iskviestu mentus. Gejams ir lesbi irgi bus idomu sužinot tavo tikro nuomone apie ligonius kaip tu vadinai juos. Iskart publikos sumazes, kaip tu apie fanus galvoji, kaip su bananais mėgsti dulkintis, kaip girta spjaudai i dievo paveikslą ir kaip zmones jau bijojo tave i masina sodint, apmizai 2 kart sedines, ir kaip tu myli vaikus, kad galėjai must girta ingos mažiuką ir daug daug, tau to reikia? As 100 procentu duosiu intervos, žurnalas laukia net tik nežino apie ka as pasakosiu. 3 m as tylėjau, bus man tikra kompensacija uz 10 metu – 20000 lt ir as dar 100 m tylėsiu. Prisiekiu.“
Šalies argumentai
Nuteistojo S. G. gynėjas advokatas Giedrius Bučinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – S. G. išteisinti pagal BK 181 str. 1 d. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis priimtas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Apylinkės teismas įrodymus vertino, nepagrįsdamas jų išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl procesinį sprendimą priėmė, nepašalinęs visų abejonių dėl aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę padarius nusikaltimą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nuteistasis neigia, kad rašė nuosprendyje nurodyto turinio SMS žinutę ir ją išsiuntė telefonu nukentėjusiajai D. B., tai yra, neigia, kad jis tokiu būdu prievartavo turtą iš nukentėjusiosios. Teismas nepagrįstai motyvuoja, kad S. G. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, remiamasi vieninteliu S. G. telefoniniu pokalbiu, užfiksuotu 2013-02-04 14.34 val., kuriuo S. G. vyriškio klausia patarimo dėl jo parašytos SMS, ir aplinkybe, jog SMS išsiųsta iš S. G. telefono. Tačiau skundžiamame nuosprendyje liko nevertinti minėto pokalbio ir kartu pačios nukentėjusiosios D. B. bei jos sutuoktinio E. S. parodymai, jog tariamai SMS žinučių iš S. G. buvo gal trys - keturios. 2013-02-04 14.34 val. fiksuoto S. G. ir vyriškio pokalbio metu nėra nurodyta, apie kokią (kokio turinio) ir kada išsiųstą D. B. SMS žinutę kalbama, turint omenyje tai, kad nei D. B., nei E. S. nėra pateikęs SMS turinio. Todėl šį pokalbį vertinti kaip neabejotiną S. G. kaltės įrodymą, jog 2012-06-18 13.40 val. būtent jis parašė ir išsiuntė SMS žinutę D. B., tokiu būdu prievartaudamas turtą, nėra pagrindo. Prielaidomis pagrįstas nuosprendžio motyvas, kad SMS žinutėje nurodyta informacija buvo žinoma tik S. G.. SMS žinutėje minima daug asmenų, dalyvavusių aprašytuose SMS įvykiuose, kuriems ši informacija irgi galėjo būti žinoma. Be to, S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, jog tikėtina, kad SMS siuntimo dieną (2012-06-18) jis buvo Estijoje, kavinėje su pažįstamais asmenimis, kuriems buvo papasakojęs apie savo gyvenimą ir santykius su nukentėjusiąja D. B.. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, telefoną buvo palikęs kavinėje ant stalo, todėl juo pasinaudoti galėjo bet kas. Skunde daroma išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad būtent S. G. parašė ir 2012-06-18 13.40 val. išsiuntė SMS žinutę D. B., tokiu būdu prievartaudamas iš jos turtą (neįrodyta, kad S. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką). Apelianto nuomone, 2012-06-18 13.40 val. SMS žinutėje, kurią jis tariamai rašęs, siuntęs ir tokiu būdu prievartavęs turtą iš D. B., nėra reikalavimo perduoti turtą arba tokios SMS žinutės turinys gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Pati nukentėjusioji D. B. negalėjo paaiškinti, kodėl mano, kad SMS žinutė skirta jai ir kodėl mano, kad 20000 Lt reikalaujama būtent iš jos. Be to, akivaizdu, kad pats SMS žinutės turinys yra aiškiai suprantamas, vartojama nelietuviškų žodžių. Sakinio dalis „bus tam tikra kompensacija uz 10 metų – 20000 lt ir as dar 100 m tylėsiu“ vertintina, kaip žurnalo 20000 Lt mokestis už kažkokį interviu. Todėl turi būti paskirtas ir atliktas minėtos SMS žinutės lingvistinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar toje žinutėje yra atviro ar užmaskuoto reikalavimo perduoti turtą šios SMS žinutės gavėjui, tokiu būdu ištiriant SMS žinutės teksto komunikacinę intenciją. Bylą nagrinėjant teisme, gynyba du kartus prašė skirti specialisto ar eksperto tyrimą dėl šios žinutės turinio, tačiau teismas abu kartus prašymą atmetė, vieną kartą nurodydamas, kad S. G. neigia siuntęs SMS žinutę, kitą kartą – nenurodydamas jokių motyvų. Tokiais teismo veiksmais buvo apribota S. G. teisė į teisingą teismą. Tuo atveju, jeigu kolegija nuspręstų atmesti apeliacinį skundą dėl aukščiau išdėstytų argumentų, advokatas prašo sušvelninti apylinkės teismo nuosprendžiu, pažeidžiant BK 49 str. 6 d., paskirtą 60 parų arešto bausmę, nes nuteistasis augina 3 metų neturintį vaiką, sugyventinė yra blogos sveikatos, jie gyvena Estijoje, todėl tokios bausmės paskyrimas pažeidžia S. G. interesus. Skirdamas trumpalaikį laisvės atėmimą pirmą kartą teisiamam asmeniui, apylinkės teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo. Apelianto nuomone, byloje egzistuoja sąlygos taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas ir S. G. skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, kadangi nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala, jis išlaiko neįgalią sugyventinę ir mažamečius vaikus, kurių dėl jam paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti. Bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus ir švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė ir prokurorė prašė atmesti nuteistojo S. G. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo S. G. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus ir teismui pateiktus įrodymus, o apylinkės teismo padarytos išvados dėl nuteistojo S. G. kaltės įrodytumo dėl to, kad jis, grasindamas viešai paskelbti nukentėjusiąją D. B. kompromituojančią informaciją, reikalavo už šios informacijos nepaskelbimą sumokėti jam 20000 litų, apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjui kolegijai abejonių nekelia.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo kaltę. Nors S. G. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, teigė, kad jis niekada jokių pinigų iš D. B. nereikalavo, grasinamo pobūdžio SMS žinučių jai nerašė, jo kaltę neginčijamai įrodo nukentėjusiosios D. B. parodymai, jog po skyrybų su S. G. 2009 m., jis jai vis skambindavo, tuo primindamas apie save, o 2012-06-18 parašė SMS žinutę, kuria grasino viešai paskelbti kompromituojančio turinio informaciją, jeigu negaus 20000 Lt pinigų. Pinigų jis reikalavo ir vėlesnėmis SMS žinutėmis, kurių nukentėjusioji neištrynė, o dėl jų turinio kreipėsi į policiją. Tai, kad S. G. siuntinėjo D. B. įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes, paliudijo ir nukentėjusiosios sutuoktinis E. S., kuris parodė, kad jis skaitė žmonos telefone iš nuteistojo gautas žinutes, S. G. už tylėjimą reikalavo pinigų, grasino pateikti į socialinius tinklus medžiagą, kur jis nufilmuotas intymiose scenose su nukentėjusiąja. Tokių žinučių buvo trys – keturios. Liudytojo parodymais S. G. niekur nedirbo, kol gyveno su D. buvo išlaikomas jos. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentai, kad kaltinime paminėtas žinutes nukentėjusiajai galėjo išsiųsti kuris nors kitas asmuo, tačiau ne S. G.. Tačiau šis teiginys tėra apelianto prielaida, o ne fakto konstatavimas. Tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje pateiktos SMS žinutės išsiųstos būtent iš S. G. priklausančio telefono, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga: apžiūrėjus S. G. pateiktą SIM kortelę, kuriai suteiktas abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48), nustatyta, kad iš šio telefono numerio 2012-06-18 13.40 val. išsiųsta SMS žinutė D. B. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turinys dėl grasinamo pobūdžio abejonių nekėlė nei pirmosios instancijos teismui, kaip ir nekelia apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai (t. 1, b. l. 9-16); iš telefoninio pokalbio suvestinės matyti, kad S. G. skambino ikiteisminio tyrimo nenustatytam vyriškiui telefono numeriu 8-674-00401 iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-02-04 14.34 val., kurio jis klausė patarimo dėl jo parašytos SMS žinutės. Iš pokalbio turinio aišku, kad jis kalba apie kompensaciją, kurią po išsiskyrimo jam turėtų sumokėti D. B., o kadangi ji to nepadarė, jis supykęs jai parašė SMS, kad jis rašys knygą, kurioje daug apie ją papasakos (t. 1, b. l. 44). Nors S. G. ginasi tuo, kad SMS pranešimą nukentėjusiajai D. B. S. pasiuntė ne jis, o kiti asmenys, kuriems jis papasakojo nukentėjusiąją liečiančią informaciją, tačiau kokie tai asmenys, jis nenurodė, tokios informacijos nėra ir jo gynėjo rašytame apeliaciniame skunde. Ta aplinkybė, kad tiek nukentėjusioji, tiek jos sutuoktinis E. S. parodė, kad SMS žinučių iš S. G. buvo gauta trys-keturios, nešalina nuteistojo kaltės dėl vienos SMS žinutės, kurios turinys atitinka turto prievartavimo požymius. Kaip teisingai motyvuoja apylinkės teismas, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. O kad jis grasino paskleisti nepageidautiną informaciją ir tas grasinimas gali būti įgyvendintas, patvirtina jo rašytos SMS žinutės žodžiai „bus man tikra kompensacija uz 10 metu – 20000 lt ir as dar 100 m tylėsiu. Prisiekiu“. Be to, kaltinimas surašytas būtent dėl 2012-06-18 13.40 val. rašytos SMS žinutės, todėl apylinkės teismas bylą išnagrinėjo kaltinamojo akto ribose, nevertindamas kitų, kaip kad teigė nukentėjusioji ir liudytojas E. S., žinučių, dėl kurių nukentėjusioji ikiteisminį tyrimą pradėti neprašė. Gynėjo advokato argumentas, kad šioje SMS žinutėje minima daug asmenų, dalyvavusių aprašytuose SMS įvykiuose, kuriems ši informacija irgi galėjo būti žinoma, ir kad ją galėjo parašyti bet kas kitas, atmetamas tuo pagrindu, jog nenuginčijamai įrodyta, kad šią žinutę išsiuntė būtent S. G. ir būtent iš savo mobiliojo ryšio telefono. Duomenų, patvirtinančių, kad SMS žinutės išsiuntimo laiku jis buvo Estijoje, byloje nėra. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės 2012-11-27 protokolo matyti, kad vykdant technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant „Tele2“ išankstinio pildymo telekomunikacijų tinklais perduodamos mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos turinį, nustatyta, kad telefonas šiuo numeriu, vykdant kontrolę, buvo naudotas tik keletą dienų Lietuvoje (t. 1, b. l. 36). Įdomu tai, kad advokatas neigia, jog S. G. iš viso siuntė grasinamo pobūdžio SMS žinutę, tačiau reikalauja atlikti lingvistinį tyrimą, nustatyti šios žinutės pobūdį, ir skundžiasi, kad S. G. gynyba du kartus prašė skirti specialisto ar eksperto tyrimą dėl šios žinutės turinio, tačiau teismas abu kartus prašymą atmetė. Apylinkės teismui abejonių dėl SMS žinutės pobūdžio nekilo, todėl nebuvo pagrindo atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą, o proceso dalyvių prašymų netenkinimas nerodo išankstinio teismo nusistatymo vieno kurio nors proceso dalyvių atžvilgiu buvimo. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadai, kad apylinkės teismas įrodymus vertino, nepagrįsdamas jų išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir todėl tokį procesinį sprendimą priėmė, nepašalinęs visų abejonių dėl aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui. Priimti apkaltinamąjį sprendimą S. G. atžvilgiu apylinkės teismui nesukliudė jokios abejonės. Ikiteisminio tyrimo institucijoms pavyko surinkti pakankamai S. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie apylinkės teisme įvertinti tinkamai ir jų visuma grįstas skundžiamas nuosprendis yra teisingas.
Nėra pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės, paskirtos S. G. pagal BK 181 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (apysunkis nusikaltimas), tyčinį jos pobūdį, baigtumą (turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant), ir tai, kad grasindamas paviešinti D. B. kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, informaciją, S. G. siekė praturtėti, neturėdamas tam teisinio pagrindo, kas rodo jo savanaudiškumą, apylinkės teismo paskirta su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė - 60 parų areštas kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Skirdamas trumpalaikį laisvės atėmimą pirmą kartą teisiamam asmeniui, apylinkės teismas tokio savo sprendimo motyvuoti neturėjo, kadangi S. G. paskyrė švelniausią bausmę pagal BK 181 str. 1 d. sankciją, kurioje numatyta alternatyvi bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas ir S. G. skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį, nėra, kadangi nenustatyta jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, kas yra būtina sąlyga skirti švelnesnę bausmę nei areštas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui už turto prievartavimą. Aplinkybės, kad nuteistasis augina 3 metų neturintį vaiką, sugyventinė yra blogos sveikatos, be to, jie gyvena Estijoje, kad S. G. išlaiko neįgalią sugyventinę ir mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti, yra svarbios, tačiau nepakankamos keisti apylinkės teismo sprendimą bausmės nuteistajam dalyje. BK 49 str. 6 d. teismo neįpareigoja vaiką iki 3 metų auginančiam asmeniui neskirti arešto, tai yra teismo teisė, o S. G. pirmosios instancijos teisme neprašė atsižvelgti į šias aplinkybes, skiriant jam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Todėl, kolegijos nuomone, būtent tokio dydžio bausmė nuteistajam gali pasiekti BK 41 str. numatytus bausmei keliamus tikslus ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad S. G. savo kaltę dėl turto prievartavimo iš D. B. neigia, savaip interpretuoja įvykio aplinkybes ir stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės, akivaizdu, kad jis yra nenuoširdus, kritiškai nevertina savo elgesio ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo švelninti apylinkės teismo jam paskirtą bausmę tuo požiūriu, kad arešto bausmės paskyrimas pažeidžia S. G. interesus.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendis lieka galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą atmesti.