Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (1 560 Lt) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 ir paskirta 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, į bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL dydžių baudai, konstatuojant, kad galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020 m. birželio 29 d. apie 00.35 val., būdamas lošimų namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia koja du kartus spyrė bei vieną kartą ranka sudavė į lošimo automato Nr. 200858 ekraną, kurio identifikacinis kodas 400924002, „TFT-Unit 22“ + TScr“, tokiu būdu jį sudaužydamas, taip sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 907,50 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.). Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl padaryto turto sugadinimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2020 m. birželio 29 d. apie 00.35 val., būdamas lošimų namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia koja du kartus spyrė bei vieną kartą ranka sudavė į lošimo automato Nr. 200858 ekraną, tokiu būdu jį sudaužydamas, taip sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 907,50 Eur vertės turtą.

Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. L. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas bei raštas dėl žalos ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis sugadino svetimą turtą, kurio vertė (907,50 Eur) viršija 250 Eur, bet neviršija 12 500 Eur, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (sugadinti svetimą turtą) jis ir siekė.

Taigi A. A. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius, A. A. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, padaryta turtinė žala nėra atlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jis yra vedęs, auginantis du vaikus, vienas iš kurių nepilnametis (b. l. 48), vykdantis individualią veiklą, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka 19 kartų, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 46–47), anksčiau teistas vieną kartą, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 49–50, 52).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. A. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios terminas nustatytinas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, kartu paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus – įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą bei uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis lažybų punktuose, kazino ar kitose vietose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai (BK 48 str. 4 d. 3 p., 5 d. 1 p. ir 6 d.).

Kadangi pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismo nuomone, ši kaltinamajam A. A. skirtina bausmės rūšis turės teigiamą įtaką jo elgesiui, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ir bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi A. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, jam paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu (nesumokėjęs jam paskirtos 6 MGL (780 Lt, kas atitinka 225,90 Eur) dydžio baudos), todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bauda (jos neatlikta dalimi), vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant ją kartu su laisvės apribojimo bausme, A. A. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) baudą (nesumokėtą jos dalį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61–62) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 937,50 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (dėl sugadinto turto) bei pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 28–31).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo prašoma atlyginti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. A. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, žalos dydis yra pagrįstas byloje pateiktais duomenimis (jį sudaro lošimo automato lietimui jautraus ekrano įsigijimo kaina – 907,50 Eur, ir lošimo automato lietimui jautraus ekrano keitimo darbų kaina (apie 30 Eur) (b. l. 39–45), be to, ir kaltinamasis iš esmės neginčijo pareikšto civilinio ieškinio, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas 937,50 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas CD laikmenoje, kurioje vaizdo įrašas iš „Olympic casino“ (b. l. 24) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų apskaičiavimo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad jis nemoka proceso kalbos, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo A. A. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra apsunkinta, jis turi nesumokėtų baudų, taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, iš jo priteista nemaža suma, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. A. netenkintinas.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. (A. A.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, nustatyti A. A. (A. A.) šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Olympic Casino Group Baltija“ padarytą turtinę žalą;

3) bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti lažybų punktuose, kazino ar kitose vietose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 MGL (780 Lt, kas atitinka 225,90 Eur) dydžio baudos neatlikta (nesumokėta) dalimi, ir paskirti A. A. (A. A.) galutinę bausmę – 6 MGL (225,90 Eur) baudą (jos nesumokėtą dalį) ir laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Olympic Casino Group Baltija“ padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis lažybų punktuose, kazino ar kitose vietose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. (A. A.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. A. (A. A.) 937,50 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską CD laikmenoje, kurioje vaizdo įrašas iš „(duomenys neskelbtini)“ – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. A. nepriteisti.

Išaiškinti A. A. (A. A.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.