Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svet­la­nos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. D. skun­dą dėl Kaišiadorių rajono apy­linkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. D. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straips­nio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį 232¹ straipsnio 5 dalį, 266 straipsnį ir nubaustas galutine suben­drin­ta devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teis­mo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė panaikinta, R. D. pagal BK 16 straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. D. paskirta bausmė subendrinta su jam pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir BK 266 straipsnį paskirtomis bausmėmis, paskiriant nu­teis­tajam subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu R. D. pas­kirta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. dvejais metais, paskiriant R. D. galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas kal­tu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant R. D. galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiai pakeisti, pa­naikinant Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria BK 16 straipsnio 1 dalis 232¹ straipsnio 5 dalis perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį, paliekant ga­lioti 2005 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. D. paskirtą devynių metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 16 straipsnio 232¹ straipsnio 5 dalį. Va­do­vaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, R. D. pagal BK 16 straipsnio 1 dalį 232¹ straipsnio 5 dalį paskirta bausmė buvo subendrinta su R. D. už BK 201 straipsnio 2 dalimi, 266 straipsniu paskirta bausme, paskiriant R. D. galutinę subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie šios bausmės pridedant Lietuvos Aukš­čiausiojo teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. D. paskirta galutinė 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 8 d., pabaiga – 2020 m. sausio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant nuo ko­­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplin­ky­bių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo vi­suo­me­nės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Nuteistasis R. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teis­mo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir tai­kyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas, o Komisijos nu­ta­ri­mas yra pagrįstas. Teismo teiginys, kad netinkamai įvertinta nuteistojo charakteristika, yra nepa­grįstas. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas remiasi abejonėmis. Nuteis­tasis pažymi, jog šiuo metu bausmę atlieka kolonijoje, savaitgalius leidžia namuose su šeima, jau šešis mėnesius pagal dvišalę darbo sutartį dirba įmonėje Kaune, moka mokesčius, turi visas so­cialines garantijas ir nesijaučia izoliuotas nuo visuomenės.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų, kas visumoje, kaip teisingai skunde pažymi ir nuteistasis, leidžia svarstyti jo lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo tai­kymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį są­lygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tiks­lų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabi­li­tacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistasis stengėsi sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, už pavyzdingą elgesį buvo ne kartą paskatintas, per lygtinio paleidimo komisijos jam skirtą laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju R. D. vykdo jo individualaus darbo plane numatytas prie­mo­nes, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis paskirtos laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau, spren­džiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių aplinkybių nepakanka. Būtina įvertinti ir R. D. pažangą bei jo paties pastangas mažinant savo pakartotinio nu­si­kalstamo elgesio riziką.Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas R. D. as­me­ny­bę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – netinkamų pažįstamų/draugų pa­si­rinkimas, neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, spren­džiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nu­teis­to­jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo ga­li­mam pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nag­rinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nu­teis­tojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo na­grinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. D. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, paties R. D. teigimu, praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, kas neabejotinai laikytina vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių jo nusikalstamumą praeityje.

Sprendžiant R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į jo drausmės pažeidimus bei jam skirtus paskatinimus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad baus­mės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, įskaitant ir itin šiukščius draus­mės pažeidimus – alkoholio vartojimą pataisos namuose, iš jų 2 kartų buvo baustas draus­minėmis nuobaudomis. Ir nors už gerą elgesį nuteistais buvo skatintas 8 kartus, tačiau, įvertinus tai, kad po 2010 m birželio 14 d. paskatinimo R. D. net 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, padarydamas ir itin šiurkštų pažeidimą – buvo baustas už alkoholio vartojimą, kitas paskatinimas buvo gautas tik 2016 m. birželio 10 d., aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abe­joti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, net ir įvertinusi visus R. D. skunde nurodytus teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pa­grindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei pri­im­tinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 mm spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.