Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-531-397-2014;

Teisėja Liuba Kymantienė Proceso Nr. 1-20-2-00170-2009-4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Olego Šibkovo, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Danylai, Vidui Kilinskui, išteisintajam J. G., jo gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokratūros prokuroro ir išteisintojo J. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.). Priteista iš J. G. 17.785,52 (septyniolika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt penki) litai 52 ct Lietuvos teismo ekspertizės centrui už atliktą ūkinę finansinę ekspertizę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas jį kaltinus pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., tuo, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2008-12-31 neteisėtu būdu –neįregistravęs tarpininkavimo, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, individualios veiklos ir neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 7 d., kuri nustato, kad „Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą...“, versliškai ir stambiu mastu Kauno mieste ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos - tarpininkavimo pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, tai yra pagal jam suteiktus įgaliojimus atstovavo fizinius asmenis Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šios įstaigos filiale, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypų, esančių Kauno mieste atkūrimu, po ko atkūrus nuosavybės teises, tarpininkaudamas parduodant 0,8400 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste; 0,9600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune; 0,3827 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0,1717 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 0,1639 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 0,9876 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gavo ne mažiau nei 3 909 824 Lt pajamų. Pirmos instancijos teismas J. G. išteisino tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir išteisintojo apeliaciniai skundai tenkintini.

Nors pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad tokiuose J. G. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, jog J. G. padarytieji veiksmai yra nusikalstami ir atitinka BK 202 str. 1 d.

Liudytoja V. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Ji turėjo žemės sklypus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) J. G. pats ją susirado, pasiūlė savo paslaugas, kad gali atkurti nuosavybę. Tai buvo 2002 m. Jo paslaugų jai nereikėjo, atsisakė. Pati norėjo atsiimti žemę, kaip ir priklauso pagal įstatymą. Žemėtvarkoje sakė laukti. J. G. į jos atsisakymą nereagavo, įsiprašė pas ją į namus sakydamas, kad pati žemės neatsiims. Nuėjusi į žemėtvarkos skyrių pasiaiškinti, kada jai bus grąžinta žemė, sužinojo, kad dar nėra detalių planų. Pasitikslinusi pas grupės vadovę sužinojo, kad žemės neatgaus, kadangi yra kažkokie žalieji plotai. Pasakius, kad J. G. reikalauja iš jos įgaliojimo sutvarkyti žemę, vadovė pasakė, kad J. G. bijoti nereikia. Kadangi J. G. darė spaudimą, pasitarusi su vyru nusprendė pasirašyti įgaliojimą J. G. ir tuomet J. G. tvarkė visus žemės atkūrimo dokumentus. Už arą žemės ji iš J. G. prašė 2500 litų. Buvo jau pardavusi vieną žemės sklypą 2000 m., už arą 4000 litų, pagal tai orientavosi dėl kainų. Nors žemėtvarkos skyriuje jai buvo pasakę, kad už žemės arą gali prašyti tik 800 litų. J. G. nesutiko su jos kaina, derėjosi. Buvo ne kartą atvažiavęs su P. T.. Po to jis nusileido, sakydamas, kad žino jos nuomonę. Ji nebuvo linkusi nusileisti. Pasirašė du įgaliojimus, tai buvo 2003 m. kovo 4 d. Viso buvo 3 sklypai, beveik vieno hektaro ploto. Jokios sutarties tarp jos ir J. G. pasirašyta nebuvo, buvo išduotas įgaliojimas, pasirašytas pas notarą. Sutartyje matė 22 000 litų sumą. J. G. pasakė, kad čia viskas gerai, taip turi būti. Žemės atgavimo dokumentus tvarkė nuo 1992 m. iki 2002 m. Viskas vyko ilgai. Niekur nesiskundė, tiesiog pasitikėjo žemėtvarkos darbuotojais. 2003 m. J. G. pardavė jos 2,15 hektarų, už kuriuos gavo 48 000 litų. Po to jis jai į namus atnešė pirkimo – pardavimo sutartis ir visus kitus dokumentus. Žemės sklypus jis pardavė rugsėjo 4 d. ir pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, tačiau pas ją J. G. atėjo tik rugsėjo 17 d. ir pradėjo reikalauti iš jos raštelio, kad pinigus visus gavo. Ji atsisakė pasirašyti, kadangi pamatė sutartyje, už kiek sklypai buvo parduoti. Jis tuos sklypus pardavė už 900056 litų. Su pirkėju ji nesikalbėjo. J. G. žadėjo grąžinti tuos pinigus, tačiau jis ją apgavo. Iš žmogiškumo tylėjo ir niekur nesikreipė, kadangi jis žadėjo pinigus grąžinti. 48 000 litų J. G. jai atnešė į namus kaip avansą, kada pradėjo žemės dokumentus tvarkyti. Iš kur jis gavo tuos pinigus, ji nežino, nieko neaiškino. Po to, kai atnešė tuos pinigus, paprašė pasirašyti, kad pretenzijų neturi. Po 2003 m. dar turėjo su J. G. ir daugiau reikalų. Siūlė žemę atsiimti ir iš po pastatų, bet ji atsisakė. Jokių duomenų J. G. nedavė, jis pats žinojo visus jos duomenis. J. G. pasakė, kad jis gali pasižiūrėti, ar yra dar likusios laisvos žemės. 2005 m. derybos vyko J. G. iniciatyva, kadangi liko jo apgauta. Susigundė, kad gali pasižiūrėti laisvos žemės, bet J. G. sakė, kad reikia pasirašyti sutartį. Jie pasirašė sutartį, kad J. G. padės atkurti nuosavybės dokumentus. J. G. įvykdė visas sutarties sąlygas, jis už tai gavo 1500 000 litų. Jai liko 1 000 800 litų. Tuo pardavimu ji liko patenkinta. Atsiskaitė grynais pinigais ir pavedimu. Šiuo atveju ir pati bendravo su pirkėju. Daugiau su J. G. neteko bendrauti. Nuo 2005 m. pasirašė dvi sutartis. Po to ji kreipėsi pas savo juristus. Išsiaiškinusi, kad tokių procentų, kokių J. G. prašė, nėra, nutarė panaikinti sutartį, pasikvietė J. G. pas save ir jam paaiškino, kad jai netinka sutarties sąlygos. J. G. kategoriškai atsisakė nutraukti sutartį ir taip 2006 m. atsirado kita sutartis - 2005 m. sutarties pakeitimas. Sudaryta sutartis buvo trišalė, M. Š. dalyvavo, nebuvo patvirtina notaro. Kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl 900 056 litų sumos. Bylas pralaimėjo, civilinė byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose. Tuomet kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal LR BK 182 str. Šiuo metu vyksta tyrimas. J. G. M. Š. ir P. T. pristatė jai kaip nekilnojamojo turto darbuotojus. Apie jos žemes žinojo J. G., M. Š. ir P. T.. Ji sudarė trišalę sutartį. Apie 2005-11-05 sutarties surašymą jai nežinoma, kadangi tokių datų nebuvo. Ant sutarties netgi ne jos parašas. Tiek ji, tiek jos šeima bijojo J. G., kadangi kuo jis grasino, tą ir įvykdė. 2008 m. buvo paskutinį kartą atsiskaityta su J. G.. Jam buvo sumokėta grynais pinigais 150000 litų, kuriuos ji nuėmė Snoro banke. Praėjus trims mėnesiams J. G. jai paskambino ir pasakė, kad ji turi pasirašyti kelis dokumentus. Atvažiavo į namus ir padavė pasirašytą pakvitavimą apie tai, kad 20 0005 eurų pagal 2005-2006 m. sutartį jai yra grąžinta. Buvo dar viena sutartis, kad šios sutartys naikinamos nuo jų pasirašymo datos. Ji atsisakė pasirašyti šiuos dokumentus ir tarp jų kilo konfliktas. Gal dar tris mėnesius J. G. pas ją važinėjo, reikalaudamas pasirašyti sutartis ir sakydamas, kad bus blogai, jei tos sutartys paklius į mokesčių inspekciją, bet pirmiausia jai bus blogai, padarys taip, kad jos vaikai jam liks skolingi visą gyvenimą. Po to ji per pažįstamus kreipėsi į policiją. Paskambino G. ir pasakė, kad J. G. ją šantažuoja ir reikalauja parašų. A. G. iš jos pirko žemės sklypus. J. G. A. G. jai atvedė kaip žemės pirkėją. 2006 m. sutartyje įrašyta 30000 litų suma, kurie jai bus sumokėti kai bus parduoti sklypai. Tai buvo dalis pinigų. 48 000 litų ji jau buvo išleidusi ir jai reikėjo pinigų. Todėl J. G. paprašė, kad tuos 30 000 litų jis jai grąžintų anksčiau, o ne tada, kai bus parduoti sklypai. Tuos pinigus J. G. jai pervedė į sąskaitą, nurodydamas, kad pinigai grąžinami pagal susitarimą. Tuos pinigus J. G. ji grąžino, kadangi jis reikalavo. J. G. jai davė sąskaitas, ji nežinojo, kad viena sąskaita yra M. Š.. Su J. G. atsiskaitė pagal trišalę sutartį. Jis surado pirkėją, suderėjo kainą, jis pardavė sklypus ir dalyvavo pas notarą biure pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Pagal tą sutartį ji atsiskaitė grynais pinigais ir pavedimu. Grynais pinigais 650 000 litų ji sumokėjo pas notarą V. L. biure. Dalyvavo J. G..Visą procesą tvarkė J. G.. Pas notarą pasirašė sutartį ir visi trys išėjo , J. G. parvežė ją namo. Pinigus padavė išėjus iš kambariuko. Už notaro paslaugas mokėjo A. G.. Jis matė kai ji padavė J. G. pinigus. Pinigai buvo maišelyje. Kaltinamasis ją su A. G. suvedė. Iki sandorio su A. G. nebuvo susitikusi, atvyko tiesiai į sandorį, A. G. telefonu ją informavo. Su J. G. visi jų susitikimai vyko jos bute. Visą reikalą J. G. tvarkė pagal trišalę sutartį. Įrašė pokalbį jų. Tame pokalbyje yra, kad sutarys nutraukiamos ir pasirašyta. J. G. taip reikalavo. Rašė raštelį, kad pretenzijų J. G. neturi, kad pinigus grąžino. J. G. pasisavino jos pinigus už parduotus sklypus. Dėl to ir bylą buvo iškėlusi. Mokėjo pinigus J. G. už jo atliktą darbą pagal trišalę sutartį, už tarpininkavimą. Pusantro milijono sumokėjo. Sakė J. G., kad vėliau jai pasirašys, kad gavo tokius pinigus, bet nepasirašė. Nors ir nepasirašė, bet ir toliau su juo bendravo. J. G. jai grasino, jis norėjo, kad 2005 m. ir 2006 m. sutartys būtų nutrauktos nuo jų pasirašymo dienos ir, kad jis grąžino 250 000, kuri buvo kaip paskola. Bet tai nebuvo paskola, ji jam pinigų neskolino, neturi įrodymų, kad sumokėjo J. G. už tarpininkavimą. 2005 m. sutarė už tarpininkavimą 50 procentų pagal sutartį. Ji nesutiko, nes jai juristai išaiškino, kad tokių procentų nėra. J. G. sutarties nenutraukė, žadėjo padaryti pagrąžinimą. Kad jis ją apgavo, tokių įrodymų neturi. Tik turi raštelį, kad J. G. jai pretenzijų neturi. Ten nėra įrašytos piniginės sumos, prašė, kad įrašytų, bet jis atsisakė. Į raštelį pati sumos neįrašė, nes ten J. G. ranka rašyta. Šiai dienai su J. G. vyksta civilinės bylos. Civilinę bylą ji parlaimėjo. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl 948 00 litų. Dar administraciniame teisme yra byla J. G. iniciatyva, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jai grąžintas neteisėtai. Nuo 2002m. su J. G. bendravo iki 2008 m. su pertraukomis.

Sandorio metu jis buvo vienintelis įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Kai jis atsiskaitė su V. I., jie išėjo. Nepamena, kada atėjo J. G. ir perdavė pinigus. J. G. pasiėmė pinigus ir sakė, kad juos dar kartą perskaičiuos, o jie nuėjo pas notarą pasirašyti sutarties. Pinigus V. I. perdavė J. G., šis pinigų perdavimas nebuvo registruotas. J. G. viską organizavo pas notarą. Liudytojas pasirašė sutartį, V. I. pasirašė, kad pinigus gavo, nors tie pinigai buvo pas J. G.. Tada visi kartu išėję sėdo į automobilį, tame tarpe J. G., V. I.. Susidarė toks įspūdis, kad tai buvo artimi žmonės, sandoris vyksta tarp giminystės ryšiais saistomų asmenų. V. I. pas notarą prašė, kad J. G. perskaitytų sutartį, kuri buvo parašyta pas notarą. V. I. pasitikėjo J. G. labiau nei notaru ar vyru. Kiek pamena, tai J. G. su savimi nešdavosi portfelį. Rengiant visus dokumentus dalyvavo J. G.. Jis liko J. G. apgautas. Tik po sandorio suprato, kodėl J. G. paskolino jam pinigus. Bijojo, kad atsisakys pirkti, bijojo, kad V. I. su J. G. iki galo neatsiskaitys, kad neliktų ant ledo.

Liudytojas R. K. parodė, kad J. G. pažinojo, šis pardavinėjo žemės sklypą pagal įgaliojimą, o liudytojas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirko žemės sklypą. Sklypas buvo beveik 1 hektaro dydžio, kaina 3,6 milijonai litų. Pinigus pervedė J. G.. Asmeniškai grynais pinigais nemokėjo. Viskas vyko per notarą. Nebuvo mokama už kažkokias paslaugas, mokėjimai daryti kaip sutarta. Pavedimas darytas įmonės vardu, paėmė paskolą iš DNB banko. Su ta paskola įmonė atsiskaitė. Sklypas toliau buvo parduotas. Tai buvo investicinis projektas. Atsirado pirkėjas ir pardavė. Nuostolių neturėjo, pretenzijų J. G. neturi. Tą žemės sklypą ne J. G. jam pasiūlė pirkti, iki tol su J. G. nebuvo pažįstami. Žemės savininko nepažinojo. Dar porą metų žemės sklypas buvo įmonės vardu, kol jį pardavė. Niekas nesiskundė jiems, jokių pretenzijų niekas nereiškė.

Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daug metų. 2009 m. juos siejo tas, kad J. G. pagelbėjo jam grąžintinos žemės reikalais. Tėvas buvo pradėjęs tą procesą nuo 1991 metų. Ten yra begalė kliūčių ir visokių niuansų, neturėjo laiko tvarkyti tų dokumentų. J. G. padėjo tvarkyti jam dokumentus Apie tris metus tvarkė. Sklypus pardavė nelengvai. J. G. buvo reikalingas patarpininkauti. Daug procedūrinių dokumentų paruošė, pagelbėjo konkrečiu atveju su pardavimu, jam pavyko su V. M. susitarti. Vieną sklypą pardavė už 300 000 litų, kitą už 400 000 litų. Pinigai buvo gauti į J. G. sąskaitą. Parašė J. G. įgaliojimą ir jis tvarkė tuos reikalus. Ten vyko derybiniai dalykai, jis neteikė tam reikšmės, jam tik buvo svarbu, kad tas sandoris įvyktų. Pirkime abi pusės turi susišnekėti. Už tarpininkavimą J. G. pinigų nedavė. J. G. atidavė jam pinigus grynais. Pinigus taupo, už tuos pinigus nieko neįsigijo. Mokesčių inspekcijoje pinigus deklaravo. J. G. rengė planus žemėtvarkoje, ten reikia susigaudyti. Techninius dalykus sutvarkė J. G.. Daug dokumentų pats sutvarkęs yra, tačiau su J. G. pasitardavo. Kurių pats negalėdavo sutvarkyti, išrašydavo J. G. įgaliojimą. Po tėvo mirties 2003 m. jis užsiėmė žemės dokumentų tvarkymu. Tėvas tvarkė 12 metų, atgavo tik vieną sklypuką, kurį 15 ar 16 kartų keitė. Per tėvo laidotuves ir pasiskundė J. G. . Ir tada sutarė su juo, kad padės. Tai kas sugrįžo padedant J. G. yra nedidelė dalis to, kiek turi sugrįžti. Atsiskaitymo formos ne piniginės. Tai yra ateities dalykai, kurie neliečia šios bylos. Gal J. G. ir nedaug darbo reikėjo viską sutvarkyti, tačiau tas darbas laiko užima. Tai nėra taip paprasta kaip atrodo, vien vienas procesas vyko šešerius metus, buvo imituotos statybos, teko bylinėtis, kad tik neatiduoti žemės. Visus reikalus tvarkydavo po darbo. Tai labai nereguliarūs veiksmai. Tuomet pasiskambindavo J. G., aptardavo pašnekėdami vakarais. Su J. G. bendravo dėl sklypo dokumento tvarkymo ir pardavimo. Teismuose jo J. G. neatstovaudavo.

Liudytojas P. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Su J. G. bendravo epizodiškai Dirbo nekilnojamojo turto agentu. Dabar negali pasakyti ar J. G. padedant pirko sklypus. Nežino ar J. G. koks specialistas buvo ar kas. Kartais klausdavo jo patarimų ar nuomonės dėl žemės grąžinimo įstatymų. Pats liudytojas ieškojo pirkėjų, pardavėjų. Grąžintinos žemės dokumentas buvo bendras darbas su užsakovu ir Žemėtvarka. Buvo vienas kitas klientas, kuris norėjo parduoti žemę ir prašė jo padėti sutvarkyti dokumentus. Pats stengėsi sutvarkyti dokumentus. Yra tvarkęs žmonėms žemės dokumentus pagal įgaliojimus. V. I., kiek pamena, reikėjo sutvarkyti žemės dokumentus. Ar jis nurodė V. I. J. G., nepamena. Tai tik noras padėti žmonėms, jokia čia individuali veikla, buvo vienas kitas bendravimas, pasikonsultavimas. Gaudavo atlygį iš žmonių, atlygį gaudavo pinigais, pinigai mokami firmos vardu, o jam firma mokėdavo atlyginimą. Jis nesidomėjo kokia nauda buvo J. G. iš žmonių, kuriems padėdavo. Reikia klausti paties J. G.. Nepamena dabar ar J. G. surado jam kokių konkrečių klientų, kurie nori parduoti žemę. Pats sau ieškojo klientų, bet ne J. G.. Gal vienas atvejis kai buvo pas V. I.. Su ja bendravo kiek laiko dėl žemės pardavimo. Per daug ten buvo neaiškumų. Atsisakė padėti kai suprato, kad negali padėti. Ne visus dokumentus jis sugebėdavo sutvarkyti. J. G. apie V. I. sklypą galėjo sužinoti iš jo. M. Š. yra jo viršininkas. Dirba UAB (duomenys neskelbtini). Matė, kad jis bendrauja su J. G.. M. Š. užsiėmė prekyba. Buvo atvejų, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo potencialių klientų, kurie pardavinėja žemes. Su A. O. R. kartu važiavo apžiūrėti žemių, nes jos sklypai buvo susiję su V. I.. Jie veikdavo pagal tarpininkavimo sutartis ir taip vykdavo atsiskaitymas. Ar buvo su J. G. pasirašytos tarpininkavimo sutartis, jam nežinoma.

Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, J. G. padėjo jam sklypo ieškoti. Pats toje sferoje nieko neišmano, o J. G. palaikė jam kompaniją. Norėjo pirkti žemės sklypą, bet apie tai nieko neišmano. J. G. pasirodė aktyvus žmogus, suprato, kad ateityje su juo galima būtų daryti bendrus projektus. Apie J. G. nekilnojamojo turto sandorius žino nedaug - vienoje sutartyje buvo įrašytas kartu su V. I.. Jis norėjo sklypą pirkti. Bet sklypas buvo nesutvarkytas, reikalai susivėlė ir jam pranešė, kad ta sutartis nutraukiama. Kuo užsiėmė J. G., jam nežinoma, nebuvo ant tiek artimi. Vieną ar du kartus pas V. I. buvo susitikę. Vieną tai tikrai, nes sutartį pasirašinėjo. Liudytojas buvo akcininku UAB (duomenys neskelbtini), kareivinių statybai. Tačiau pasirodė, kad jis nebuvo akcininkas. Jis iš A. G. akcijas pirko, o jos nebuvo registruotos, A. G. juos apgavo. 2007 m. pasitraukė, jam nebuvo išmokėta išeitinė. Dar buvo trise susitikę, jis A. G. bei J. G.. J. G. konfliktavo su A. G. dėl pinigų. A. G. įsipareigojimų nevykdė jau vien dėl to, kad akcijų neįregistravo, o jie du metus dirbo, pasijautė apgaunamas ir išėjo. Su V. I. buvo informacija, kad žmogus turi sklypų, jam buvo tai įdomu. Jis ieškojo sklypų. Pasirašė sutartėlę. Telefonu buvo pranešta, kad sutartis anuliuota. Su Jaruševičiumi pažįstamos jo žmona. ir jo dukra. Pas jį žemės buvo daugiau. Pasakė apie tai J. G., kad jie galėtų pirkti pasiskolinę pinigų . Tas sklypas pasirodė turintis daug problemų ir jį pardavė . Pelno minimaliai buvo. Kartais džiaugiesi atsikratęs blogu daiktu, sklypas buvo bevertis. 2006-06-20 J. G. pravedė jam 20 000 litų skolą, nes buvo grynais pinigais jam paskolinęs. 305 000 litų J. G. grąžino atgal.

Liudytoja A. O. R. parodė, kad J. G. vaikščiojo pas ją dėl žemės pirkimo. (duomenys neskelbtini) jai priklausė 84 arų žemės sklypas. Iš pradžių nesutiko parduoti. J. G. ir P. T. pas ją atėjo. Dokumentus formino ant P. T.. Buvo padarytas projektas, detalus planas ir jai parodė, kad jai priklauso tik pusė sklypo ir tik už pusę sumokėjo. Kažkam atidavė kitą pusę. Pateko į baimės padėtį, nutarė parduoti. Sutiko parduoti už 60 000 litų Giminaičiams pasakė, jie sutiko. Pinigus gavo. Taip ją apgavo, bet kainose nesiorientavo, gulėjo ligoninėje, pinigus į ligoninę atnešė jai P. T.. Žemėtvarka jai pranešė, kad sklypus atidalino ir viskas. J. G. už sandorį jokių pinigų nedavė. Jaučiasi nuskriausta, kad jos sklypą padalino, kad pardavė už 60 000 litų, jautė spaudimą, neturėjo kitos išeities. Dar turėjo ir daugiau sklypų. Sklypai neparduoti iki šiol, niekas jų neperka. Per notarą apiforminta buvo. Trys asmenys buvo notarinėje, pas notarę buvo ir ji. Pinigus sekančią dieną į ligoninę atnešė P. T..

Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2008-12-31 per šešis metus buvo parduoti tik 7 žemės sklypai, priklausantys keturiems žemės savininkams. Šeši sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra praktiškai vienoje vietoje. Sudalyvauti tokių sandorių sudaryme daug darbo sąnaudų nekainuoja. Todėl tikėtina kaltinamojo versija, kad jis iš draugiškumo padėdavo savo artimiems pažįstamiems, ką ir patvirtina liudytojai V. J., R. G. K., M. Š..

Taip buvo parduoti sklypai (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (2011-06-17 Nr.(04)-K3-142) seka, kad atlikus J. G. veiklos patikrinimą buvo nustatyta, jog jis 2003 m. tarpininkavo pagal įgaliojimą, atkuriant V. I. nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno mieste ir po to parduodant šiuos žemės sklypus R. P., iš kurio į savo asmeninę sąskaitą gavo pinigus – 948 000 Lt; 2006 m. tarpininkavo pagal įgaliojimą atkuriant M. L., M. Š. nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Kauno mieste ir po to šiuos žemės sklypus parduodant, ko pasekoje į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 1 870 000 Lt; 2007 m. tarpininkavo pagal įgaliojimus atkuriant M. Š., V. I. nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, po to juos parduodant, ko pasekoje į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 1 091 824 Lt. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. I. pagal 2003-03-04 ir 2003-07-11 įgaliojimus įgaliojo J. G. atstovauti ją Kauno apskrities Viršininko administracijoje, žemėtvarkos skyriuje ir kitose įstaigose tvarkant žemės sklypų, priklausiusių jos seneliui S. A., (duomenys neskelbtini) prospekte, grąžinimo reikalus, sudarant pirkimo – pardavimo sutartis, gaunant pinigus. Taip J. G. tarpininkaujant V. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2003-09-04 J. G., veikdamas pagal V. I. įgaliojimą pardavė R. P. (duomenys neskelbtini) Kaune už 956 000 Lt, kurie 2003-09-04 mokestiniu pavedimu buvo apmokėti į J. G. sąskaitą; kad 2003-09-04 J. G., veikdamas pagal V. I. įgaliojimą, ir P. T., veikiantis pagal A. O. R. įgaliojimą, tam pačiam R. P. pardavė už 100 000 Lt 0,8400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Kaune, iš minėtos sumos V. I. gavo 40 000 Lt.

2006-06-29 tarp V. I. (kaip užsakovės) ir J. G. bei M. Š. (kaip konsultantų) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pastarieji padeda V. I. susigrąžinant du žemės sklypus – 0,3279 ha ir 0,9879 ha, už ką J. G. bei M. Š. V. I. kaip atlygį perrašo 45 proc. dalį šių žemės sklypų. 2007-08-10 tarp V. I. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl 0,9876 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo už 2 500 000 Lt, iš kurių 650 000 Lt V. I. gavo prieš pasirašant sutartį, o 1 850 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) lieka skolinga. 2007-09-04 UAB (duomenys neskelbtini) iš atsiskaitomosios sąskaitos apmokėjo V. I. į sąskaitą banke už žemės sklypą 1 850 000 Lt, o 2007-09-06 V. I. pervedė į J. G. sąskaitą SEB banke 707 824 litų (arba 205 000 eurų). Pagal 2007-12-29 sutartį V. I. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 0,3279 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune, pagal sutarties sąlygas 75 000 Lt V. I. gavo prieš pasirašydama sutartį, o 302 700 Lt ir 327 800 Lt bendrovė įsipareigojo pervesti į jos sąskaitas iki 2008-03-01. Patikrinimo aktu nustatyta, kad pagal 2006-06-29 tarpininkavimo sutartį, pardavus UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus V. I. žemės sklypus, J. G. ir M. Š. priklausė 45 proc. dydžio dalis ir ji sudarė piniginę išraišką 1 500 000 Lt. Nustatyta, kad J. G. 2007-09-20 iš banko sąskaitų pinigų nebuvo išėmęs (paskolų negavęs), bet 689 815 Lt panaudojo padedant į terminuoto indėlio sąskaitas.

Patikrinimo metu buvo nustatyta ir tai, kad V. I., parduodant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, R. P. bei L. P., veikė per įgaliotinį J. G., pirkėjo apmokėjimas už žemės sklypus buvo vykdomas per J. G. atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Atliekant patikrinimą taip pat buvo nustatyta, kad 2005-10-27 M. L. įgaliojo J. G. tvarkyti buvusio savininko P. L. nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo reikalus bei taip pat nemažiau nei už 650 000 Lt parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, į kurį bus atstatyta nuosavybės teisė. Taip, J. G. veikiant pagal įgaliojimą, M. L. 2005-12-28 buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,91 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune. Pagal 2006-01-27 sutartį M. L., atstovaujama J. G., tą patį sklypą pardavė už 3 640 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių 1 410 000 Lt J. G. gavo grynais pinigais pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2006-01-27 kasos išlaidų orderį, o 2 230 000 Lt 2006-02-06 buvo pervesta į J. G. atsiskaitomąją sąskaitą. Atlikus šios, J. G. priklausančios, atsiskaitomosios sąskaitos tikrinimą, buvo nustatyta 2 230 000 Lt sumos panaudojimas ir nustatyta, kad dalis pinigų buvo pervesta M. Š., dalis (duomenys neskelbtini), dalis į VISA kortelę, dalis E. G., dalis už įvairias suteiktas paslaugas ir tik 660 000 Lt buvo pervesta į M. L. dukters R. G. K. sąskaitą SEB banke.

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2005-11-25 M. Š. įgaliojo J. G. tvarkyti E. Š. nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypus atkūrimo reikalus, bei po to šiuos sklypus parduoti. Taip 2006-05-29, 2006-12-29, tarpininkaujant pagal įgaliojimą J. G. M. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) Kaune. 2006-06-16 J. G., atstovaudamas M. Š., pardavė už 300 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune. 2006-06-19 ir 2006-06-30 UAB (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt pervedė į J. G. sąskaitą. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad šios piniginės lėšos (300 000 Lt) buvo panaudotos pervedant pinigus A. G., UAB (duomenys neskelbtini), M. Š., E. G. ir kitiems, iš banko atsiskaitomosios sąskaitos M. Š. pinigai nebuvo pervesti. Taip pat nustatyta, kad pagal 2007-03-05 sutartį M. Š. vėl atstovaujant J. G., už 400 000 Lt pardavė V. M. 0,1639 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir ta pati pinigų suma 2007-05-03 buvo pervesta į J. G. asmeninę sąskaitą. Ištyrus šioje sąskaitoje gautų pinigų panaudojimą buvo nustatyta, kad 149 600 Lt buvo panaudota automobilio pirkimui, įvairios sumos kitoms reikmėms, o M. Š. pervesta suma sudaro tik 16 000 Lt.

Tas pačias aplinkybes apie J. G. tarpininkavimą, pagal suteiktus įgaliojimus, minėtiems asmenims atstatant nuosavybės teises į žemės sklypus, tarpininkavimą parduodant savininkams sugrąžintus žemės sklypus, pinigų apmokėjimą pagal sudarytas sutartis, patvirtina ir byloje esančios 2010-07-23 specialisto išvada dėl J. G. finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. 5-2/121, 2010-07-15 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada „dėl J. G. finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ Nr. AU20-3, specialisčių L. C., Z. K. paaiškinimai. Iš minėtų dokumentų seka ir tai, kad per visą tiriamą laikotarpį J. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai jokios savo individualios veiklos ir iš to gaunamų pajamų nedeklaravo, nors ir turėjo savo firmą (duomenys neskelbtini), bet mokesčių inspekcijai 2003-2007 m. deklaracijose nurodė, kad firma pajamų negavo, veiklos nevykdė.

Tad vertinant virš paminėtus įrodymus, kurių iš esmės neneigia ir pats išteisintasis, jų visumą, nėra pagrindo abejoti, kad jis laikotarpyje nuo 2003-03-03, kai buvo patvirtintas pirmas įgaliojimas atstovauti V. I. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – žemę atstatymo ir šio sugrąžinto turto pardavimo tretiesiems asmenims, iki 2007-09-06, kai J. G. į bankinę sąskaitą V. I. buvo pervesti pinigai – 707824 Lt arba 205 000 eurų už bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotą 0,9876 ha žemės sklypą, atliko aktyvius veiksmus, tarpininkaujant fiziniams asmenims valstybinėse institucijose atstatant nuosavybės teises į žemės sklypus ir po to parduodant šiems asmenims sugrąžintus žemės sklypus tretiesiems asmenims. Tokiu būdu per minėtą laikotarpį J. G. tarpininkavo V. I., M. Š., M. L., dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sugrąžinimo (nuosavybės teisių atstatymo) ir po to sekusio jų pardavimo tretiesiems asmenims. J. G. aiškinimas, kad kiekvienu iš atvejų padedant minėtiems asmenims atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypus, bei juos parduodant, jis veikė nesiekdamas gauti kokios nors naudos ar atlygio, o tik siekdamas geranoriškai iš draugiškumo jiems padėti, nes pats gerai suprato tuos klausimus, gyveno netoli valstybinių institucijų, kuriose buvo sprendžiami nuosavybės teisės atstatymo klausimai ir todėl neturėjo sunkumų ten užeiti, tvarkyti dokumentus, vertintinas kritiškai, kaip prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms ir visiškai nelogiškas. Jau vien ta aplinkybė, kad J. G. atliko ne vienkartinį veiksmą ir ne su vienu asmeniu, padedant atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, surandant pirkėją sugražintam turtui, atstovaujant turto savininką ir pirkimo-pardavimo sandorių sudaryme, piniginių lėšų už parduotą turtą priėmime, rodo, kad jis tai darė ne atsitiktinai paprašytas, bet versliškai, atliekant sudėtingas ir atsakingas ūkines operacijas. Kaip seka iš liudytojos V. I. parodymų, tokias paslaugas J. G. atliko už atlygį, kurio dydį apibrėžė tam tikra procentine sandorio dydžio dalimi. Šios liudytojos parodymų tikrumą patvirtina ir sutartis, kurioje J. G. įvardijamas kaip konsultavimo paslaugas atliekantis asmuo, bei kurioje numatoma ir apmokėjimo forma, dydis už tokias paslaugas. Nors kiti, J. G. paslaugomis- tarpininkavimu pasinaudoję asmenys (tai M. Š., M. L.) ir nepatvirtino mokėjimo J. G. už suteiktas paslaugas fakto, tokiais jų parodymais nesiremtina. Kaip matyti iš sudarytų sandorių, bei po to sekusio apmokėjimo už parduotą žemę, sekos, kiekvienu iš atvejų pinigai buvo mokami ne tiesiogiai nekilnojamo turto pardavėjams, bet juos atstovavusiam J. G., kuris taip pat su žemės pardavėjais atsiskaitė ne pilnai, pervedė ne visas sutartyje nurodytas pinigų sumas. Niekuo neparemtas J. G. aiškinimas, kad dalį pagal sandorius žemės pardavėjams priklausiusių pinigų jis pervesdavo iš sąskaitos, o kitą dalį sumokėdavo grynais pinigais. Tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip siekis nuslėpti tikrąją, žemės pardavėjams sumokamą, pinigų sumą, o tuo pačiu nuslėpti ir jo paties (J. G.) gaunamas pajamas, tai yra pinigų sumas, kurios jam atitenka už sandorio sudarymą. Kaip jau minėta finansinės veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad didžiąją dalį pagal žemės pirkimo-pardavimo sandorius gautų piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į J. G. atsiskaitomąsias sąskaitas, jis panaudojo savo nuožiūra, apmokėti už kitus sandorius, suteikiamas paslaugas, pervesdamas į įvairias kaupiamąsias, vartojamąsias savo paties, giminaičių sąskaitas, ir pan., tai dar kartą rodo, kad J. G. iš vykdomos veiklos gavo pajamas. Nors bylos tyrimo ir išnagrinėjimo teisme metu nebuvo tiksliai nustatytas J. G. gautų pajamų dydis, nesumokėtų privalomų mokesčių valstybei dydis, tai nelaikytina aplinkybe, trukdančia spręsti jo kaltės ir atsakomybės už neteisėtus veiksmus klausimą.

Aptartieji J. G. nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į didelį veiklos mastą, kai paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, paslaugos pasireiškė ne tik tarpininkavimu padedant sutvarkyti dokumentus įvairiose institucijose dėl nuosavybės teisių atstatymo į nekilnojamąjį turtą, bet ir tarpininkavimu sudarant to paties turto pirkimo-pardavimo sutartis ir vykdant piniginius atsiskaitymus, kas rodo didelę veiklos apimtį ir suteikiamų paslaugų dydį, atsižvelgiant į atliekamų veiksmų – paslaugų sistemiškumą, atsižvelgiant, kad tokia veikla, susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam leidimo (verslo liudijimo), kai toks leidimas būtinas, laikytini neteisėtu vertimusi ūkine komercine (finansine) veikla versliškai ir stambiu mastu ir todėl kvalifikuotini pagal BK 202 str. 1 d. Padarius išvadą dėl J. G. kaltės įvykdžius BK 202 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Panaikinant pirmos instancijos teismo nuosprendį, tuo pačiu panaikintinas ir teismo sprendimas išieškoti iš išteisintojo 17785,52 Lt dydžio procesines išlaidas už ekspertizės atlikimą. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo nurodomu pagrindu proceso išlaidos galėjo būti išieškomos tik iš nuteistojo, tuo tarpu teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį.

Gi, šiuo metu, priėmus J. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kolegijos nuomone išlaidos už Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktą ekspertizę, atsižvelgiant, kad ekspertizė buvo pavesta atlikti pirmos instancijos teismo nutartimi, ją ekspertai atliko kaip tarnybinę užduotį, iš nuteistojo nepriteistinos.

Skiriant bausmę nuteistajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nors ir nebuvo tiksliai nustatytos nusikalstama veika sukeltos pasekmės, akivaizdu, kad nusikalstamų veiksmų pasekoje nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą atitinkami mokesčiai, tuo padaryta žala valstybės ekonomikai ir valstybėje nustatytai ūkininkavimo tvarkai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nusikaltimo ekonominį pobūdį, J. G. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 311 str., 320 str., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį, kuriuo J. G. pagal BK 202 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei iš jo priteista 17785,52 Lt už atliktą ūkinę finansinę ekspertizę, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 250 MGL dydžio (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, kas atitinka 9412 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamos vietos panaikinti.