Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl 2013 m. rugpjūčio 1 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, konfiskuojant plastikinę lazdą tonfą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo plastikinę lazdą - tonfą, kuri yra priskiriama D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, ir ją neteisėtai nešiojo su savimi iki 2013 m. sausio 29 d. , kada apie 12.45 val. Visagino mieste Energetikų gatvėje, jam vairuojant automobilį “Ford Focus“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S. buvo sustabdytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnų, kurie neteisėtai įgytą ir neteisėtai nešiojamą plastikinę lazdą - tonfą, surado jo vairuojamo automobilio bagažinėje ir iš jo paėmė.

Apylinkės teismas pripažino, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami svaidomojo ir smogiamojo pobūdžio ginklai ir tuo pagrindu priskyrė lazdą tonfą prie šių ginklų, nenurodydamas koks teisės aktas tai reguliuoja, todėl toks priskyrimas nepagrįstas, nes jį įsigyti be leidimų gali visi 18 metų sulaukę asmenys. Be to, pagal ginklų ir šaudmenų įstatymo 6 straipsnį tonfa priskiriama prie „D“ kategorijos šaltųjų ginklų, kurie nepriskiriami draudžiamiesiems ginklams, ji nėra svaidomojo ar smogiamojo pobūdžio ginklas, ja galima tik smūgiuoti.

Skunde nurodyta, kad pagal LR Ginklų ir šaudmenų įstatymo 11 str. 5 d. numatyta, kad draudžiama įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba, išskyrus „D“ kategorijos šaltuosius ginklus, todėl tonfos įgijimas ne įmonėje, turinčioje teisę prekiauti ginklais nėra neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas.

Skunde nurodyta, kad teismas priėmė nagrinėti kaltinamąjį aktą, neatitinkantį reikalavimų, nes jame nenurodyta plastikinės lazdos tonfa įgijimo ir nešiojimo vieta, laikas, nenurodytas įgijimo būdas, nurodytas nepagrįstas nešiojimo būdas, nenurodė kokios tonfos gabenimo taisyklės buvo pažeistos, nenurodyta koks konkretus įstatymas pažeistas įsigyjant, nešiojant tonfą, todėl kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų (BPK 219 str. 1 d.3 p., 234 str. 2 d.), o skundžiamas nuosprendis neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, numatytų BPK 305 str. 1 d. 1 p, nes jame nenurodyta tonfos įgijimo vieta, laikas, nenustatė kokiu būdu pasireiškė neteisėtas tonfos įgijimas, nenurodė kokiam įstatymui prieštarauja jo lazdos tonfos įgijimo būdas – dovanos gavimas iš brolio D. S..

Skunde nurodyta, kad teismas neteisėtai atmetė jo ir brolio D. S. parodymus, kad tonfą jam padovanojo brolis, kuris ją buvo įsigijęs UAB “O“ parduotuvėje, įvertindamas brolio parodymus kaip suinteresuotus siekiant jį išteisinti, tačiau tai nėra pagrindas juos atmesti. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi UAB “O“ pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė neturi duomenų apie tai, kad D. S. pirko tonfą jų parduotuvėje, tačiau tonfos pardavimas neturėjo būti registruojamas, nes pagal LR ginklų ir šaudmenų įstatymą 13 str. 10 d. nešaunamieji ginklai neregistruojami ir bylos įrodymais nepaneigta, kad pas jį rasta tonfa buvo pirkta UAB “O“ parduotuvėje.

Be to teismas, suabejojęs jo brolio parodymais, galėjo iškviesti jo draugus A. T. ir O. T., kurie buvo kartu su broliu jam perkant tonfą.

Skunde nurodyta, kad teismas neteisingai nustatė, kad jis neteisėtai nešiojosi nešaunamąjį ginklą. Jis pripažįsta, kad tonfą išnešė iš Vitebsko g. 11-1 Vilniuje buto ir pasidėjo automobilio, kuriuo nuolat naudojosi, bagažinėje, ir ši tonfa buvo iki tol, kol ją surado policijos pareigūnai, tačiau nesutinka su teisiniu šių aplinkybių vertinimu. Mano, kad pernešant tonfą iš namų į automobilį jis jokio pažeidimo, jų tarpe ir baudžiamojo nusižengimo, nepadarė. Be to, pagal LR ginklų ir šaudmenų įstatymo 2 str. 11 d. tonfos turėjimas automobilio bagažinėje turi būti vertinama ne kaip ginklo nešiojimas, o kaip jo gabenimas ar laikymas. Automobiliui stovint, jo bagažinėje esanti tonfa atitinka ginklo laikymo sąvoką, nes bagažinė yra vietoje turinčioje aiškias ribas, o automobiliui judant, bagažinėje esančiai tonfai panaudoti reikia sugaišti daug laiko (sustabdyti automobilį, perjungti pavarą, atsisegti diržą ir kt.) ir nėra galimybės ją panaudoti nedelsiant, todėl automobilio stovėjimo vieta yra tuo pačiu ir tonfos laikymo vieta, o automobiliui judant – tonfos gabenimas, todėl tai nėra tonfos nešiojimas ir nėra neteisėta veika.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl abiejų BK 258 str. 2 d. numatytų alternatyvių veikų : neteisėto nešaunamojo ginklo – plastikinės lazdos – tonfos – įgijimo ir nešiojimo. BK 258 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė – nukreipiantį į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kurio 6 str. 4 d. numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 str. 2 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt. Specialistas, apžiūrėjęs apelianto lazdą, nurodė, kad tai yra pramoninės gamybos plastikinė lazda – tonfa, priskiriama D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (10 b.l.). Tai reiškia, kad ji nėra priskiriama prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir tokiai lazdai taikoma D kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Veikos padarymo metu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 13 str. 9 d. numatė, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, <...>, šie ginklai neregistruojami. Pagal 24 str. 2 d. 5 p., ginklų pardavėjai privalėjo registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, taip pat parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale ir apie parduotą ginklą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti policijos įstaigą, kuri išdavė leidimą įsigyti ginklą (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujinius aerozolinius įrenginius ir D kategorijos šaltuosius ginklus). Šios veikos padarymo metu galiojusios įstatymo nuostatos lėmė, kad D kategorijos ginklus ginklų prekybos vietoje galėjo įsigyti bet kuris pilnametis asmuo ir šių ginklų įsigijimas nebuvo registruojamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, kad apelianto broliui tonfos pardavimas parduotuvėje ,,O“, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 12/17, turėjo būti registruotas, yra neteisinga. Todėl tai, kad parduotuvė 2013-07-01 pažymoje nurodė neturinti duomenų apie tonfos pardavimą apelianto broliui D. S., niekaip nepatvirtina teismo išvados, kad D. S. ir atitinkamai – apeliantas šią tonfą įsigijo neteisėtai. Teismas neteisėtą apelianto tonfos įsigijimą nepagrįstai motyvavo ir tuo, kad apeliantas tonfą iš brolio įsigijo be jo žinios ir leidimo, nes teismo posėdyje D. S. parodė leidęs apeliantui pasiimti tonfą, jei jam jos reikės. Teisėtai tonfą įsigijęs pilnametis apelianto brolis ją turėjo teisę perduoti laikinai naudotis ar padovanoti pilnamečiam apeliantui, nes tokie sandoriai Ginklų šaudmenų ir kontrolės įstatyme nedraudžiami.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytos jokios konkrečios apeliantui inkriminuotos neteisėto tonfos įsigijimo aplinkybės, todėl jos įgijimo teisėtumo įrodinėjimo pareiga buvo perkelta V. S.. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje taip pat aiškiai neišdėstė, kuo pasireiškė neteisėtas tonfos įgijimas. Pirmiausia teismas nurodė, kad nėra įrodymų apie apelianto brolio D. S. tonfos nusipirkimą parduotuvėje, nors, kaip jau aptarta, ši išvada apie tonfos pirkimo registraciją neatitiko veikos padarymo metu buvusio D kategorijos šaltojo ginklo įsigijimo teisinio reglamentavimo. Toliau iš teismo dėstytų motyvų matyti, kad, nepaisant to, kaip D. S. įsigijo tonfą – teisėtai ar neteisėtai, apeliantas ją iš brolio įsigijo tik neteisėtai, nes ją pasisavino be brolio leidimo, nors tai prieštarauja D. S. parodymams.

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad V. S. inkriminuotas neteisėtas tonfos įgijimas neįrodytas, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. S. nuteistas nepagrįstai ir dėl antros veikos – neteisėto tonfos nešiojimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str.12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Apeliantas skunde teigia, kad jis ne nešiojosi, o gabeno tonfą automobilio bagažinėje, nes jos nebūtų galėjęs panaudoti nedelsdamas. Šie apelianto argumentai pagrįsti. Teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis apelianto automobilio apžiūros protokolo, fotolentelių duomenimis bei liudytojo policijos pareigūno N. A. parodymais, teisingai nurodė, kad apeliantas tonfą laikė automobilio bagažinėje. V. S. teismo posėdyje parodė, kad lazdą automobilyje vežiojosi savigynai ir nuolat, suprato, kad šia lazda galima sužaloti žmogų. Į jo vairuoto automobilio bagažinę galima patekti tik atidarant bagažinę arba per saloną, atlenkus galines sėdynes (117 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas automobilio bagažinėje laikytą tonfą negalėjo panaudoti nedelsiant, nes siekdamas ją panaudoti jis turėjo atlikti dar kitus papildomus veiksmus: automobiliui važiuojant sustabdyti automobilį, atlenkti automobilio užpakalinę sėdynę tam, kad pasiekti bagažinėje esančią tonfą arba ją paimti išlipus ir atidarius bagažinę, todėl tonfos suradimas automobilio bagažinėje negali būti vertinama kaip jos turėjimas su savimi, turint galimybę ją panaudoti nedelsiant ir ši veika negali būti vertinama kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas, todėl V. S. išteisintinas ir dėl nešaunamojo ginklo nešiojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis naikintinas, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. S apeliacinį skundą tenkinti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. S. (V. S.) pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)..

Daiktinį įrodymą – plastikinę lazdą tonfą gražinti V. S..