Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. A-1807-624/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
A-1807-624/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05142-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
J. E. P.
Atsakovas
Lietuvos bankui
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Administracinė byla Nr. A-3994-624/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05142-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. E. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. E. P. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (II t., b. l. 1–43), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. panaikinti Lietuvos banko sprendimą atsisakyti taikyti poveikio priemones prieš Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtą banką Danske Bank International S.A., teikiantį paslaugas Lietuvoje neįsisteigus ir Danijos Karalystėje įsteigtą banką Danske Bank A/S, kontroliuojantį Liuksemburgo banką; 2. įpareigoti Lietuvos banką per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą – įpareigoti Lietuvos banką priimti šiuos sprendimus: 2.1. pritaikyti poveikio priemonę prieš Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtą banką Danske Bank International S.A. – visam laikui uždrausti šiam bankui toliau vykdyti bet kokią veiklą Lietuvos Respublikoje; 2.2. pritaikyti poveikio priemonę prieš Danijos Karalystėje įsteigtą banką Danske Bank A/S – įspėti Danijoje įsteigtą banką Danske Bank A/S dėl jo, kaip banko akcininko pareigų, nustatytų Bankų įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nevykdymo, ryšium su jo dukterinio banko Danske Bank International S.A. padarytais pažeidimais Lietuvoje; 3. siekiant įvertinti Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigto banko atsisakymo liudyti teismui teisėtumą ir tokio veiksmo suderinamumą su pinigų plovimo prevencijos taisyklėmis, išskirti šį epizodą į atskirą bylą ir šioje byloje kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) prašant išaiškinti šiai bylai svarbias Europos Sąjungos teisės nuostatas, pateikiant atsakymus į skunde iškeltus prejudicinius klausimus.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kuo greičiau įpareigoti Lietuvos banką priimti sprendimą, įpareigojantį Danske Bank International S. A. nevykdyti Lietuvoje jokios veiklos ir nesudarinėti naujų sandorių Lietuvoje, kol neišnagrinėta ši byla.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi (I t., b. l. 150–151) priėmė pareiškėjo skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos procesą įtraukė Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi (II t., b. l. 50–57) pareiškėjo J. E. P. atskirojo skundo, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti šį klausimą iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo J. E. P. skundą atmetė (II t., b. l. 127–137).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. E. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

II.

Pareiškėjas J. E. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo iš naujo svarstyti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimo ir skirti reikalavimo užtikrinimo priemones: bylos nagrinėjimo teisme metu laikinai uždrausti Liuksemburge įsteigtam bankui Danske Bank International S.A. bet kokia forma veikti Lietuvos Respublikoje ir sudarinėti Lietuvos rinkoje naujus sandorius; įpareigoti šį banką įšaldyti lėšas A. B. sąskaitoje iki nėra galutinai nustatyta tikroji šių lėšų kilmė.

Prašyme teigia, jog Danske Bank International S.A. yra sudarytos idealios sąlygos nesilaikyti pinigų plovimo prevencijos taisyklių reikalavimų išvengiant bet kokios atsakomybės. Tvirtina, kad tik ESTT yra vienintelė kompetentinga instancija, galinti aiškinti Europos Sąjungos teisės normų turinį. Todėl jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, prašo teismą kreiptis į ESTT su prejudiciniais klausimais, ar tokia situacija būtų suderinama su Direktyvos 2005/60 Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui reikalavimais, dvasia ir principais, vadovaujantis Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi. Nesikreipimas į ESTT prieštarautų bylų nagrinėjimo remiantis galiojančia teise principui, kadangi nebūtų aišku, ar Lietuvos teismų praktikos suformuluota taisyklė, leidžianti teismams atsisakyti taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, yra suderinama su Direktyvos nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju vertinamas pareiškėjo J. E. P. pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį ir ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – t. y. tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo priimtame skunde pareiškėjas reiškė šiuos reikalavimus: 1. panaikinti Lietuvos banko sprendimą atsisakyti taikyti poveikio priemones prieš Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtą banką Danske Bank International S.A., teikiantį paslaugas Lietuvoje neįsisteigus ir Danijos Karalystėje įsteigtą banką Danske Bank A/S, kontroliuojantį Liuksemburgo banką; 2. įpareigoti Lietuvos banką per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą – įpareigoti Lietuvos banką priimti šiuos sprendimus: 2.1. pritaikyti poveikio priemonę prieš Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtą banką Danske Bank International S.A. – visam laikui uždrausti šiam bankui toliau vykdyti bet kokią veiklą Lietuvos Respublikoje; 2.2. pritaikyti poveikio priemonę prieš Danijos Karalystėje įsteigtą banką Danske Bank A/S – įspėti Danijoje įsteigtą banką Danske Bank A/S dėl jo, kaip banko akcininko pareigų, nustatytų Bankų įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nevykdymo, ryšium su jo dukterinio banko Danske Bank International S.A. padarytais pažeidimais Lietuvoje; 3. siekiant įvertinti Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigto banko atsisakymo liudyti teismui teisėtumą ir tokio veiksmo suderinamumą su pinigų plovimo prevencijos taisyklėmis, išskirti šį epizodą į atskirą bylą ir šioje byloje kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašant išaiškinti šiai bylai svarbias Europos Sąjungos teisės nuostatas, pateikiant atsakymus į skunde iškeltus prejudicinius klausimus.

Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: bylos nagrinėjimo teisme metu laikinai uždrausti Liuksemburge įsteigtam bankui Danske Bank International S.A. bet kokia forma veikti Lietuvos Respublikoje ir sudarinėti Lietuvos rinkoje naujus sandorius; įpareigoti šį banką įšaldyti lėšas A. B. sąskaitoje iki nėra galutinai nustatyta tikroji šių lėšų kilmė.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pabrėžtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tik apibendrintai nurodė, kad Danske Bank International S. A. yra sudarytos idealios sąlygos nesilaikyti pinigų plovimo prevencijos taisyklių reikalavimų, išvengiant bet kokios atsakomybės, tačiau jis iš esmės nepagrindė savo prašymo aspektu, kad nepritaikius tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės.

Pažymėtina, kad pareiškėjas dar skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kuo greičiau įpareigoti Lietuvos banką priimti sprendimą, įpareigojantį Danske Bank International S. A. nevykdyti Lietuvoje jokios veiklos ir nesudarinėti naujų sandorių Lietuvoje iki neišnagrinėta ši byla. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo; ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti iš esmės tokią pat reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo, tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl jo prašymas netenkinamas.

Vėlgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas administracinėje byloje, kurioje atsakovas yra Lietuvos bankas, formuluodamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jas prašo taikyti Danske Bank International S. A. atžvilgiu. Pabrėžtina, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis numato sąrašą reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias taikyti atitinkama šalis gali prašyti teismo: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. šioje byloje priimtoje nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Danske Bank International S. A. atžvilgiu, nurodė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008; 2008 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008). ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plačiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010; 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vėlgi prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ne atsakovui, t. y. Lietuvos bankui, o bankui Danske Bank International S. A., kuris nėra nagrinėjamo ginčo (administracinės bylos) šalimi (ABTĮ 48 str. 1 d.) ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas. Pažymėtina, kad A. B., kurios lėšas prašoma įpareigoti įšaldyti, nėra netgi šios administracinės bylos proceso dalyviu.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat nurodo nesutikimo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-727-261/2015, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, argumentus. Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvais, susijusiais su prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti atsakymą į prejudicinį klausimą, ar Europos Sąjungos direktyvos 2005/60 „Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ 37 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnio 1 ir 2 dalys bei kitos Europos Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, yra suderinamos su nacionalinės teisės nuostatomis, leidžiančiomis administraciniam teismui atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti banko, įtariamo pinigų plovimo taisyklių pažeidimais, teisę teikti finansines paslaugas, pareiškėjas naujų argumentų šiuo aspektu iš esmės nenurodo, todėl, netenkindama minėto pareiškėjo prašymo, kolegija minėtų motyvų nekartoja.

Kita vertus, pažymėtina, kad Bankų įstatymo 72 straipsnio 9 dalis numato, bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–10 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl Lietuvos banko sprendimo atsisakyti taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–10 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose. Kadangi šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko atsisakymo taikyti dalį tokių priemonių, formaliai nėra kliūčių svarstyti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumą. Tačiau šis prašymas, kaip jau minėta, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. E. P. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRomanas KlišauskasVeslava Ruskan