- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- I-2713-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04382-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- I. S., A. J., V. S., V. A.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S., A. J., V. S., V. A. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–9, 68–77) prašydami:
1) Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar:
- 2008-12-23 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo (Statuto pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 str., kuriuo Statuto 41 str. 3 d. įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010-01-01, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;
- Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009-12-08, 2010-06-30, 2011-11-22 ir 2012-12-20 redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010-01-01 – 2013-12-31: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą- 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą -0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą- 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą- 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą- 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą- 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą - 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;
- 2010-06-30 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2011-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;
- 2011-11-22 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2012-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;
- 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-118 l str., kuriuo buvo laikinai, iki 2013-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;
2) Priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.
Paaiškino, jog pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai ir eina tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjams buvo mokamas darbo užmokestis taikant įstatymu sumažintą priedo už pareiginį laipsnį (rangą) koeficientą, dėl ko pareiškėjams buvo išmokamas mažesnis darbo užmokestis. Tuo buvo pažeistos pareiškėjų teisės, o tai atitinkamai lėmė sprendimą kreiptis teisminės gynybos.
Pareiškėja I. S. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 Ligoninėje ėjo prižiūrėtojo pareigas, nuo 2008-04-22 jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-01 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui.
Pareiškėjas A. J. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 Ligoninėje ėjo prižiūrėtojo pareigas, nuo 2003-10-30 jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-01 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.
Pareiškėjas V. S. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 Ligoninėje ėjo prižiūrėtojo pareigas, nuo 2004-02-17 jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-01 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.
Pareiškėjas V. A. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 Ligoninėje ėjo prižiūrėtojo pareigas, nuo 2004-03-22 jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-01 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.
2008-11-06 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kurio 3 straipsniu buvo numatyta, kad Statutas, išskyrus jo 3 str. 2 dalį, įsigalioja nuo 2009-07-01. Statuto 41 str. 3 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad iki tol galioję pareigūnų priedų už pareiginį rangą apskaičiavimo koeficientai yra didinami, atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3 str. 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009-07-01. Tačiau Seimas 2008-12-23 priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-123, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010-01-01.
Seimas 2009-12-08 priėmė Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535, kuriuo buvo laikinai iki 2010-12-31 keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangą dydį, t. y. šiuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, taikant iki padidinimo buvusius dydžius. Vėliau, sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo algos bazinį dydį koeficientų galiojimas buvo pratęstas dar kelis kartus, t. y. 2010-06-30 įstatymu Nr. XI-948 iki 2011-12-31, 2011-11-22 įstatymu Nr. XI-1724 iki 2012-12-31 bei 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-118 iki 2013-12-31.
Nurodė, kad pagal Statuto, kurio nuostatomis vadovaujantis pareiškėjams mokamas darbo užmokestis, 41 str. 1 dalį bausmių vykdymo sistemos pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 1 dalį pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priedas už kvalifikacinę kategoriją, priedas už tarnybinį rangą ir priemokos. Taip pat nuo šių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinio darbo, budėjimo dydis.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, toks priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes pareiškėjai tikėjosi, kad padidėję pareigūnų rangų apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010-01-01, o vėliau šis lūkestis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėjams turėtų būti atlyginta žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis dėl ginčo laikotarpiu mokėto mažesnio, nei turėjo būti, priedo už rangą dydžio. Taip pat nurodė, kad toks priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas taip pat pažeidė teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nes pareiškėjai negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei įstatymų leidėjas nebūtų mažinęs koeficientų už rangus dydžio ir nebūtų atidėtas įstatymo dėl padidintų koeficientų už rangus įsigaliojimas. Šiais pagrindais prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio nurodė, kad tokiu teisiniu reglamentavimu darbo užmokestis bausmių vykdymo sistemos pareigūnams kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu (kitų valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėjo tik mažinant pareiginės alkos koeficientus, priedų už klases dydžius ar pareiginius laipsnius bei bazinį dydį; Vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu buvo sumažintos tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms) buvo bloginama platesniu mastu (t. y. mažinant ne tik priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius, pareiginės algos koeficientus, bazinį dydį, tačiau ir priedo už turimus rangus koeficientus) ir tokiu būdu mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, pagal analogiją prašė taikyti 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo pareiginių algų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 daliai.
Atsiliepimas
Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 28–32) rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu bei nurodė, jog nesutinka, kad valstybė ginčo laikotarpiu apskritai neturėjo teisės mažinti valstybės tarnautojų atlyginimų. Sutiko, jog pareiškėjų reikalavimas priteisti nepriskaičiuotą darbo užmokesčio dalį galėtų būti tenkinamas tik ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje keliamas dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (sumažinto priedo už rangą) neišmokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Pareiškėjai iš esmės prieštarauja dėl to, kad ginčo laikotarpiu į pareiškėjų darbo užmokestį įskaičiuojamas priedas už rangą nebuvo padidintas, kaip buvo numatyta 2008-11-06 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu Nr. X-1791. Šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikomos iki 2014-01-01. Įstatymų leidėjo numatytas priedų už rangą padidinimas kelis kartus buvo atidedamas. Toks atidėliojimas, pareiškėjų teigimu, pažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, be to, pareiškėjams buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis kitų valstybės tarnautojų ir pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjai taip pat kelia abejonę ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos bei proporcingumo principų atitikimo Konstitucijai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 8 str. 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas. Statutinių valstybės pareigūnų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą reguliuoja Statuto 41 straipsnio nuostatos. Pagal Statuto 41 str. 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.
Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nustatyta, jog pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000-04-18 Nr. VIII-1631) redakciją, galiojusią iki 2008-11-06 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 str. 5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimą laipsniai prilyginti rangams) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio; 2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio; 3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio; 4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio; 5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio; 6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio; 7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio; 8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio; 9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio; 10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.
Seimas 2008-11-06 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymu (Nr. X-1791) (toliau – ir Statuto pakeitimo įstatymas) priėmė naują Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakciją, kurio 16 str. buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai rangai. Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, (kuris reguliavo pareigūno tarnybos santykių pasibaigimą, pareigybės panaikinimo teisinius klausimus) įsigalioja 2009-07-01.
Statuto pakeitimo įstatymo 4 str. buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (1 p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2 p.), viršilos laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3 p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui (4 p.). Iš viso numatyta 12 rangų. Šio Statuto pakeitimo įstatymo 41 str., reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – iki 0,2 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,25 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – iki 0,35 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – iki 0,4 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą – iki 0,5 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – iki 0,6 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – iki 0,7 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – iki 0,8 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – iki 0,9 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – iki 1 bazinio dydžio.
Seimas 2008-12-23 priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu pakeitė Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 2 straipsnį, reglamentavusį įstatymo įsigaliojimo datą, juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimą, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2010-01-01.
Tačiau dar iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, Seimas 2009-12-08 priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 str. 3 dalį, numatydamas iki 2008-11-06 Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams. Šio įstatymo 5 straipsniu, šio įstatymo įsigaliojimas numatytas nuo 2010-01-01. To paties įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas Statuto pakeitimo įstatymo 41 str. 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Šioje dalyje nustatyti koeficientų dydžiai atitiko 2008-11-06 Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus. Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. XI-535) 5 str. 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011-01-01.
2010-06-30 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 (Nr. 82-4302) 41 str. 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2012-01-01.
2011-11-22 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (Nr. 150-7039) 41 str. 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2013-01-01.
2012-12-20 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-118 (Nr. 155-7996) 41 str. 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2014-01-01.
Taigi nors pagal Statutą (redakcija Nr. XI-535) didesni priedai už rangus įsigaliojo nuo 2010-01-01, tačiau tuo pačiu įstatymu priedų už turimus rangus koeficientai buvo laikinai sumažinti ir galiojo iki 2014-01-01. Pareiškėjų teigimu, dėl koeficientų už rangus sumažinimo, jiems nepagrįstai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Atitinkamai buvo pažeisti ir pareiškėjų lūkesčiai, nes buvo tikėtasi, kad padidinti priedų už rangus didžiai bus mokami nuo 2011-01-01, dar vėliau nuo 2012-01-01 ir vėliau nuo 2013-01-01.
Iš skundo argumentų matyti, jog pareiškėjai savo lūkesčių pažeidimą iš esmės sieja ne su konkrečiais atsakovo veiksmais, tačiau su įstatymų leidėjo pakeistu teisiniu reglamentavimu, kurio pagrindu, ginčo laikotarpiu, pareiškėjams nebuvo mokėti didesni priedų už turimus rangus koeficientai. Dėl šių argumentų pareiškėjai tik nurodė, jog dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo negavo pajamų, t. y. dėl priedų už rangus apskaičiavimo koeficiento sumažėjimo ir dėl pakartotinio sumažintų priedų už rangus koeficientų galiojimo pratesimo patyrė žalą. Kitų aplinkybių, pagrindžiant teisėtų lūkesčių pažeidimą, pareiškėjai nepateikė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000-03-23, 2001-07-12, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04 nutarimai).
Visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, inter alia susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbą mažinimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarimas). Tuo tarpu kaip ir nagrinėjamoje byloje, ginčui aktualios teisės aktų nuostatos, susijusios su pareigūnų tarnybinių rangų dydžiais, taip pat buvo priimtos dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas iš esmės analogišką bylą konstatavo, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, susijusį su priedo už rangą koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai, t. y. iki ginčo teisinio reguliavimo nuostatų faktinio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjai bet kuriuo atveju negalėjo pagrįstai tikėtis, kad didesni koeficientai bus taikomi anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d. (2008 m. lapkričio 6 d. Įstatymo Nr. X-1791 2 str.). Tuo metu pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, perspėję apie įstatymų leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiškėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai įstatymu palankesnių nuostatų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šis teisinis kontekstas patvirtina, kad palankesnių teisinio reguliavimo nuostatų neįsigaliojimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios pareiškėjams nebuvo įmanoma numatyti. Teisėjų kolegija taip pat įvertino, jog nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pareiškėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab, atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio. Minėtoje byloje, apibendrinant argumentus dalyje dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo, teisėjų kolegija, turėdama omenyje įstatymų leidėjo plačią teisėkūros laisvę, taip pat įvertinusi, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo, t. y. užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjams tenkančią sunkumų naštą, tai, kad pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-16 nutartis Nr. A-1688-822/2015). Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjai savo argumentus dėl pažeistų lūkesčių iš esmės grindė tapačiais argumentais (pareiškėjas turėjo lūkestį, kad padidėję priedo už rangą apskaičiavimo koeficientai bus taikomi nuo 2011-01-01, tačiau vėliau buvo priimti nauji teisės aktai, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas ir tai pažeidė pareiškėjo lūkesčius gauti didesnį atlyginimą), kaip ir aptartoje, apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu jau priimtas išvadas, o pareiškėjams kitų argumentų nepateikus, nėra pagrindo susiklosčiusios ginčo teisinės situacijos vertinti priešingai. Pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 2013-07-01 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai, valstybės tarnautojų, pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimas tam tikra apimtimi ir mastu buvo objektyvus ir būtinas ir neprieštaravo Konstitucijai.
Apibendrinant pažeistų lūkesčių aspektu išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjams vien tik nurodžius, kad jų teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, nes numatytais terminais nebuvo taikomi padidinti priedų už rangus apskaičiavimo pagal dydį koeficientai, nesudaro pagrindo išvadai, kad aptartas teisinis reglamentavimas prieštaravo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti valstybės ūkinę veiklą. Seimas, turi diskreciją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti priemones, tam, kad būtų įvykdytas svarbiausias šio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad tam tikra įstatymu nustatyta sistema negali būti pertvarkoma (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2008-12-24 nutarimai). Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, atitinkamų teisės nuostatų, kurių pagrindu tam tikru laikotarpiu buvo atidėtas padidintų priedų už rangus mokėjimas, priėmimo tikslas ir buvo valstybės ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymo užtikrinimas. O kaip jau paminėtoje administracinėje byloje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali būti laikomas konstituciškai pateisinamu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai dėl lūkesčių pažeidimo vertintini nepagrįstais.
Pareiškėjai taip pat nurodė, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnams darbo užmokesčio sumažinimas kriziniu laikotarpiu buvo neproporcingas, platesnis palyginus su kitais valstybės tarnautojais, nes mažinti ne tik priedai už kvalifikacines kategorijas, pareiginės algos koeficientai, bazinis dydis, bet ir priedo už turimus rangus koeficientai, kas pagal konstitucinę justiciją turėtų būti laikomas diskriminaciniu bei neproporcingu ir todėl prieštaraujančiu konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai skundo argumentais taip pat pabrėžė, kad esamoje situacijoje priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas pagal analogiją taip pat turi būti laikomas neteisėtu, kokiu 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-07-16 nutartyje Nr. A-1688-822/2015 šiuo aspektu konstatavo, kad pareiškėjų tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigūnų teisinį statusą nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigūnų), kaip turinčių specifinį teisinį statusą, mechaniškas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog vien tik pareiškėjų abstraktūs argumentai dėl analogijos taikymo, keliamo klausimo aspektu, nelaikytini teisiškai reikšmingais. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog, kaip nustatyta iš keliamą ginčą reglamentuojančių ir aptartų teisės aktų, pareiškėjams ginčo laikotarpiu priedų už rangą mažinimas nebuvo taikytas, nes teisės aktų nuostatų, kuriomis priedai už rangus būtų mokami didesni, įsigaliojimas buvo kelis kartus atidėtas ir įsigaliojo tik 2014-01-01. Kai tuo tarpu kitiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo realus. Šios teisinės situacijos nėra tapačios, todėl šias situacijas sulyginant teigti, kad pareiškėjams buvo mažinami dar ir priedai už rangus nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai realaus priedų už rangus mažinimo ginčo laikotarpiu nepatyrė. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir pareigūnais. Šiais pagrindais pareiškėjų argumentai dėl darbo užmokesčio neproporcingo mažinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Netenkintinas ir pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, jog ginčo faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo apimtyje, teismui nekyla abejonių dėl skunde nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumo.
Sprendime aptartais argumentais tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas, t. y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendė
Atmesti pareiškėjų I. S., A. J., V. S., V. A. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.