- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- eI-8433-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01234-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- J. B.
2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) 154,95 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovui nuo 1999-07-09 nuosavybės teise priklauso ¼ dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), todėl atsakovui, vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.
Teigiama, kad atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai. Atsakovas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 yra nesumokėjęs pareiškėjui 154,95 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota vadovaujantis 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais, 2014 m. lapkričio 27 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-183 patvirtintais, Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. įsigaliojusiais, 2017 m. kovo 30 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintais, Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2021 m. kovo 30 d. įsigaliojusiais, 2021 m. kovo 25 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintais, Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Vietinės rinkliavos pranešimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir atsakovui, siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus Atsakovas nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad vietinė rinkliava yra apskaičiuota nepagrįstai, kadangi jis (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2015 m., nes namas netinkamas gyventi. Pažymi, kad atliekų surinkimo konteineris atvežtas tik praėjusį mėnesį. Teismui su atsiliepimu teikia UAB „Ignitis“ pažymas, kad (duomenys neskelbtini) elektros energija nebuvo tiekiama 2023 metais bei laikotarpiu 2020-01-01 – 2022-12-31, todėl prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-141, 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Rietavo savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - ir Nuostatai). 2017-03-30 sprendimu Nr. T1-48 Rietavo savivaldybės taryba patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų aktualią redakciją, įsigaliojusią nuo 2017-04-01 (aktai paskelbti www.rietavas.lt; www.tratc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Rietavo savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Rietavo savivaldybės tarybos patvirtintų Nuostatų, pagal kurių reglamentavimą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėjas atsakovui vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.3 punktuose nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka su vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą nekilnojamojo turto objekte skaičiavimu, savo nesutikimą grįsdamas aplinkybe, kad objekte negyvena nuo 2015 m., jis netinkamas gyventi, komunalinių atliekų išvežimo paslaugos šiam objektui nebuvo teikiamos, atliekos nesusidarė ir nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.
Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui nuo 1999-07-09 nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pripažinti, jog atsakovas atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Rietavo savivaldybės teritorijoje. Atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog jis nekilnojamuoju daiktu nesinaudoja, todėl objektyviai negalėjo susidaryti atliekos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
2017 m. kovo 30 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtinti Nuostatai (2021 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T1-48 redakcija) numatė, kad Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Rietavo savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose numatytas komunalinių atliekų tvarkymas (2 p.). Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Negyvenamiems gyvenamosios paskirties individualiems namams ir negyvenamiems gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose mažesnis pastovus įmokos dydis taikomas tik tuo atveju, jeigu Rinkliavos mokėtojai Administratoriui pateikia dokumentus, nurodytus Nuostatų 41 punkte (37 p.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (38 p.). Rinkliavos mokėtojams (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkus ar įgaliotus asmenis) neeksploatuojant nekilnojamojo turto objekto ir nesinaudojant atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji rinkliavos dedamoji grąžinama (už laikotarpį ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip 3 metai) rinkliavos mokėtojui, pristačius Administratoriui dokumentus, įrodančius, kad būstas neeksploatuojamas (40 p.). Nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodantis dokumentas – pažyma iš elektros energijos tiekėjo, kad objekte, kuriuo nesinaudojama deklaruojamu laikotarpiu, sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 100 kWh per metus (vienas metų ketvirtis – 25 kWh) (41 p.).
Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
Minimo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovas pagal aukščiau nurodytus kriterijus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir pareiškėjas pagrįstai skaičiavo pastoviąją vietinę rinkliavos dalį.
Vertinant dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies apskaičiavimo pažymėtina, kad Nuostatų 41 punktas numato, jog rinkliavos mokėtojai siekiantys pagrįsti nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą privalo vietinės rinkliavos administratoriui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs Nuostatų 41 punkte nurodytus duomenis ir būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo turinio nustatyta, kad pareiškėjas šiuos duomenis teikia tik teismui, kuris nevykdo viešojo administravimo šioje srityje ir nepriima valinių sprendimų dėl lengvatų taikymo. Įvardijami duomenys ir prašymas turi būti teikiami kompetentingam subjektui.
Kaip jau paminėta, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
Pažymėtina ir tai, kad Nuostatų 40 punktas numato, jog rinkliavos mokėtojui (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkus ar įgaliotus asmenis) neeksploatuojant nekilnojamojo turto objekto ir nesinaudojant atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji rinkliavos dedamoji grąžinama (už laikotarpį ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip 3 metai) rinkliavos mokėtojui, pristačius Administratoriui dokumentus, įrodančius, kad būstas neeksploatuojamas. Taigi nežiūrint to, kad yra kreiptasi į teismą, atsakovas turi galimybę vietinės rinkliavos administratoriui pateikti duomenis apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, siekiant vietinėse rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo už ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Telšių RATC žmogiškaisiais ištekliais.
Be to, remiantis LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr.: LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas taipogi prašo priteisti ir 2,06 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą.
Nuostatų II skyrius reglamentuojantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą pareiškėjui numato pareigą tvarkyti atliekų turėtojų registrą (7 punktas), naudojantis jam prieinamais registrų duomenimis (13 punktas). Taigi pareiškėjo įvardijamų duomenų surinkimas apie vietinės rinkliavos mokėtoją apima vietinės rinkliavos administravimą, kas yra jo tiesioginė funkcija, todėl šios išlaidos nepriskirtinos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos i 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.
Iš atsakovo J. B. pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 154,95 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.