Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-11325-17, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis MB „Express Delivery“ vairuotoju, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. gruodžio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 epizodai) laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.;

2. 2014 m. rugsėjo15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d. bauda 10 MGL, bauda sumokėta 2014 m. spalio 2 d.;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2017 m. kovo 8 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), I. N. namuose, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį ir muštinę žaizdą kairiame paakyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. P. apklaustas įtariamuoju kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad M. M. pažįsta, tačiau bendrauja mažai. 2017 m. kovo 8 d. apie 11-12 val. jis, M. M. ir brolis jo automobiliu nuvažiavo pas pažįstamą I. N., kur I. N., V. T. ir M. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau nusprendus važiuoti namo ir išvažiuojant iš I. N. kiemo M. M. paprašė jo sustoti ir šiam sustojus išlipo atlikti gamtinius reikalus, tačiau atgal į automobilį negrįžo. Kadangi jis M. M. girto nenorėjo palikti draugės namuose, jie susiginčijo, apsižodžiavo ir susistumdė. Tada jis M. M. į veidą netrenkė, tik rankomis iš priekio į krūtinę pastūmė, tačiau jis nenuvirto. Po susistumdymo M. M. nuėjo atgal į namą. Jis nuėjo paskui ir įėjęs į koridorių M. M. kumščiu vieną kartą trenkė į veidą. Nuo smūgio jis nugara trenkėsi į sieną. Po to jis išėjo iš namo ir išvažiavo. Tuo metu jo brolis buvo automobilyje ir šio įvykio nematė. Po šio įvykio sužinojo, kad M. M. sulaužė nosį. M. M. atsiprašė, jam padarytą žalą atlygino. Šio įvykio metu pasikarščiavo ir dėl to labai gailisi. Stipriai sužaloti M. M. nenorėjo (b. l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2017 m. kovo 8 d. jis M. P. ir V. T. buvo pas pažįstamą I. N., kur gėrė šampaną. M. P. alkoholio negėrė. Vėliau, išvažiuojant iš I. kiemo, jis paprašė M. P. sustabdyti automobilį, nes norėjo nusišlapinti. Jam išlipus M. P. pavažiavo 5-10 metrų į priekį, tačiau netrukus grįžo atgal ir tuomet jis M. P. paklausė "ko tu išsidirbinėji". Su M. P. sukonfliktavo ir jam pasakė, kad su juo nebevažiuos. Tuomet M. P.išlipo iš automobilio ir trenkė jam kumščiu į veidą. Po suduoto smūgio jis nuėjo atgal į namą ir atsisėdo ant sofos, esančios koridoriuje. Irmina, kiek prisimena, buvo koridoriuje. Netrukus į namą įėjo M. P. ir nieko nesakęs jam kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir išėjo. Nuo šio smūgio jam suskaudo nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Jam grįžus į savo sodybą, kur gyvena, apie įvykį sužinojo jo draugas M. K. ir jį nuvežė į VšĮ Kelmės rajono ligoninės priimamąjį, kur buvo nustatyta, kad jam lūžo nosis, praskeltas kairys antakis. Po šio įvykio M. P. jo atsiprašė ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta (b. l. 7, 20).

Liudytojas V. T. parodė, kad M. P. yra jo brolis. Apie 2017 m. kovo 8 d. įvykį tarp jo brolio ir M. M. nieko pasakyti negali, nes buvo labai girtas ir beveik nieko neprisimena. Prisimena tik, kad brolis su M. M. dėl kažko ginčijosi ir pykosi. Kas vyko po to, neprisimena, nematė, ar brolis mušėsi su M. M.. Kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 9 d. telefonu kalbėjosi su broliu, šis papasakojo, kad 2017 m. kovo 8 d. susimušė su M. M. (b. l. 48).

Liudytoja I. N. parodė, kad 2017 m. kovo 8 d. apie 11 val. pas ją į namus atvyko pažįstami M. M., M. P. ir V. T., kur ji ir M. M. gėrė šampaną. M. P. su jais negėrė. Visi trys vaikinai kelis kartus buvo išėję į lauką, tačiau ar lauke jie pykosi, nežino. M. M. nesiskundė, kad jį kas lauke būtų sumušęs. Matė, kad V. T. ir M. P. išėjo į lauką, tačiau nežinojo, kad jie ruošėsi važiuoti namo, nes jai apie tai nesakė. Ji ir M. M. liko koridoriuje. Netrukus sugrįžo M. P. ir pro ją praėjęs, nieko nesakęs vieną kartą trenkė M. M. ir išėjo pro duris lauk. Kaip trenkė, ji nematė, nes buvo nuo jų nusisukusi, tik girdėjo smūgį. Ji pamatė, kad M. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl kokios priežasties M. P. sumušė M. M., nežino (b. l. 52).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas M. M. prašo įstatytų nustatyta tvarka nubausti M. P. dėl ko, kad jis 2017 m. kovo 8 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė dėl ko lūžo nosis (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede Nr. 1 užfiksuota, kad ant koridoriuje esančios sofos yra kraujo dėmių. Daugiau reikšmingų bylai aplinkybių nenustatyta (b. l. 11-15).

Iš Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad M. M. 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninę, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas, muštinė žaizda kairiame paakyje, nosies kaulų lūžis, girtumas (b. l. 34-37). Šiuos duomenis patvirtina ir pateikta Specialisto išvada Nr. G 385/2017(04), kurioje papildomai konstatuota, kad nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį ir muštinę žaizdą kairiame paakyje, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl savo veiksmų, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 86, 88-90). Nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nepareiškė. M. P. teistas (b. l. 77-79), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 84), dirba (b. l. 85). Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį (LR BK 46 ir 54 str.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.). Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 7 dalimi teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenustatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu mano, kad tai gali daryti teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas sutinka su prokurorės pareiškime nurodytais motyvais ir mano, kad šiuo atveju kaltinamajam yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 71 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 74).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti galutinę aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.