- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-222-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- V.Mazūraitei, Vilmos Mazūraitės
- Nukentėjusysis
- R.Šeikienei
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Vilmos Mazūraitės apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010m. lapkričio 25d. nuosprendžio, kuriuo V.Mazūraitė nuteista pagal BK 281str. 1 d. 10 MGL (1300Lt) dydžio bauda.
Iš V.Mazūraitės nukentėjusiajai R.Šeikienei priteista 10000Lt neturtinės žalos ir 1000Lt bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V.Mazūraitė nuteista už tai, kad 2007m. rugsėjo 29d., apie 18val., Molėtuose, vairuodama automobilį „Mazda 626“, v/n/ AHR 563, šalutine L.Giros gatve, privažiavusi sankryžą su pagrindine Algirdo gatve, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 53 ir 196 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir netrukdyti eismo, nedavė kelio pagrindine Algirdo gatve jai iš dešinės pusės artėjančiam prie sankryžos R.Šeikienės vairuojamam automobiliui „VW Paesat“, v/n BFC 916, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su šiuo automobiliu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta minėto automobilio keleivio T.Šeikio sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti, V.Mazūraitę išteisinti, atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti papildomą teismo medicininę ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus, ar galėjo T.Šeikio sužalojimai atsirasti esant kūdikio nešyklei neprisegtai saugos diržais, ir kūdikiui iškritus iš nešyklės; ar galėjo atsirasti sužalojimai nešyklei ir pačiam kūdikiui esant prisegtiems saugos diržais. Prašo apklausti liudytojas L.Tamašauskienę ir J.Mazūrienę. Nurodo, kad tiek Molėtų, tiek Utenos apskrities ligoninėse R.Šeikienė paaiškino, kad eismo įvykio metu T.Šeikis iškrito iš kėdutės ir atsidūrė po sėdynėmis, eksperto išvada nustatyta, kad T.Šeikio sužalojimas galėjo įvykti atsitrenkiant į automobilio salono dalis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R.Šeikienė nevykdė KET 204 p. reikalavimo vežti vaiką jam specialiai pritaikytoje sėdynėje su užsegtais diržais. Be to, teismas neteisingai įvertino liudytojos L.Tamašauskienės parodymus, kad ir išorinė hidrocefalija T.Šeikiui buvo įgimta. Dėl T.Šeikio sužalojimo kalta pati R.Šeikienė, kuri vežė kūdikį nepridegusi saugos diržais, taigi dėl to nekyla atsakomybė nuteistajai ir nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, kuris yra per didelis ir neįvertinta, kad draudimo bendrovė R.Šeikienei išmokėjo 1726,40Lt neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji V.Mazūraitė įvykio metu vairuodama automobilį padarė nusikaltimą, kurio metu nukentėjo T.Šeikis.
Iš byloje esančių įrodymų, tarp jų – ekspertų išvados, matyti, kad eismo įvykio metu T.Šeikiui buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, lydimas išorinės hidrocefalijos, kurios sindromus išprovokavo patirta galvos trauma. Dėl galvos smegenų sukrėtimo T.Šeikis buvo gydytas 9 dienas, o dėl išorinės hidrocefalijos - 5savaites (2t., b.l. 47-55). Eismo įvykio pasekmes specialistas įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sumušimo T.Šeikio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų (1t., b.l. 29-30).
Iš nukentėjusiosios R.Šeikienės parodymų matyti, kad įvykus automobilių susidūrimui, jos vaikas buvo priekinėje sėdynėje prisegtas nešyklės diržu, o pati nešyklė prisegta automobilio diržu. Autoįvykio metu ji pati buvo sužalota, todėl neprisimena kodėl pasakė, jog vaikas iškrito.
Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ekspertų išvadas dėl T.Šeikio sveikatos sutrikdymo masto, tinkamai ištyrė įrodymus, įvertino medicininius duomenis, ekspertų paaiškinimus ir pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio metu pastarajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent dėl V.Mazūraitės veiksmų. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su eismo įvykio metu T.Šeikiui padarytu sveikatos sutrikdymu, buvo objektyvus, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė, dėl to manytina, kad atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti papildomą teismo medicininę ekspertizę nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neteisingai vertino liudytojos L.Tamašauskienės parodymus, tačiau nenurodyta, dėl kokių aplinkybių liudytoją prašoma dar kartą apklausti. Esant tokioms aplinkybėms pakartotinai apklausinėti liudytoją nėra pagrindo.
Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281str. 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota V.Mazūraitės veika. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad avarija įvyko V.Mazūraitei sankryžoje nestabdžius savo vairuojamo automobilio ir nepraleidus D.Šeikienės automobilio. Eismo įvykio vietoje surašius protokolą, V.Mazūraitė patvirtino, kad įvykis kilo dėl jos kaltės.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nors nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino 98 273,60 Lt, pirmosios instancijos teismas sumažino iš kaltininkės priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas priėmė įvertinęs visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios Vilmos Mazūraitės apeliacinį skundą atmesti.