Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė K. I. (K. I.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir K. I. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartimi K. I., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5, 6 ir 8 p., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. 2010 m. gruodžio 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. I. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

3. 2013 m. liepos 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. I. taikytas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

4. 2013 m. gruodžio 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. I. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

5. 2015 m. liepos 21 d. Rokiškio apylinkės teismo nutartimi K. I. taikytas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

6. 2017 m. liepos 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. I. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

7. 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi K. I. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas K. I. tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi.

9. Teismo posėdyje gynėja prašė K. I. skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą

atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10. Skundas atmetamas.

11. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs K. I. skundą, pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė K. I. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis terminą, todėl tenkinti K. I. skundą nėra pagrindo.

12. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

13. Iš kartu su 2019 m. liepos 10 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2019 m. liepos 5 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama K. I. pratęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu K. I. psichikoje išlieka neproduktyvus, rezonuojantis mąstymas, jis blankaus emocinio fono, uždaras, negatyvistiškas, jo nuotaika be afektų. Nors jo mąstymas gana nuoseklus, tačiau paralogiškų svarstymų.

14. Taip pat iš Išvados matyti, kad K. I. psichinė būsena gerėjanti. Stebimuoju laikotarpiu ligonio elgesys formaliai teisingas, – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų. Jis skyriuje laikosi ir nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių. Pastebimi vėlyvosios diskinėzijos požymiai. K. I. formalaus kontakto, į klausimus atsako prasmingai. Pripažįsta, kad globos namuose jautėsi prislėgtas, dėl to išgėrė vyno, kitą sykį nepranešęs personalui išėjo pas motiną, tai į ligoninę. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų neišsako nei spontaniškai, nei kryptingai klausiamas.

15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, apie K. I. būklės pagerėjimą kol kas nėra pakankamos išvadai, jog jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. I. buvo bandoma gydyti ambulatoriškai, tačiau šis gydymas nebuvo efektyvus, kadangi K. I. būklė žymiai pablogėjo, jis nesugebėjo savarankiškai vartoti vaistų, kėlė grėsmę tiek globos namų gyventojams, tiek darbuotojams, vartojo alkoholį, po ko ir buvo nuspręsta jam skirti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad K. I. ne kartą buvo taikomas priverstinis gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis, tačiau šio gydymo metu jo būklė taip pat pablogėdavo, elgesys tapdavo neprognozuojamas, padidėdavo pavojingumas aplinkiniams, ko pasėkoje jam vėl būdavo pradėtas taikyti sustiprintas stebėjimas. Taigi, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad tik taikant K. I. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis įmanoma užtikrinti jo būklės stabilumą, efektyvų gydymą bei tai, jog jis nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad K. I. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis kol kas yra negalimas, gydant K. I. bendro stebėjimo sąlygomis iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo stacionare yra neabejotinai reikalingas. Taigi, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

K. I. (K. I.), kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.