- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2-774-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00647-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- O. D.
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltė, palikti jai santuokinę pavardę, santuokos metu įsigytą turtą – (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą – priteisti atsakovui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teisme ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 1997 m., pripažino, kad dėl šeimos iširimo didesne dalimi kalta ji, nes ji išėjo iš sutuoktinio namų, neaugino vaiko. Susituokusi su K. D. ji su savo dviem vaikais atsikėlė gyventi į sutuoktinio namus (duomenys neskelbtini). Konfliktai su sutuoktiniu prasidėjo dėl vaikų auklėjimo, be to, ji nesutarė su K. D. seserimi, su kuria gyveno viename sklype. Ji neištvėrusi sutuoktinio užsipuolimų, jo sesers priekaištų, išsikraustė iš K. D. namų, gyveno pas ūkininką, uždarbiavo, buvo susiradusi sugyventinį. Vaikų ji neaugino, išlaikymo jiems neteikė, nes neturėjo savo namų, pastovaus būsto, pragyvenimo šaltinio. Vyresnieji vaikai gyveno pas globėją, Vijurkų vaikų globos namuose, S. D. – su tėvu atsakovu K. D.. Ji įsitikinusi, kad šeimos išsaugoti nėra galimybės, todėl prašo santuoką nutraukti, palikti jai santuokinę pavardę, nes visi ją pažįsta tokia pavarde, jos asmens dokumentuose įrašyta D. pavardė, jiems pasikeisti ji neturinti lėšų. Gyvendama santuokoje su K. D. jie jokio turto neįsigijo, žemės sklypas, ant kurio stovi K. D. iš tėvų paveldėtas gyvenamasis namas, yra K. D. asmeninė nuosavybė, ji pretenzijų į jį nereiškia.
Atsiliepimas
Atsakovas nuomonės nepareiškė, pateiktame paaiškinime raštu (29-30 b. l.) išdėstė nuomonę dėl ieškinio. Iš šio paaiškinimo matyti, kad dėl santuokos iširimo kalta jis laiko ieškovę, nesutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė D. pavardė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
O. D. ir K. D. susituokė 1990 m. birželio 9 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (6 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad sutuoktinių santuokiniai ryšiai nutrūkę, jie penkiolika metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko, visiškai nebendrauja, taikytis nei vienas iš jų noro nepareiškė. Preziumuojama, kad santuoka iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.61 str. 2 d.). Kadangi sutuoktiniai O. D. ir K. D. labai ilgą laiką negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jiems susitaikyti ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms jų santuoka nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos normose įtvirtinti sutuoktinių lojalumo, pagarbos vienas kitam, moralinės bei materialinės paramos principai. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniui ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau jo kaltę patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl šeimos iširimo. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. 2000 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu (31-32 b. l.) civilinėje byloje pagal Kelmės socialinės paramos skyriaus ieškinį O. D. su trečiuoju asmeniu K. D. dėl vaikų paėmimo ir alimentų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo vaikai S. S., R. S., S. D. paimti iš motinos O. D., neatimant tėvystės teisių, S. D. perduotas tėvui K. D., S. S. ir R. S. – Socialinės paramos skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos priežiūrai, priteistas išlaikymas iš O. D. vaikų S. S., R. S. ir S. D. išlaikymui. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad O. D. nuo 1996-1997 metų visiškai nebesirūpina savo vaikais, išėjo gyventi pas sugyventinį, nuo to laiko Sandra gyvena pas L. B., Rytis – Vijurkų vaikų globos grupėje, Saulių augina tėvas K. D., kadangi O. D. visiškai nesirūpina savo vaikų auklėjimu ir išlaikymu, jie paimtini iš jos. Taigi, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, su kuriomis siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Kadangi atsakovė paliko šeimą, nesirūpino vaikais, jų neaugino ir neauklėjo, t. y. esmingai pažeidė santuokines pareigas, teisės ir moralės požiūriu elgėsi nepriimtinai, todėl ji pripažintina kalta dėl šeimos iširimo.
Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad, gyvendami santuokoje, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis jokio turto neįgijo, kreditorių neturi, šalys duomenų teismui apie šeimos kreditorinius, turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims nepateikė. Ieškovė pripažįsta, kad 0,64 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė K. D. nuosavybė, pretenzijų į jį nereiškia. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (12-13 b. l.) matyti, kad šis žemės sklypas registruotas atsakovo K. D. vardu, kuriam jis suteiktas 1994-12-28 Kelmės rajono valdybos potvarkiu. Kadangi ginčo tarp šalių dėl šio nekilnojamojo turto nėra, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio turto įsigijimą iš bendrų lėšų, priešingai, pripažino, kad tai asmeninė K. D. nuosavybė, todėl šis turtas nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nutraukiant santuoką nesprendžiamas jo padalijimo tarp sutuoktinių klausimas. Siekiant ateityje išvengti neaiškumų dėl šio turto teisinio rėžimo, nustatytina, kad šis turtas yra asmeninė K. D. nuosavybė.
Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 2 d. numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Iš gimimo liudijimo (7 b. l.) matyti, kad šalims gyvenant santuokoje jiems gimė sūnus Saulius, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, nes skirtingos tėvų pavardės gali pažeisti vaiko interesus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei prašant, nutraukus santuoką jai paliekama santuokinė pavardė.
Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinus ieškovę, o ne atsakovą, kaip prašė ieškovė, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Kadangi ieškovė įstatymo nustatyta tvarka atleista nuo išlaidų mokėjimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos taip pat nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d., 3 d., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Santuoką, įregistruotą 1990 m. birželio 9 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 128, tarp K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės O. D. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę D. pavardę.
Nustatyti, kad 0,6400 ga žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.