Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 20 (dvidešimties) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Telšių r. sav., kelio Šiauliai-Palanga, 67,00 km., įvyko eismo įvykis dėl atsakovo R. Š., vairavusio jam priklausiusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės – automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nespėjo sustabdyti automobilio įvažiuojant į žiedinę sankryžą ir pervažiavo per žiedinę sankryža tiesei. Įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklai. Buvo padaryta turtinė žala. Žmonės nenukentėjo. Automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė Opel Astra nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, remdamasi VĮ „Kelių priežiūra“ pretenzija, lokaline žalos sąmata, fotonuotraukomis, žalos skaičiavimo išvada, nustatė, kad dėl atsakovo kaltės VĮ „Kelių priežiūra“ buvo padaryta žala, kurią įvertino 327,72 eurais. Žalą VĮ „Kelių priežiūra“ kompensavo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išmokėdama jam 327,72 Eur draudimo išmoką (akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ žalos administravimo bylos duomenys). Ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą ir remdamasis tarpusavio sudaryta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ šios išmokėtą 327,72 Eur draudimo išmokos sumą. Ieškovas atsakovui 2019 m. gegužės 7 d., ir 2019 m. birželio 21 d. siuntė pretenzijas dėl 327,72 Eur grąžinimo, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nenustatyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių susidarė nuostolių regreso tvarka atlyginimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnis). Transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 17 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo – tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar jo atstovui. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Atlikus formalų įrodymų byloje vertinimą, nustatyta, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažinus transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį atsakovą, ieškovas, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, įgijo į padariusį žalą asmenį (atsakovą) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas skolingas 327,72 Eur ieškovui, neatlygino jo reikalaujamos patirtų nuostolių sumos, nors buvo ne kartą ieškovo ragintas (2019 m. gegužės 7 d., ir 2019 m. birželio 21 d. pretenzijos). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neginčijo žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas asmeniu, atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, būtų visiškai atlyginęs ieškovui šio išmokėtą 327,72 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 327,72 Eur nuostolių atlyginimo suma.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas

konstatuoja:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo R. Š. 327,72 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 72 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.