Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-777-498-2013;

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01489-2012-7;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 02 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (D. V. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti R. B. automobilį) - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinus M. T. nuteistas 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo D. V. 15 550 Lt., R. B. 400 Lt. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti juos priteisiant iš nuteistojo M. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė svetimą turtą – D. V. priklausantį 15 000 Lt. vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) bei 150 Lt. vertės laisvųjų rankų įrangą ir 400 Lt. vertės navigaciją, padarydamas nukentėjusiajam 15 550 Lt. turtinę žalą;

be to jis pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, sulaužydamas automobilio vairuotojo durelių spynelę, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. B. priklausantį 22 000 Lt. vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo darymo vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, kad bausmė yra aiškiai per griežta.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą su apelianto skundo motyvais nesutinka ir mano, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas M. T. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų LR BK 54 straipsnyje nepažeidė.

M. T. buvo nuteistas už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Minėto straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys ir kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, asmens, padariusio nusikaltimą, asmenybę, kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendžia, kokią bausmės rūšį parinkti, kad paskirta bausmė būtų veiksminga poveikio priemonė siekiant LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, apylinkės teismas M. T. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas savo prašymą švelninti bausmę motyvuoja tuo, kad dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, iki nusikaltimų padarymo teistas nebuvo, sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad paminėtos aplinkybės jau yra įvertintos pirmos instancijos teismo, kuris nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aptardamas bausmės M. T. skyrimo klausimą, pažymėjo, kad skiriant bausmę atsižvelgiamam į tai, kad apeliantas dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo byloje nustatyti objektyvią tiesą, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau teismas kartu pažymėjo ir tai, kad M. T. padarė du apysunkius nusikaltimus, po šių nusikalstamų veikų padarė dar kelias tyčines nusikalstamas veikas (pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apkaltinamieji nuosprendžiai M. T. atžvilgiu priimti 2013-01-18 ir 2013-06-11), kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nedaro, padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis neapgalvoto elgesio rezultatas, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis nori kuo greičiau ištaisyti savo klaidas ir vesti adekvatų gyvenimo būdą laikytini deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų ketinimų, kadangi apeliantas nei nagrinėjant bylą teisme, nei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nedėjo jokių pastangų tam, kad bent iš dalies atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems. Įvertinus aptartas aplinkybes kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nemanė, kad yra pagrindo skirti kitas LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes. Pažymėtina tai, kad vienas iš principų, kuriuo turėtų vadovautis teismai, parinkdami bausmės rūšį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, yra reikalavimas parinkti tokią bausmės rūšį, kurią nuteistas asmuo galėtų realiai atlikti. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nesumokėjo, nedirba), minėtą reikalavimą įvykdė ir paskyrė 1 m. laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytiems nusikaltimams.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.