Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-125-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
2A-125-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02385-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
Atsakovas
D. G.
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
R. C.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 125 – 755/2015

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02385-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.9; 50.3; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo D. G. priešieškinį ieškovui V. B., trečiajam asmeniui R. C. dėl sandorio pripažinimo niekiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. B., sutikslinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo D. G. 16920 Lt už automobilio nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-16 tarp šalių buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojo automobilį atsakovui nuo 2013-09-16 iki 2013-09-26, o atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku grąžinti automobilį ir sumokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. 2013-09-26 pasibaigus sutarties terminui atsakovas automobilio negrąžino. Po ilgų paieškų ieškovas sužinojo, kad automobilis yra sulaikytas Vokietijoje, kur buvo laikomas policijoje iki 2014-01-31, kol ieškovui savo lėšomis jį pavyko pergabenti į Lietuvą. Pažymėjo, jog transporto priemonės nuomos sutarties 7.1 punkte numatyta, kad už vėlavimo laiką skaičiuojamas dvigubas nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog automobilio nuomos kaina yra 70 Lt per parą, tai už pradelstą laiką skaičiuojamas dvigubas 140 Lt nuomos mokestis. Atsakovas pradelsė automobilį grąžinti 128 dienas (nuo 2013-09-26 iki 2014-01-31), todėl skola sudaro 17 920 Lt (128 dienos x 140 Lt). Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs 1 000 Lt užstatą, todėl skolą mažina iki 16 920 Lt.

Atsakovas D. G. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad tarp šalių 2013-09-16 sudaryta nuomos sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuomos yra apsimestinis sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad transporto nuomos sutartį su ieškovu pasirašė atsakovas, tačiau dėl sutarties sąlygų su ieškovu nesitarė, taip pat ne jis mokėjo nuomos mokestį ir 1 000 Lt užstatą. Tikrasis automobilio nuomininkas yra asmuo pravarde „M.“, kuris ir skambino ieškovui, tarėsi dėl nuomos sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš D. G. 7 960 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 236,72 Lt žyminio mokesčio dalį V. B. naudai. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomoti atsakovui automobilį, o atsakovas įsipareigojo priimti automobilį, sumokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Automobilio nuomos terminas – nuo 2013-09-16 iki 2013-09-26, nuomos mokestis – 70 Lt per parą, pasirašant transporto priemonės nuomos sutartį buvo sumokėtas 1 000 Lt užstatas. Iš transporto priemonės nuomos sutarties priedo (perdavimo – priėmimo akto) nustatė, kad 2013-09-16 16.45 val. ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Šiame akte nurodyta, kad automobilis gali būti eksploatuojamas tik Lietuvoje arba Latvijoje. Liudijime, sudarytame apie areštuotus daiktus (vertime iš vokiečių kalbos), nurodyta, kad iš atsakovo, įtarus dėl apgavystės (grupinio nusikaltimo arba nusikaltimo komerciniais tikslais), buvo paimti daiktai, taip pat automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su rakteliais, transporto priemonės pažymėjimas, automobilio draudimas. Iš baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatė, kad atsakovas 2013-09-24 buvo sulaikytas Vokietijoje, Fuldos mieste įtariant darant nusikalstamas veikas, o 2013-09-26 jam buvo skirtas areštas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų teismas nustatė, kad ,sudarant sandorį, dalyvavo ieškovas, tretysis asmuo, atsakovas ir asmuo pravarde „M.“, tačiau sutarties sąlygas tretysis asmuo aiškino atsakovui, kuris, susipažinęs su sutarties nuostatomis, pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį ir automobilio perdavimo priėmimo aktą, taip pat išnuomotą automobilį vairavo. Konstatavo, kad atsakovas turėjo tikslą nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir įgyvendindamas tai sudarė su ieškovu transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tai, kad sandorio sudarymo metu dalyvavo asmuo pravarde „M.“ ir mokėjo pinigus, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog sudarytas sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2013-09-24 buvo sulaikytas Vokietijoje, Fuldos mieste įtariant darant nusikalstamas veikas, o 2013-09-26 jam buvo skirtas areštas, teismas darė išvadą, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku grąžinti automobilį. Be to, atsižvelgiant į atsakovo gebėjimą reikšti mintis, atsakinėti į klausimus ir bendrauti (kas buvo aiškiai matyti bylos nagrinėjimo metu), ieškovo nurodytos skolos priteisimas aiškiai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tokiu būdu, teismas iš atsakovo priteistinos skolos dydį mažino, skaičiuodamas nuomos kainą po 70 Lt už kiekvieną pradelstą grąžinti automobilį parą (128 dienos x 70 Lt – 1 000 Lt užstatas = 7 960 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti, kad tarp šalių 2013-09-16 sudaryta nuomos sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuomos yra apsimestinis sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl nuomos sandorio apsimestinumo, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, tikslus, neatsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius. Išvada, jog atsakovas turėjo tikslą nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir įgyvendindamas tai sudarė su ieškovu transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo automobilį, neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, nors ir ištyrė visas bylos aplinkybes, tačiau priimdamas sprendimą atsižvelgė tik į dalį įrodymų, visiškai nevertindamas ir neatsižvelgdamas į prie civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01030-13 duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, kaip ir civilinėje byloje. Tiek V. B., tiek automobilio savininkė R. C. buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad dėl automobilio nuomos tarėsi ne D. G., o kitas vyras, taip pat tas kitas vyras ir mokėjo pinigus. V. B. tokias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas nepagrįstai trečiojo asmens paaiškinimą, jog sutarties sąlygas atsakovui pilnai išaiškino R. C., vertino kaip visiškai teisingą, kadangi apklausta ikiteisminio tyrimo byloje ji nurodė atvirkščiai, t. y. kad visus klausimus dėl sutarties pasirašymo derino su nepažįstamu vyriškiu, o D. G. tik pasirašė sutartį. Nurodo, kad iš šalių parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Nenustatytas asmuo, kuris byloje įvardijamas „M.“, buvo vienas iš šios nusikalstamos veikos organizatorių. Būtent šis asmuo buvo suinteresuotas išsinuomoti automobilį, tačiau akivaizdžiai to nenorėjo daryti savo vardu. Ieškovas sutartyje kaip nuomininką nurodė atsakovą tik todėl, kad tikrasis nuomininkas nepateikė jam savo asmens dokumentų. Tuo tarpu atsakovas su ieškovu nei dėl sutarties sudarymo, nei dėl atsiskaitymo pagal ją nesitarė. Todėl sandoris laikytinas niekiniu ir yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos nuomotojui tikrinti iš kieno lėšų yra apmokama sutartis. Tai, kad sutarties sąlygos buvo derinamos taip pat su kitu asmeniu, kuris padavė pinigus už transporto priemonės nuomą, nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra statytinis, kadangi iš kitų jo veiksmų matyti, kad jis vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, jog sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiamas, todėl atsakomybė dėl sutarties vykdymo tenka atsakovui. Atsakovo veiksmai bendrauti su vardo ir pavardės nežinančiais asmenimis, tuo labiau vykti su tokiais asmenimis į kitą šalį, rodo jo nerūpestingumą ir neapdairumą.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai , Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 185 str., CK 6.193 str.), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo V. B. ir atsakovo D. G. sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis nėra apsimestinis sandoris, tai yra sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (CK 1.87 str.). Nesutikdamas su tokiu faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino šalių valią, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į prie šios civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos duomenis. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo išvadų vertinimu atsakovo apeliaciniame skunde nesutinka. Spręsdamas dėl atsakovo įvardijamo sandorio apsimestinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė sąlygas, būtinas CK 1.87 str. taikymui, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo ieškinio ir priešieškinio faktinį pagrindą sudariusias aplinkybes (CPK 185 str.), pateikė aiškų padarytų išvadų pagrindimą. Formuluodamas apeliacinio skundo pagrindą, atsakovas atrinko tik jam naudingus faktus, ignoruodamas savo pozicijos ginčo klausimu nenuoseklumą bei kitų šalių bylos svarstymui teiktus įrodymus ir jų paaiškinimus.

Atmetant apelianto argumentą dėl apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) buvimo, pažymėtina, jog sudarant sandorį dalyvavo ieškovas, tretysis asmuo, atsakovas ir asmuo pravarde „M.“. Ieškovo tikslas buvo išnuomoti automobilį ir už tai gauti sutartą kainą. Šiuo atveju ieškovas transporto priemonę išnuomojo ir tikėjosi laiku gauti sutartą atlygį, todėl ieškovo atžvilgiu sutartis atspindi jo valią ir ketinimus. Tuo tarpu atsakovas, susipažinęs su sutarties nuostatomis, pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį ir automobilio perdavimo priėmimo aktą. Be to, atsakovas, pasirašydamas sutartį žinojo, kad su išnuomotu automobiliu jis važiuos į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau tai nuslėpė nuo ieškovo ir trečiojo asmens. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo tikslą nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir įgyvendindamas tai sudarė su ieškovu transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaip matyti, prie civilinės bylos pridėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenų, apelianto teigimu, nevertino pirmosios instancijos teismas, nepaneigia teismo nustatytų ir konstatuotų aplinkybių. Priešingai apelianto argumentui, logiška ir teisinga teismo išvada, kad sutarties sąlygas tretysis asmuo R. C. išaiškino ir atsakovui. Nepagrįsta, jog apklausta ikiteisminio tyrimo byloje ji nurodė atvirkščiai, o būtent – iš baudžiamojoje byloje esančios liudytojos R. C. apklausos matyti, jog pastaroji paaiškino, kad nepažįstamo vyro, kuris norėjo išsinuomoti automobilį, draugas (D. G.) visą laiką stovėjo šalia ir girdėjo pokalbį, sutiko, jog jo duomenys būtų įrašyti į transporto priemonės nuomos sutartį. Tai, kad su ieškovu derybas dėl automobilio vedė „M.“, kad jis perdavė avansą, dalyvavo paimant automobilį nepaneigia sutarties sudarymo būtent su atsakovu fakto, nes kitų asmenų ( ne sandorio šalies ) dalyvavimas rengiant sutartį, tariantis dėl sąlygų, netgi perduodant lėšas ir pan. įstatymais nėra draudžiamas. Sutartyje aiškiai nurodyta kas prisiima teisinius įsipareigojimus. Pastebima,jog byloje nėra duomenų kokie yra tarpusavio susitarimai tarp atsakovo ir „M.“, ar jie tarpusavyje ir kaip atsiskaitys ar galimai atsiskaitė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo aspektais skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad dėl ginčo esmės naikinti ar keisti jį dėl apeliacinio skundo argumentų nėra teisinio pagrindo( išskyrus atstovavimo išlaidų paskirstymą).

Pirmos instancijos teismas nurodė, jog pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Sykiu iš sprendimo matosi, jog buvo paskirstytos tik žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsakovas turėjo 750 Lt atstovavimo išlaidų, bet dėl jų tiesiogiai nepasisakyta. Pagal CPK 98,93 str. išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Patenkinta maždaug 47 % reikalavimo. CPK 98 str.2 d. numato atlygintos teisinės pagalbos maksimalius dydžius. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos). Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Rekomendacijas. Atsakovės atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1,45 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos. Esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 310,5 Lt ( 1035 Lt x 0,15x2). Atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos - 350 Lt neviršija rekomendacijų dydžio. Taigi, viso pagrįstomis kolegijos pripažįstama 660,5 Lt ( 191,29 €) atstovavimo išlaidų. Įvertinant atmestų reikalavimų santykį, atsakovui turėjo būti atlyginta 350 Lt ( 101,38 €) šių išlaidų( 660,5x53 %)

Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistina 3,04 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

atsakovo D. G. apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti jį papildant ir priteisti D. G. iš V. B., a.k(duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų atlyginimui 101,38 €.

Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,04 Eur (tris eurus ir 4 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė