Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-18 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jo nuomone, Kauno apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu nutarimą, nesilaikė LR ATPK 248 straipsnio reikalavimų, ignoravo LR ATPK 7 straipsnio reikalavimus, netinkamai vertino administracinėje byloje esančius įrodymus, administracinę bylą nagrinėjo nevisapusiškai, tendencingai ir šališkai, o nuobaudą skyrė neobjektyviai, pažeidžiant teisingumo principą bei teisės aktų reikalavimus, todėl toks institucijos, paskyrusios minėtą administracinę nuobaudą, sprendimas yra visiškai nepagrįstas, neteisingas. Teismas ignoravo LR ATPK 248 str. įtvirtintą reikalavimą kiekvieną administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o taip pat tiksliai pagal įstatymus ir tokiu būdu pažeidė LR ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jis neneigė prieš vairuojant automobilį vartojęs alkoholio, tačiau labai mažai , išgėrė 0,5 1 alaus 5 minutėms prieš sėdant už vairo važiuoti, todėl pirmosios instancijos teismo pareiga buvo nustatyti, ar ši leistina norma buvo viršyta ir ar teisėtai tai buvo nustatyta. Skunde teigiama, kad teismas, ignoravo LR ATPK 7 str. įtvirtintus reikalavimus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis teisėtumo reikalavimų, taip pat nepaisė LR ATPK 256 str. nuostatų. Nurodo, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gilinosi į pareigūnų - liudytojų N. Č. ir A. N. susiklosčiusių tarnybinių santykių pobūdį, apklaustų liudytojų galimybę duoti objektyvius parodymus ir negalėjimą abejoti šių liudytojų parodymais. Jis, nesutikdamas su alkotesterio parodymų rezultatais, pasinaudojo savo teise kreiptis į Priklausomybės ligų centrą pasitikrinti, ar kraujuje buvo alkoholio, ir buvo gautas įrodymas, kad jo kraujuje yra 0,00 promilės alkoholio. Jo, nuomone, teismo psichiatrė R. S. savo išvadoje privalėjo apskaičiuoti kaip pagal jo kūno duomenis ir kitas charakteristikas tas tariamas alkoholio kiekis kraujyje galėjo kisti ir ar jis per valandą galėjo išnykti. Tokio tyrimo ji neatliko, savo išvadoje parašė teisinę išvadą, ko pagal galiojantį LR teismo ekspertizės įstatymą iš viso negalėjo daryti, nes už teismą išvadoje nurodė - „pagal policijos alkotesterio rodmenį L. S. 2013 03 07 20 val. 53 min vairavo transporto priemonę neblaivus." Apeliantas taip pat nurodo, kad ekspertė R. S. be jokio pagrindo padarė išvadą dėl toksikologijos laboratorijos išvados gavimo neatitikimo nustatytai tvarkai, tokiu būdu teismo psichiatrė viršijo savo įgaliojimus, nes to daryti ji neturėjo teisės. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas tikėjo tik neteisėta ekspertizės akto išvada, policijos pareigūnų parodymais, o jo paties parodymai visiškai nepagrįstai, nenurodant jokių priežasčių buvo atmesti, kaip ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, šioje administracinėje byloje negauta objektyvių, abejonių nekeliančių, teisėtų įrodymų apie tai, kad vairavo automobilį viršijęs leistiną girtumą, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliantas neneigia fakto, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, jam negalėjo būti nustatytas tokio dydžio neblaivumas. Nors teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde L. Š. tvirtino išgėręs alaus prieš pat vairavimą, kas, pasak jo, ir galėjo įtakoti netikslų alkotesterio parodymą, tačiau ši apelianto nurodyta versija prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai įvertinta kaip jo gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Liudytojas policijos pareigūnas N. Č. parodė, kad sustabdytas L. Š. pradžioje apskritai neigė vartojęs alkoholį, tik pasakius, kad nuo jo jaučiasi alkoholio kvapas, nurodė, kad išgėrė 0,5 litro alaus per pietus, vėliau dar patikslino, kad gėrė kelios valandos po pietų. Alkotesterio testas L. Š. atliktas jau vakare - 20.53 val. ( b. l. 3), taigi, darytina išvada, kad pasak L. Š. pradinės versijos, jis alų gėrė ne prieš pat važiavimą, o likus ne mažiau kelioms valandoms iki automobilio vairavimo. Liudytojas N. Č. nenurodė, jog L. Š. prieš duodant jam pūsti į alkotesterį, būtų įspėjęs jį, kad prieš važiuojant vartojo alkoholį ir dėl parodymų tikslumo prašęs patikrą daryti vėliau. Teismo posėdyje apklausto liudytojo pareigūno parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, duomenų, kad minėtas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi nėra, todėl jais netikėti pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.