Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, teistas:

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 120 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, atsiprašyti nukentėjusios, kartu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2020 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei N. B. į kairę akį, vieną kartą sudavė kumščiu jai į galvos sritį, N. B. rankomis užsidengus galvą, G. V. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę ranką ir du kartus kumščiu sudavė į dešinį šoną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.00 val. su sugyventine N. B. būnant virtuvėje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jog įsipylė jos vyno. Tiksliai neatsimena visos įvykio sekos, tačiau dar labiau pradėjo konfliktuoti, kai N. B. jį pastūmė, o jis pastūmė ją. Po to dešine ranka, neatsimena, kumščiu ar delnu, sudavė jai į veido sritį, tačiau neatsimena į kurią pusę. Kaltinamojo teigimu, jis sugyventinei sudavė ne daugiau dviejų kartų, tačiau nesiekė jos sumušti. Po šių veiksmų N. B. pasakė, kad kvies policiją. Po kažkiek laiko atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Su N. B. kartu gyvena apie 12 metų, per šiuos metus tai antras kartas, kai atsiduria areštinėje dėl kilusio konflikto su ja. Apklausiamas papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad tikrai prisimena, jog tą dieną sudavė N. B. kumščiu ar delnu į veido sritį, tačiau kiek kartų tiksliai nepamena. Taip pat galėjo būti, kad supykęs sudavė ir į kitas kūno vietas, kaip nurodyta įtarime. Labai gailisi dėl to, kad sudavė sugyventinei, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Po įvykio su N. B. jie pasikalbėjo, atsiprašė jos. Pasak kaltinamojo, sugyventinė jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 85-87, 137-138).

Nukentėjusioji N. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.20 val. jai grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten buvo neblaivus sugyventinis G. V.. Virtuvėje įsipylusi vyno atsigėrė ir nuėjo žiūrėti televizorių, o tuo metu sugyventinis G. V. buvo miegamajame. Apie 19.00 val. sugyventinis, atėjęs į svečių kambarį, pasakė „išeik iš čia“, o ši pasakė: „kur aš eisiu“. G. V. išėjus iš kambario, ji uždarė duris. Po to sugyventinis iškart atidaręs duris, sudavė jai kumščiu į kairę akį, į galvą palei dešinės pusės smilkinį. Jai užsidengus galvą, G. V., bandydamas kumščiu suduoti į galvą, pataikė į dešinę ranką ir dar du kartus kumščiu sudavė į dešinį šoną. Nukentėjusios teigimu, ji pasakė „daugiau nemušk, iškviesiu policiją“, o šis atsakė „kviesk“ ir ji paskambino tel. Nr. 112 (b. l. 10-11).

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 19.31 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša pranešėją. Su vyresniuoju tyrėju M. B. atvykus nurodytu adresu, pasitikusi pranešėja N. B. paaiškino, kad sugyventinis G. V., jai grįžus iš darbo namo, atėjęs į kambarį sudavė be jokios priežasties kumščiu į veido sritį. Užsidengus veidą rankomis, sugyventinis dar kelis kartus bandė suduoti į veidą, bet pataikė į rankas, taip pat kelis kartus sudavė kumščiais į šoną, tačiau kurį, neprisimena. Liudytojo teigimu, ant moters veido prie kažkurios akies matėsi patinimas, taip pat buvo patinusi viršutinė lūpa ir dešinės rankos plaštakos viršutinė dalis. Moteris buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, bet elgėsi ir bendravo labai adekvačiai. Bute taip pat buvo neblaivus sugyventinis G. V., kuris apie įvykį nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai (b. l. 116-117).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. sausio 18 d., 21.00 val. G. V. nustatytas 1,52 promilės girtumas (b. l. 1).

2020 m. sausio 18 d. N. B. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. V., būdamas neblaivus, sudavė kumščiu du kartus į galvą, vieną kartą į ranką ir du kartus į šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 2-8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 301/2020 (01) matyti, kad remiantis N. B., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais), tačiau nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, labiausiai tikėtina, kad padaryti vienas po kito prieš 4-9 paras iki apžiūros, visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu jautė fizinį skausmą (b. l. 30-31).

2020 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėjus pokalbio garso įrašą „2020_01_18_19-28-10_25.04“ tarp pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo matyti, kaip pranešėja informuoja, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša ją (b. l. 45-47).

2020 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašą „20200118_194116“, filmuotą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matyti, kaip vyras, pagal bylos aplinkybes įtariamasis G. V. rengiasi džemperį (ruošiasi su pareigūnais išeiti), kažką padrikai, nelabai aiškiai sako. Virtuvėje prie stalo stovi moteris, pagal bylos aplinkybes nukentėjusioji N. B., kuri verkia, šluostosi ranka ašaras. Pareigūnai su G. V. išeina pro buto duris (b. l. 50-52).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. kovo 26 d. bendraujant mobiliojo ryšio telefonu su nukentėjusiąja N. B., ji patikslino, kad į jokias gydymo įstaigas dėl 2020 m. sausio 18 d. įvykio metu patirtų sužalojimų nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo savo sugyventiniui G. V. nereikš. Su G. V. ji susitaikė ir pas juos dabar viskas gerai (b. l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

G. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.00 val. su sugyventine N. B. būnant virtuvėje, tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis pastūmė sugyventinę, po to dešinės rankos kumščiu ar delnu sudavė jai į veido sritį, tačiau kiek kartų tiksliai nepamena. Po šių veiksmų N. B. pasakė, kad kvies policiją. Galėjo būti, kad supykęs sudavė ir į kitas kūno vietas, kaip nurodyta įtarime (b. l. 85-87, 137-138). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios N. B. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiosios N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji gana nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes bei įvykio situaciją. Nukentėjusioji N. B. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.20 val. grįžus namo, ten buvo neblaivus sugyventinis G. V.. Įsipylusi vyno išgėrė ir nuėjo žiūrėti televizorių, o tuo metu sugyventinis G. V. buvo miegamajame. Apie 19.00 val. atėjęs sugyventinis į kambarį, pasakė „išeik iš čia“, o ši pasakė: „kur aš eisiu“. Sugyventiniui išėjus iš kambario, ji uždarė duris. Pasak nukentėjusios, G. V. iškart atidaręs duris sudavė jai kumščiu į kairę akį, į galvą palei dešinės pusės smilkinį. Kai buvo užsidengusi galvą, G. V., bandydamas kumščiu suduoti į galvą, pataikė į dešinę ranką ir dar du kartus kumščiu sudavė į dešinį šoną (b. l. 10-11). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys. Štai 2020 m. sausio 18 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. V., būdamas neblaivus, sudavė jai kumščiu du kartus į galvą, vieną kartą į ranką ir du kartus į šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 2-8). Be to, apžiūrėjus pokalbio garso įrašą tarp pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo matyti, kaip pranešėja informuoja, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša ją (b. l. 45-47). Pažymėtina, jog tarpusavyje sutampančias aplinkybes su nukentėjusiosios N. B. nurodytomis aplinkybėmis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir policijos pareigūnas A. K., jog 2020 m. sausio 18 d. apie 19.31 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, pasitikusi pranešėja N. B. paaiškino, kad atėjęs į kambarį sugyventinis G. V. sudavė be jokios priežasties kumščiu į veido sritį. Užsidengus veidą rankomis, jis dar kelis kartus bandė suduoti į veidą, bet pataikė į rankas, taip pat kelis kartus sudavė kumščiais į šoną. Pasak A. K., ant moters veido prie kažkurios akies matėsi patinimas, patinusi viršutinė lūpa ir dešinės rankos plaštakos viršutinė dalis. Moteris buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, bet elgėsi ir bendravo labai adekvačiai. Bute taip pat buvo neblaivus sugyventinis G. V., kuris apie įvykį nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai (b. l. 116-117). Byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, filmuotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), detalizuoja pirmiau minėtas policijos pareigūno aplinkybės, iš kurio matyti, kaip virtuvėje nukentėjusioji N. B. verkia, šluostosi ranka ašaras (b. l. 50-52).

Tuo tarpu iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 301/2020 (01) matyti, kad remiantis N. B. apžiūros duomenimis, jai padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais), tačiau nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, labiausiai tikėtina, kad padaryti vienas po kito prieš 4-9 paras iki apžiūros, visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu jautė fizinį skausmą (b. l. 30-31). Taigi, minėtoje specialisto išvadoje nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis G. V. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad G. V. 2020 m. sausio 18 d. prieš nukentėjusiąją N. B. panaudojęs fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji N. B. duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi G. V. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 154-157).

Nukentėjusiajai N. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 146-147). Prašymų, skundų negauta.

Dėl G. V. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę G. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. V. – yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs, dirbantis (b. l. 129-130), praeityje teistas už analogiškos veikos padarymą prieš nukentėjusiąją (b. l. 105-108), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ir veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto (b. l. 127), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimu ir draudimu bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis G. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 18 d., 19.40 val. iki 2020 m. sausio 19 d., 15.34 val. (b. l. 60-61, 63-64). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti galutinę vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti G. V. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d., 19.40 val. iki 2020 m. sausio 19 d., 15.34 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti G. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per devynis (9) mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.