Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas K. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 19.20 val., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatyta 2,69 prom.), nesilaikė saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuotą automobilį, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė K. B. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 5 250 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad K. B. vairavo ginčo automobilį. Teismas rėmėsi policijos pareigūnų M. K. ir T. Š. parodymais. Teismas pažymėjo, kad tai, jog automobilį vairavo ne jis, K. B. žinojo prieš administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tačiau surašius protokolą, sutiko su jame išdėstytu pažeidimo turiniu. Teismas atmetė liudytojų D. B., G. L., Ž. A. paaiškinimus nurodęs, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

K. B. yra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti ir tuo, kad sukėlė eismo įvykį – apgadino vairuotą transporto priemonę, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas neneigia policijos pareigūnų užfiksuoto neblaivumo fakto (2,69 prom.), tačiau neigia automobilio vairavimo faktą, taip pat abejoja, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Dėl automobilio vairavimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko D. B., G. L. ir Ž. A. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų T. Š. ir M. K. parodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų T. Š. ir M. K. parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai tvirtino, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurį sukėlė neblaivus vyriškis, kuris dar sėdi automobilyje. Pareigūnai patvirtino, kad nuvykę į įvykio vietoje rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir apeliantą sėdintį vairuotojo vietoje, paaiškino, kad apeliantas vairavęs automobilį prisipažino (b. l. 5–6, 39–40). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymus patvirtino ir pats apeliantas nurodęs, kad atvykus pareigūnams jis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje ir jiems prisipažino vairavęs automobilį (b. l. 39, 43 antra pusė). Pažymėtina, kad apeliantas neneigia ir byloje esančiame garso įraše užfiksuotas informacijos (b. l. 43 antra pusė), pagal kurią apeliantas įvykio vietoje kelis kartus keitė savo versiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų D. B., G. L. ir Ž. A. parodymais. Visų pirma, šie liudytojai yra suinteresuoti duoti apeliantui palankius parodymus: D. B. yra jo mama, o G. L. ir Ž. A. – pažįstami. Antra, šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nesutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais: D. B. nurodė, kad prie automobilio grįžo apie 19.30 – 19.50 val. (b. l. 41 antra pusė) ir mašinos neberado, tuo tarpu iš Institucijos pateikto išrašo apie eismo įvykį matyti, kad parnešimas apie įvykį buvo gautas 19.15 val., į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai išvyko 19.20 val., o atvyko 19.35 val., baigimo laikas – 20 val. (b. l. 48). Todėl, jei D. B. būtų nuvykusi į eismo įvykio vietą jos nurodytu laiku, ten būtų ir policijos pareigūnai. Taip pat pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai nesutampa ir su liudytojo Ž. A., kuris paties įvykio nematė, parodymais. Pastarasis nurodė, kad pas jį D. B. buvo atėjusi apie 17–18 val., o nuo įvykio vietos iki jo namų apie 5 km (b. l. 42 antra pusė).

Pažymėtina, kad pagrindą abejoti apelianto keliama versija sudaro dar ir tai, kad apeliantas nėra nuoseklus: jis policijos pareigūnams pripažino, kad vairavo automobilį, vėliau tai paneigė, kitą dieną po pažeidimo padarymo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole K. B. taip pat neneigė vairavęs automobilį, tačiau nurodė, kad grybavo, privažiavo pareigūnai ir sulaikė (b. l. 1), tačiau teismo posėdyje aiškina, kad jis automobilyje miegojo, vėliau persėdo į vairuotojo vietą (b. l. 39–44). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas pasirašė ir eismo įvykio vietos schemoje, vietoje, kurioje pasirašo automobilio vairuotojas (b. l. 7). Toks apelianto teikiamų versijų nenuoseklumas vertintinas kaip apelianto pasirinkta gynybinė taktika.

Dėl apelianto teiginio, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti teismo posėdžio protokole užfiksuotus liudytojų parodymus, sulyginęs juos su teismo posėdžio garso įrašu. Teisėjų kolegija šį apelianto prašymą atmeta. Pažymi, kad ATPK 249 straipsnyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 285 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, kuriame nurodoma: 1) posėdžio data ir vieta; 2) bylą nagrinėjančio organo pavadinimas ir sudėtis; 3) nagrinėjamos bylos turinys; 4) žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą; 5) asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai ir šių prašymų svarstymo rezultatai; 6) dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą; 7) žinios apie priimto nutarimo paskelbimą ir jo apskundimo tvarkos bei terminų išaiškinimą. Kolegialaus organo posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2010 m. lapkričio 23 d. pradėto ir 2010 m. gruodžio 2 d. baigto teismo posėdžio protokole užfiksuotos informacijos tikrumu, šis teismo posėdžio protokolas atitinka ATPK 249 straipsnio reikalavimus, pasirašytas teisėjo ir teismo posėdžio sekretorės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo posėdžio protokole užfiksuota informacija, būtų pateikęs pastabas.

Dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo K. B. padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir šio straipsnio 3 dalyje) numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, jog formuluojant kaltinimą K. B. buvo nurodyta, kad jis nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, t. y. nenurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas koks nors kitiems asmenims priklausantis turtas. Nors automobilis priklauso S. L., kuri yra apelianto sesuo (b. l. 1), byloje nėra duomenų, kad K. B. pažeidimo padarymo metu automobilį valdė neteisėtai. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad K. B. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl byla jo atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ATPK 129 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymo

ATPK 129 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Remdamasi byloje esančiais įrodymais teisėjų kolegija nustatė, kad K. B. 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 21 mėnesių laikotarpiui (b. l. 12). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. ATPK 330 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Taigi asmenys, kurie neįvykdė šių reikalavimų, negali būti prilyginti asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau kurie, pažeisdami KET reikalavimus, vairuoja transporto priemonę neturėdami jo su savimi (žr. nutartis bylose Nr. N444-3524/2008; N62-2624/2008, N575-713/2008). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nagrinėjamos veikos padarymo metu minėtų įstatymuose nustatytų reikalavimų nebuvo įvykdęs (b. l. 10–12), ko, beje, neneigia ir pats apeliantas (b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 129 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą, nes automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek K. B. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Dėl administracinės nuobaudos

Apeliantas prašo paskirti administracinį areštą, kadangi neturi galimybės sumokėti piniginės baudos. ATPK 129 straipsnio sankcijoje yra nustatytos alternatyvios administracinės nuobaudos – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažymą apie asmens baustumą, nustatė, kad apeliantas administracine tvarka ankščiau buvo baustas 3 kartus, duomenų, kad paskirtos piniginės baudos būtų sumokėtos, nėra (b. l. 15). Tai įrodo, kad skiriamos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekia ir nesulaiko K. B. nuo naujų pažeidimų darymo. Byloje esanti pažyma apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbą patvirtina, kad apeliantas nedirba nuo 2004 m lapkričio 29 d. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju efektyviausi administracinė nuobauda būtų administracinis areštas, tad skundžiamas nutarimas keistinas ir už ATPK 129 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą K. B. skirtina 20 parų arešto administracinė nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskyrus administracinį areštą nebus pabloginta apelianto padėtis, kadangi jis pats prašė skirti šią administracinės nuobaudos rūšį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti K. B. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, bylą K. B. atžvilgiu nutraukti.“

Nutartis neskundžiama.