- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2150-555/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Varlė
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-217/2015 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“, trečiajam asmeniui L. P. dėl sumokėtos kainos už nekokybišką prekę grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė iš atsakovės 2014 m. gruodžio 29 d. parduotuvėje Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“, adresu Vasario 16-osios g.1, Jonava, nusipirko televizorių LG42LB671V už 487,14 Eur (1 682 Lt). Parsivežus minėtą televizorių į namus ir jį išpakavus, pastebėjo, kad įlenktas jo galinis dangtis ir įjungus televizorių jame pasimatė ekrano įtrūkimas. Nedelsiant apie pastebėtus pažeidimus pranešė pardavėjai L. P. ir televizorių grąžino į parduotuvę su pretenzija bei prašė pakeisti į kitą kokybišką televizorių. 2015 m. sausio 19 d. atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė pakeisti televizorių ir rekomendavo kreiptis į LR Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ieškovė su skundu kreipėsi į LR Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri išnagrinėjusi skundą nustatė, kad televizorius buvo mechaniškai pažeistas, dėl kurių nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, konstatavo, kad mechaninių pažeidimų atsiradimo aplinkybių nėra galimybės nustatyti, todėl pasiūlė kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“ sumokėtą 487,14 Eur (1 682 Lt) kainą už 2014 m. gruodžio 29 d. nupirktą nekokybišką televizorių LG42LB671V bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei L. S. iš atsakovės Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“ 487,14 Eur (1 682 Lt) kainą už 2014 m. gruodžio 29 d. pirktą televizorių LG42LB671V ir 114,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad ieškovė savo teises įgyvendino tinkamai, tuo tarpu, atsakovė neįrodė, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad televizorius LG42LB67IV yra netinkamas naudoti dėl mechaninių pažeidimų, todėl nagrinėjamu atveju ginčas kyla būtent dėl mechaninių pažeidimų, kurių atsiradimo aplinkybių, kaip nurodyta Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvadoje, nustatyti nėra galimybės, todėl teismas nagrinėjamą klausimą sprendė ieškovės, kaip silpnesniosios vartojimo sutarties šalies, naudai. Teismas rėmėsi teismų praktika bei nurodė, kad fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko), kas, teismo vertinimu, nulemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus, todėl siekiama užtikrinti silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teismas įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą, kuris patvirtino, kad pirkėjams televizorius nebuvo pilnai išpakuotas, parodytas ir pademonstruotas jo veikimas įjungiant jį į elektros tinklą, padarė išvadą, kad atsakovė neatliko savo pareigos sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį. Ginčo atveju, teismas sprendė, kad pademonstruoti kaip veikia televizorius buvo įmanoma, kadangi jo veikimas patikrinamas jį įjungus į elektros tinklą ir stebint jo darbą. Tuo tarpu teismas nustatė, kad televizorius į tinklą nebuvo įjungtas, nepademonstruotas jo kokybiškas veikimas, pirkėjas negalėjo įsitikinti, kad buvo parduotas ir perduotas kokybiškas televizorius, be jokių mechaninių pažeidimų, kurie pastebėti tik pirkėjo namuose, nes parduotuvėje nebuvo patikrinta televizoriaus kokybė, ir ar nėra pažeidimų. Teismas taip pat įvertinęs, kad pirkėjui nebuvo sudarytos galimybės išsamiai apžiūrėti perkamą televizorių ir įsitikinti jo kokybe, konstatavo, kad pirkėjui (ieškovei) nebuvo suteikta galimybė perkamą televizorių išsamiai apžiūrėti ir išbandyti, pagal perkamos prekės pobūdį, o šios pareigos atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį, pardavėją, neįvykdė, t. y. neįvykdė Mažmeninės prekybos taisyklėse nustatytos pareigos sudaryti sąlygas vartotojui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei nebuvo sudarytos galimybės išsamiai apžiūrėti perkamą televizorių ir įsitikinti jo kokybe. Priešingai, ieškovė turėjo visas galimybes apžiūrėti televizorių, to ji neneigė ir teismo posėdžio metu. Pirkimo metu, apžiūrėjus televizorių, jis buvo supakuotas į originalų įpakavimą, tai matė ir pati ieškovė, tačiau jokių pretenzijų dėl įpakavimo nepareiškė. Tuo tarpu, atvežę televizorių atgal į parduotuvę, buvo aiškiai matyti mechaninis pažeidimas, t. y. televizoriaus ekranas buvo įtrūkęs, įlenktas galinis dangtis, stiklas atšokęs nuo pagrindo, ko nebuvo jį parduodant. Televizorius buvo mechaniškai pažeistas ir tai nebuvo jo gamyklinis brokas ar paslėptas defektas. Esant mechaniniams pažeidimams gamintojo garantiniai įsipareigojimai netaikomi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino kada atsirado mechaninis pažeidimas ir kas dėl to yra kaltas, nors ginčo šalys būtent dėl to ir kreipėsi į teismą.
2) Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos įsitikinti prekės kokybe, televizorius ieškovei buvo parduotas kokybiškas, jokių įskilimų, įlenkimų ar juo labiau stiklo atšokimų nebuvo. Tiek ieškovė, tiek su ja atvykęs asmuo, televizorių apžiūrėjo išsamiai, tiek galinę jo dalį, tiek televizoriaus ekraną, tačiau jokių pretenzijų dėl televizoriaus nepareiškė. Be to, tokio mechaninio televizoriaus pažeidimo, jei jis būtų buvęs pirkimo metu, butų buvę neįmanoma nepastebėti. Ieškovė nusipirkdama televizorių po to, kai pasinaudojo daikto pasirinkimo teise, patvirtino, jog televizorius buvo kokybiškas. Tuo tarpu remiantis teisės aktais bei teismų praktika, vartotojui pastebėjus pažeidimus jau po prekės pasiėmimo, siekiant pakeisti ar grąžinti pažeistą daiktą, kyla papildoma pareiga ateityje įrodyti, kad jis nėra atsakingas už prekės pažeidimus ir, kad jie atsirado iki jam priimant daiktą. Pirkėjas taip pat turi įrodyti, kad jis nepažeidė prekės eksploatavimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad prekės pažeidimas yra mechaninis, o ne gamyklinis ar programinis, taip pat kad šių pažeidimų, kuomet ieškovė pirko televizorių, nebuvo, o apie juos pardavėją įspėjo tik po kurio laiko, t. y. sausio mėnesį. Aplinkybė, kad perkamas televizorius nebuvo įjungtas, nesukuria savaiminio mechaninio pažeidimo.
3) Televizorius, kurį nusipirko ieškovė, buvo kokybiškas, iš šiuo metu vienintelis jo trūkumas – mechaninis pažeidimas, kurio nebuvo jį parduodant pirkėjui. Televizorius buvo sugadintas po pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. buvo įskeltas jo ekranas, atsirado įlenkimų galinėje televizoriaus pusėje, atšokęs stiklas nuo pagrindo. Dėl šių mechaninių pažeidimų jis yra nebetinkamas naudoti pagal paskirtį ir nėra taikomi gamintojo garantiniai įsipareigojimai. Kadangi ieškovei televizorius buvo parduotas ir perduotas kokybiškas, tačiau naudojantis juo buvo padaryti mechaniniai pažeidimai, kurių negalima ištaisyti, televizorius ieškovės buvo naudojamas, tačiau šiuo metu jis yra praradęs savo vartojamąsias savybes, todėl pardavėjui nėra jokios pareigos priimti prekę atgal ir grąžinti ieškovei pinigus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad jai ir jos sutuoktiniui 2014 m. gruodžio 29 d. parduotuvėje Varlė.lt, UAB „VIP prekyba“, adresu Vasario 16-osios g.1, Jonava, perkant televizorių LG42LB671V nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jį nuodugniai apžiūrėti ir išbandyti, pagal perkamos prekės pobūdį, t. y. perkant televizorių jis turi būti pademonstruotas pirkėjui, bent jau įjungtas į elektros tinklą, patikrintas, ar veikia, tuo tarpu šios pareigos apeliantė, veikdama per savo trečiąjį asmenį, pardavėją, neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai tenkino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl prekės trūkumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties elementų, nes iš jos turinio ir bylos įrodymų matyti, kad atsakovė, kaip verslininkė ieškovei bei jos šeimos poreikių tenkinimui pardavė prekę – televizorių (CK 6.350 str.). Pardavėjas pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir CK normas atsako už bet kokį daikto kokybės trūkumą (CK 6.363 str.). Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai.
Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduotas ir perduotas televizorius, yra įforminta kasos aparato kvitu, tarp šalių nebuvo raštu sudarytas susitarimas, kuriame būtų aptartos individualios sutarties sąlygos. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo pareiga suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamą daiktą. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pagal CK 6.353 straipsnio 9 dalį, jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti visapusišką informaciją apie prekę, po sutarties sudarymo pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius. Iš esmės analogiškos pirkėjo teisų gynimo priemonės numatytos ir tuo atveju, kai pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (CK 6.636 str. 5 d. ir 8 p.).
Sprendžiant dėl prekės trūkumo, taip pat dėl pirkėjos galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi sutarties sudarymo aplinkybės (CK 6.337 str.). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė įrodinėja, jog prekė pirkėjai buvo perduota, prekę pirkėja priėmė, jos kokybę tikrino prekės perdavimo metu, pilnai televizoriaus neapžiūrėjusi bei nepatikrinusi prisiėmė dėl tokio savo elgesio atsiradusias pasekmes. Pagal CK 6.188 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų tiekėjui.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad pirkėja prekės perdavimo metu prekę priėmė, sumokėjo jos kainą, tačiau iš šalių paaiškinimų bei vaizdo įrašo akivaizdu, jog televizorius sutarties sudarymo metu pilnai nebuvo išpakuotas bei nebuvo įjungtas į elektros tinklą, t. y. realiai perdavimo metu apžiūrėtas nebuvo. Esant ginčui, jog prekė sutarties sudarymo metu buvo perduota tinkami, pardavėjas įrodinėjantis, jog prekę perdavė, turi pareigą įrodyti, kad pirkėjui (vartotojui), prieš perduodant prekę, pirkėjui pageidaujant buvo sudarytos sąlygos įsitikinti, jog perduodamas daiktas neturi trūkumų. Nagrinėjamu atveju, sutarties sudarymo aplinkybės, pardavėjui demonstruojant prekę ir ją tik iš dalies išpakuojant, neatidengiant būtent tos prietaiso vietos, kurioje nustatytas televizoriaus pažeidimas, nesudarant sąlygų įsikinti prietaiso atkuriamo vaizdo kokybe, paaiškėjus, jog prekė turi kokybės trūkumų, pagrįstai aiškintos vartotojo naudai. Iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovė televizoriaus trūkumus pastebėjo tik jį pradėjusi naudoti, apie ką iš karto informavo atsakovę. Iš televizoriaus apžiūros akto spręstina, kad ekrano įtrūkimas stebimas būtent toje vietoje, kuri nebuvo atidengta jo pardavimo metu, be to televizoriaus pažeidimą galima įžiūrėti tik televizorių apžiūrint tam tikru kampu bei esant tam tikram apšvietimui. Byloje nėra duomenų, o tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė (CPK 178 str.), jog pardavimo metu prekė buvo tinkamos kokybės, t. y. jau pardavimo metu nebuvo įskilęs ekranas.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Minėta, kad vartojimo sutarties instituto specifika suteikia vartotojui teisę spręsti, kurį iš įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų rinktis. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 str.). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Artrema“ v. UAB „SDG“, byla Nr. 3K-3-149/2009). Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Dėl to tik tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nagrinėjamos bylos atveju esant nustatytam prekės trūkumui, jog prekė nėra tinkama naudoti pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nuspręsti, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo ieškovė siekė atsisakyti sutarties ir susigrąžinti pinigus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.