- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1-3575-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20698-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- L. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Zarasai, dirbantis UAB „P.“ vadovu neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2018-05-03 apie 16.50 val. viešoje vietoje - kavinės (duomenys neskelbtini) lauko terasoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad įžeidinėjo L. Ž. necenzūriniais žodžiais, vadindamas jį „narkomanu, herojinčiku, asilu, gaidžiu“, o nukentėjusiajam pasakius, jog narkotinių medžiagų nevartoja, jis (A. G.) rankomis griebė stalą, už kurio sėdėjo L. Ž., jį apvertė, dėl ko dužo indai, kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. Ž. į galvą, paėmęs nuo žemės stiklo šukę nukreipė ją į nukentėjusįjį ir puolė prie pastarojo, tačiau nukentėjusiajam L. Ž. pavykus koja išmušti iš A. G. rankos stiklo šukę, jis ne mažiau dešimt kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas, lokalizuotas galvos plaukuotoje dalyje, ir pavienes kairės akies viršutiniame voke, kaklo dešinėje, dešiniajame žaste, kaktoje su odos žaizda, kairėje blauzdoje ir kairio kelio odos nubrozdinimą bei kairės plaštakos sumušimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinimais. 2018-05-03 tarp jo ir L. Ž. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė L. Ž. į galvos sritį keletą kartų, apvertė stalą, buvo paėmęs stiklo šukę. Ne visus savo veiksmus atsimena, tačiau sutinka, kad galėjo taip pasielgti. Dėl savo veiksmų gailisi, įsipareigojo iki gruodžio 7 d. atlyginti padarytą žalą – 1000 Eur, 200 eurų jau atlygino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-06-28 apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad 2018-05-03 į kavinę (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su L. Ž.. Atvažiavus į kavinę, A. G. ar tai D., kurio pavardės nežino, pasakė, kad L. Ž. lįstų į tą patį taksi ir važiuotų namo. L. Ž. pasakė, kad tai yra vieša erdvė ir jis bus šioje kavinėje. L. Ž. atsisėdo prie kito staliuko ir pasakė, kad A. G. nieko nepadarys bei pradėjo grasinti, jog iškvies policiją, jei jam draus būti šioje kavinėje. Prieš įvykstant muštynėms, jam D. padavė mobiliojo ryšio telefoną, kad pakalbėtų su jo žmona. Bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu, nematė kaip prasidėjo muštynės. Tik pamatė, kai jie susikibę stumdėsi. Kur ir kiek smūgių A. G. sudavė L. Ž., nematė, tik matė, kaip jie stumdėsi ir kritinėjo ant žemės, nuversdami lauko staliukus. Kiek prisimena, grumtynių metu tarp A. G. ir L. Ž. jie krisdami ant žemės apvertė apie penkis staliukus. Nuo jų staliuko nukrito apie dešimt stikliukų su tekila, butelis tekilos, pora bokalų alaus, galimai lėkštė su pica. Išeinant iš kavinės, D. sumokėjo už sugadintą turtą ir jų nupirktą alkoholį bei maistą apie 100 eurų. Iš kavinės juos išvežė į policiją. (b.l. 36-37)
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-07-02 apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad 2018-05-03 atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini), kuri yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvyko kartu su „P.“ - A. G.. Jiems besėdint kavinėje, valandos nepamena, į kavinę atvyko L. Ž., kurį žino iš matymo. Jis atvyko su „G.“ iš „N. L.“ - G. R.. Šie asmenys atėjo prie jų staliuko. Besėdint, Ž. pradėjo ginčytis su „P.“. Ko jie tiksliai ginčijosi, nurodyti negali. Ž. buvo paprašytas pasišalinti nuo jų staliuko. Taip pat ir jis jam sakė, ir „P.“, ir G. Tuomet Ž. persėdo šalimais prie kito staliuko ir pradėjo „loti“, t.y. kibti prie G. dar labiau. Tarp G. ir Ž. kilo muštynės, bet kuris pirmas sudavė smūgius, nematė tiksliai, nes viskas vyko labai greitai. Kiek sudavė smūgių G. Ž., nežino. Jis juos skyrė, kuris kuriam kiek sudavė, nurodyti negali. Muštynių metu virto kavinės stalai. Ar jie buvo sulaužyti - nežino ir nurodyti negali. Ar dar koks nors kavinės turtas buvo sugadintas, nežino. (b.l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-02 apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta - parduotuvė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018 metų gegužės 3 d. apie 16.50 val. dirbo apsaugos poste prie monitoriaus, kai atbėgo iš kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir paprašė pagalbos, kadangi kavinės lauko terasoje vyko muštynės. Jis kartu su kolega A. B. (jis tuo metu dirbo parduotuvės salėje) nuėjo į kavinės terasą. Kavinės lauko terasoje mušėsi tarpusavyje keturi vyrai. Jie buvo akivaizdžiai visi neblaivūs. Tuo metu jau ant žemės buvo nukritęs kavinės stalas, sudaužyti indai. Vienas iš vyrų (kuriam vėliau uždėjo antrankius, jis aukšto ūgio, tamsiais plaukais) jau buvo apdraskytu veidu. Šis vyras buvo labiausiai agresyviai nusiteikęs, kitą vyrą vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat vadino narkomanu ir vis sakė, kad jam suduos smūgius. Kadangi labai agresyviai elgėsi, negalėjo nurimti, jis su kolega uždėjo šiam vyrui už nugaros ant rankų antrankius. Jau būdamas su antrankiais, vyras mosikavo kojomis. Išskiriant vyrus, taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos. Dėl ko tarp vyrų įvyko muštynės ir kas jas išprovokavo, negali pasakyti, kadangi nežino. Kiek suprato, vyrai, kurie tarpusavyje mušėsi, buvo pažįstami. (b.l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-03 apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad 2018-05-03 apie 16.30 val. nuėjo su pažįstamu G. R. į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Picerijoje susitiko su G. R. dviem pažįstamais - D. Š. ir A. G.. Šie asmenys sėdėjo prie staliuko, kuris buvo lauke, jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Prisėdo prie jų ir pradėjo bendrauti. Netrukus A. G. jį pradėjo įžeidinėti, vadino narkomanu. Pamatęs, kad konfliktas gali peraugti į kažką rimčiau, persėdo prie šalimais buvusio staliuko, kur gėrė alų. Jie trise liko sėdėti prie kito stalo. Po kelių minučių prie jo stalo prisėdo A. G. ir toliau jį įžeidinėjo, kad jis yra „asilas“, „gaidys“, „narkomanas“, „herojinčikas“. Bandė A. G. pasakyti, kad niekuomet nevartojo jokių narkotinių medžiagų, rodė rankas, kad jos nesubadytos, tačiau šis netikėjo. Apie 16.50 val. A. G. staiga griebė rankomis stalą, už kurio jie sėdėjo, ir jį apvertė. Nuo stalo nukrito bokalai ir dužo ant žemės. Tuomet A. G. atsistojo ir kelis kartus kumščiu jam smogė į galvą. Po to pasiėmė nuo žemės gulėjusią stiklo šukę, kurią nukreipė į jį ir puolė su ja link jo. Jis nuo A. G. atsitraukė ir koja išmušė iš rankos stiklo šukę. Tada A. G. kiek apsiramino ir jis A. G. pasakė, kad netrukus kvies policijos pareigūnus. A. G., kai jis pasakė, kad kvies policiją, vėl tapo agresyvus ir puolė jį mušti. Kumščiais smūgiavo į galvą, įvairias vietas. Viso sudavė apie 10 smūgių. Tuomet į konfliktą įsikišo apsaugos darbuotojai, kurie juos išskyrė. Apsaugos darbuotojai laikė A. G., kuris ir toliau buvo agresyvus, norėjo jam vėl trenkti. Kai A. G. laikė, pastarasis toliau jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais: „gaidys“ „asilas“ ir kt. Būnant apsaugos darbuotojų akivaizdoje A. G. draugas D. Š. jį taip pat pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais „asilas“, „narkomanas“ „pydaras“ ir panašiai, tačiau daugiau nieko nedarė prieš jį, smurto nenaudojo ir picerijos inventoriaus negadino. Dėl šių jo veiksmų jokių pretenzijų neturi. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie juos visus pristatė į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. A. G. ir D. Š. taip pat patrulių akivaizdoje jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. (b.l. 12)
L. Ž. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad L. Ž. VšĮ Centro poliklinikoje 2018-05-05 nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos, lokalizuotos galvos plaukuotoje dalyje, ir pavienės kairės akies viršutiniame voke, kaklo dešinėje, dešiniajame žaste, kaktoje su odos žaizda, kairėje blauzdoje ir kairio kelio odos nubrozdinimas bei kairės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą. (b.l. 25)
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kitų byloje esančių įrodymų, A. G., būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu – vartodamas fizinį smurtą prieš L. Ž., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo A. G. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido, turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi, susitarė dėl žalos atlyginimo. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą: jis yra dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.
Nukentėjusysis L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2000 Eurų neturtinės žalos padarymo. Teisiamojo posėdžio metu L. Ž. ieškinį sumažino iki 1000 Eur, 200 Eur buvo atlyginta. Dėl šio ieškinio atlyginimo A. G. ir L. Ž. susitarė, todėl šis susitarimas tvirtinamas.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui A. G. ir nukentėjusiajam L. Ž. susitaikius bei baudžiamąją bylą A. G. atžvilgiu nutraukti.
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti A. G. ir nukentėjusiojo L. Ž. 2018 m. gruodžio 3 d. pasirašytą susitaikymo protokolą (susitarimą dėl žalos atlyginimo), kuriuo A. G. įsipareigojo sumokėti L. Ž. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Procesą dėl nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.