Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978 m. vasario 2 d. Šiaulių r., lietuvis, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas ir pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo 15 (penkiolika) kartų, iš kurių paskutinius kartus nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (bausmę atlikęs), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. lapkričio 5 d. apie 15.00 val. atėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio sutiko padėti išnešti šio buto prieškambaryje stovinčią sofą-lovą, stebint buto savininkei K. T. nuėjo į virtuvės patalpą ir pagrobė ant stalo gulėjusį nukentėjusiajai K. T. priklausantį 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai K. T. pastebėjus vagystę ir pareikalavus grąžinti telefoną, išbėgo iš buto, po ko, nukentėjusiajai K. T. jį vejantis bei laiptinėje bandant sulaikyti sugriebus jį už drabužių, jis, bandydamas ištrūkti, ją pastūmė ir su pagrobtu telefonu pasišalino, tuo padarydamas K. T. 300 eurų dydžio turtinę žalą, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas ir tuo, jog dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2018 m. lapkričio 5 d., apie 15.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobęs virtuvės patalpoje ant stalo gulėjusį nukentėjusiajai K. T. priklausantį 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai K. T. pastebėjus mobiliojo ryšio telefono vagystę ir bandant jį sulaikyti, t. y. išbėgus iš buto ir laiptinėje sugriebus jį už drabužių, jis, siekdamas pasišalinti su pagrobtu telefonu, ją pastūmė, dėl ko jai kairės rankos plaštaka atsitrenkus į laiptinės sieną lūžo kairės plaštakos IV pirštas, t. y. padarė sužalojimą, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. G 4031/2018 (01), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. nurodė, jog kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo salėje esančios nukentėjusiosios už savo poelgį. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 5 d., jis su draugu buvo Naujininkuose, prie kioskelio, sutiko dvi pažįstamas jaunas merginas, kurios jų paklausė, ar jie galėtų padėti išnešti sofą-lovą iš buto, kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusiosios buto. Jie sutiko, nuėjo pas nukentėjusiąją į butą, tačiau ta lova netilpo per staktas išnešti. Jis tuo metu buvo šalia virtuvės ir pamatė ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, nusprendė telefoną pavogti, iš anksto to daryti neplanavo, mintis kilo spontaniškai. Telefoną sugalvojo pavogti, nes jo paties mobiliojo ryšio telefonas yra prastas ir sulūžęs, todėl pavogtąjį telefoną ketino pasilikti sau. Kai jis paėmė telefoną ir išėjo į laiptinę, buto šeimininkė, t. y. nukentėjusioji, iškart telefono pasigedo, pradėjo jo ieškoti, jis tuo metu neigė paėmęs telefoną, nes išsigando. Viena iš merginų paskambino nukentėjusiosios telefono numeriu ir telefonas suskambėjo jo striukės kišenėje. Nukentėjusioji bandė jį sulaikyti, tačiau jis buvo išsigandęs, iš nukentėjusiosios išsinėrė ir pabėgo iš laiptinės. Ar nukentėjusioji susižalojo, ar ne, jis nematė, bet galėjo būtų taip, kad jis ją sužalojo, kai bandė ištrūkti ir ją pastūmė. R. G. paaiškino, kad su nukentėjusiosios telefonu buvo sulaikytas policijos pareigūnų tą pačią dieną, telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajai. Kaltinamasis nurodė, jog gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina tik neigiamai, nukentėjusiosios atsiprašo. Nurodė, kad jam pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkių nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. G. parodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 14.30 val. jam ir jo draugui G. U. būnant prie kioskų (duomenys neskelbtini), netoli „Maximos“ parduotuvės, priėjo dvi jaunos iš matymo pažįstamos merginos ir jų paprašė padėti iš buto, o konkrečiai iš trečio į ketvirtą aukštą, nunešti sofą-lovą. Kadangi jos už paslaugą pasiūlė jiems nupirkti alkoholinius gėrimus, todėl jis ir jo draugas sutiko pagelbėti. Jie kartu su merginomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, esantį trečiame namo aukšte. Jiems buto duris atidarė šeimininkė. Sofa-lova stovėjo prieškambaryje, merginos šeimininkei paaiškino, kad jie padės fiziškai išnešti sofą-lovą. Šeimininkė sutiko. Jis su G. U. bandė išnešti minėtą sofą-lovą, tačiau ji buvo per plati praėjimui, todėl išnešti nepavyko. Stovint buto viduje ir bandant judinti sofą-lovą, jis pamatė pravertas virtuvės duris ir ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną (toliau – MRT), todėl sugalvojo jį pavogti. Šeimininkė nuėjo prie durų, o jis tuo momentu, pasinaudojęs proga kai ji buvo nusisukus, nuo stalo pavogė MRT. G. U. vagystės nematė, jis sugalvojo pavogti spontaniškai, su G. U. dėl to nesitarė. Paėmęs telefoną, įsidėjo jį į striukės išorinę kišenę ir bandė kuo greičiau pasišalinti iš buto. Šeimininkė nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad ant stalo nėra jos telefono ir pradėjo jo ieškoti, klausdama, kur telefonas. Tuomet ji paprašė, kad viena iš kaimynių, stovinčių šalimai (merginų, kurios paprašė išnešti sofą), paskambintų į jos mobiliojo ryšio telefoną iš savo MRT. Mergina paskambino ir visi išgirdo, kaip buto šeiminkės telefonas suskambėjo jo striukės kišenėje. Tuomet jis, suvokdamas, kad tai jam gali neigiamai pasibaigti, pasišalino, pradėjo bėgti ir leistis laiptais žemyn. Šeimininkė pasileido bėgti paskui jį, vijosi, čiupo jam už striukės atlapo, tačiau jam pavyko ištrūkti, tačiau jis jos nestūmė ir neatsisukęs nubėgo žemyn su telefonu iki pirmo aukšto nubėgdamas į stotį. Parodo, kad jis moters nestūmė, nematė ir negirdėjo kaip ji atsitrenkė, apie tai sužinojo tik iš jam pateikto pranešimo apie įtarimą. Iki stoties rajono važiavo viešuoju transportu, išlipęs iš autobuso buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir buvo nuvežtas į antrąjį policijos komisariatą ir apžiūros metu pas jį buvo rastas vogtas telefonas. Minėtą pavogtą mobiliojo ryšio telefoną planavo palikti sau naudojimui, nes jo MRT yra prastos kokybės. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 68).

Iš ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto R. G. parodymų nustatyta, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl MRT vagystės kaltę pripažįsta, nuodugnius parodymus davė pirmosios apklausos metu, prašo jais vadovautis. Parodo, kad dėl nukentėjusios piršto lūžio kaltės neneigia, tačiau nematė kaip ji atsitrenkė į sieną, kadangi tuo metu norėjo kuo greičiau pabėgti. Sužaloti minėtą moterį tikrai nenorėjo, kaip atsitiko minėtas sužalojimas, nežino. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 96-97).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios K. T. parodymų nustatyta, kad ji 2018 m. lapkričio 5 d. nutarė iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išmesti sofą-lovą. Jos kaimynė pamačiusi, jog ji ketina išmesti lovą, paprašė minėtą baldą atiduoti jai. Kaimynė tą pačią diena apie 15 val. į jos butą atsivedė du nepažįstamus vyrus, kurie turėjo padėti išnešti lovą. Lova stovėjo prieškambaryje, prie išėjimo iš buto. Ji stovėjo prie įėjimo į savo kambarį ir saugojo bute buvusius daiktus, o asmenys buvo jai iš priekio. Jiems nepavyko išnešti lovos, todėl ji nuėjo pasižiūrėti prie išėjimo iš buto, kodėl nepratelpa lova. Tuo metu vienas iš vyrų pasiliko jai už nugaros. Atsisukus pamatė, kad vyriškis trumpam įėjo į virtuvės patalpą. Jai kilo įtarimas, kad asmuo galėjo paimti jos mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo padėtas virtuvėje ant stalo, todėl greitai nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad telefonas dingo nuo stalo. Tuo metu minėtas vyras išeidinėjo iš buto, o ji, pribėgusi arčiau jo, pabandė sulaikyti. Paprašė, kad atiduotų jos telefoną. Jis pasakė, kad telefono neturi. Ji paprašė, kad kaimynė paskambintų į jos telefoną. Ji paskambino ir jos išgirdo jos telefono skambėjimą, kuris sklido nuo minėto vyro. Pasigirdus skambėjimui, vyriškis pradėjo bėgti iš buto. Ji išbėgo paskui vyrą ir bandė jį sulaikyti už drabužių, tačiau sulaikyti negalėjo, nes buvo pastumta. Šio pastūmimo metu atsitrenkė į laiptinės sieną ir susitrenkė kairiosios rankos plaštaką, kuria bandė amortizuoti atsitrenkimą į sieną. Vyriškis pasišalino laiptais žemyn. Apie įvykį pranešė policijai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jai parodė elektroninę fotonuotrauką, patalpintą jų mobiliojo ryšio telefone, iš kurios ji atpažino minėtą vyrą, kuris pavogė jos telefoną. Kiek žino, jos telefoną policijos pareigūnai vėliau paėmė iš įtariamojo asmens, kurį jie sulaikė (t. 1, b. l. 11).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. B. parodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 dienos metu ji pamatė, kad jos kaimynė K. T. ketina išmesti iš savo buto sofą – lovą. Ji paprašė, kad K. T. jai tą sofą-lovą atiduotų, o jai sutikus, ji (A. B.) apie 14.00 val. kartu su savo drauge L. V. išėjo iš namų ir už parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini), pamatė prie kioskų du vyrus. Ji prie jų priėjo ir paprašė, kad jie pagelbėtų pernešti sofą-lovą. Jie grįžo pas K. T. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sofa-lova buvo buto prieškambaryje, vienas vyras įėjo į vidų, o kitas liko stovėti prie durų. Abu vyrai bandė išnešti sofą-lovą, tačiau jiems nepavyko. Ji liko stovėti laiptinės koridoriuje. Stovėdama laiptinės koridoriuje ji nematė, kur konkrečiai nuėjo vienas iš vyrų. Ji išgirdo kaip kaimynė pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono ir, kreipdamasi į vieną iš vyrų, sakydama, kad jis buvo virtuvėje, klausinėjo jo, kur yra jos telefonas. Tas vyriškis pasakė, kad nieko neėmė, kad jokio telefono nematė. Tuomet K. T. paprašė jos paskambinti iš savo telefono ir jos išgirdo telefono skambėjimo garsą, kuris sklido iš minėto vyriškio striukės kišenės. Ji pabandė įkišti ranką į jo striukės kišenę, tačiau jis nustūmė jos ranką. Kaimynė K. T. pradėjo rėkti, kad ji iškviestų policiją. Tuomet vyras bandė pasišalinti iš buto, jos su kaimyne bandė jį sulaikyti. Ji matė, kaip K. T., kai vyras ją stumdė, kaire ranka atsitrenkė į sieną ir skundėsi skausmu rankos srityje. K. T. nepavyko sulaikyti minėto vyro, jis paspruko (t. 1, b. l. 37-38).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. U. parodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jam ir jos pažįstamam R. G. būnant prie kioskų adresu Šaltkalvių g., Vilniuje, netoli parduotuvės „Maxima“, prie jų priėjo romų tautybės moteris, kuri paprašė pagalbos pro buto duris išneštų sofą-lovą. Moteris pasakė, kad už paslaugą sumokės pinigais. Jis ir R. G. sutiko ir minėta moteris juos nuvedė į daugiabutį adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė buto šeimininkė, kuri pasakė, kad reikia išnešti sofą-lovą iš buto. Jis liko stovėti buto koridoriuje prie lauko durų, o R. G. stovėjo tarp virtuvės ir kambarių patalpų. Ar R. G. buvo trumpam nuėjęs į kitas patalpas, jis pasakyti negali, nes nematė. Kur konkrečiai stovėjo buto šeimininkė, jis neatsimena. Staiga buto šeimininkė pasakė, kad dingo jos mobiliojo ryšio telefonas ir pradėjo klausinėti jo bei R. G., kur yra jos telefonas. Jis (liudytojas G. U.) nesuprato, kas vyksta ir kodėl moteris išreiškė jam pretenzijas dėl savo telefono, todėl jis jai pasakė, kad jokio telefono jis nematė ir neėmė. R. G. pasakė, kad pas jį nėra jokio telefono. Tuomet buto šeimininkė paprašė, kad romų tautybės moteris, kuri juos atvedė prie jos buto durų, paskambintų į jos mobiliojo ryšio telefoną. Pastaroji taip ir pasielgė ir išgirdo kaip suskambo telefonas R. G. kišenėje. Jis nustebo, kad šis pamelavo ir pavogė minėtą telefoną, apie tai, kad R. G. pavogė telefoną, jis nieko nežinojo. R. G. pasileido bėgti, o moteris paskui jį, ji bandė pastarąjį sulaikyti, tačiau jai nepavyko, nes R. G. paspruko pastumdamas ją nuo savęs. Ar moteris pastūmimo metu susižalojo, jis pasakyti negali, nes to nematė (t. 1, b. l. 56).

Iš 2018 m. lapkričio 5 d. K. T. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš dviejų asmenų, kurie padėjo pernešti buto baldus, pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5“ (vertė 300 Eur). Pareiškėja pastebėjusi telefono vagystę, bandė sulaikyti telefoną pavogusį asmenį, tačiau buvo pastumta į sieną. Įvykio metu susitrenkė kairiosios rankos plaštaką, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. 15.08 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pas pranešėją į butą atėjo du vyrai, kurių vienas pažįstamas, kitas ne, ir vienas iš jų pavogė pranešėjos darbo mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patruliuojant kartu su vyr. tyrėju R. R. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) nepažįstami asmenys įėję į butą pavogė mobilaus ryšio telefoną. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi pranešėja K. T., kuri nurodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. ji tvarkydamasi savo bute nusprendė, kad jai nereikalinga sofa-lova, pradėjo ją dalimis išrinkinėti iš nešti į lauką, tai pamatę kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), A. B. ir L. V. paprašė atiduoti minėtą sofa-lova joms. 2018 m. lapkričio 5 d. minėtos merginos apie 15.00 val. atvedė asocialius, nepažįstamus jai asmenis, nurodydamos, kad jie padės pernešti minėta sofą-lovą kaimynams. Du asocialūs vyrai įėjo į butą, tuo metu mergaitės liko koridoriuje, sofa-lova buvo pristumta prie durų, jie bandė pakelti ir išnešti, nepavykus, vienas iš nepažįstamų vyriškių likęs už nugaros paėmė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY S5, apie 300 eurų vertės, ir bandė šalintis, jiems išeinant iš buto ji bandė griebti vienam iš asocialių asmenų, kuris pavogė telefoną už rankovės, pastarasis atstūmė pareiškėją į sieną, ir ši patyrė didelį kairės rankos skausmą. Pareiškėjai parodžius POLIS II, esančias R. G. bei G. U. fotonuotraukas, pareiškėja juos atpažino, ir nurodė, kad jie paėmė telefoną, o būtent R. G.. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad apie 15.30 val. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK pajėgos, pagal kitą medžiagą protokolo surašymui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK pristatė R. G.. Su juo dirbęs tyrėjas M. Š. paviršutiniškai apžiūrėjęs R. G. rado pas jį, mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S5 (t. 1, b. l. 26).

Byloje pateiktas G. U. 2018 m. lapkričio 5 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jo ir R. G. nepažįstamos panelės už pinigus paprašė pernešti lovą-sofą iš 3 į 4 aukštą (adresu (duomenys neskelbtini)). Jie sutiko. Nuėję minėtu adresu lovo-sofos pernešti nepavyko, nes ji netilpo pro duris. Iš buto nieko nevogė. Ar kažką pavogė R. G., jis nematė (t. 1, b. l. 31).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pas kaltinamąjį R. G. rastas nukentėjusiajai K. T. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5“, IMEI Nr.1, (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G 4031/2018 (01), matyti, kad K. T. nustatytas kairės plaštakos IV piršto lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26-27).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. 17.59 val. R. G. buvo nustatytas 1.22 promilių neblaivumas (b. l. 62).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalyhe numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

Paties kaltinamojo R. G., liudytojų A. B., G. U. bei nukentėjusiosios K. T. parodymai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis atvirai, t. y. matant nukentėjusiajai K. T., iš virtuvės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Nors nukentėjusioji K. T. paties turto fizinio pagrobimo nematė, tačiau tai, nepaneigia atviros vagystės fakto buvimo. K. T. parodė, kad jai nuėjus pasižiūrėti prie išėjimo iš buto, kodėl nepratelpa lova, atsisukus pamatė, kad vyriškis trumpam įėjo į virtuvės patalpą. Jai kilo įtarimas, kad asmuo galėjo paimti jos mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo padėtas virtuvės patalpoje ant stalo, todėl greitai nuėjo į minėtą patalpą ir pamatė, kad telefonas dingo nuo stalo. Be to, vėliau paskambinus nukentėjusiosios telefono numeriu, telefonas suskambo kaltinamojo kišenėje ir, kaip pats kaltinamasis nurodė, nukentėjusioji bandė jį sulaikyti, supratusi, kad būtent pas jį yra jos telefonas, o jis suvokdamas, kad nukentėjusioji bei kiti įvykio vietoje buvę asmenys, supranta, kad būtent jis pavogė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tęsė pagrobimą, atsistumdamas nukentėjusiąją, pradėjo bėgti. Taigi kaltinamojo ketinimas slapta pagrobti telefoną peraugo į atvirą vagystę, po to, kai buto savininkė pastebėjo turto pagrobimą, nes kaltinamasis savo ketinimų neatsisakė ir toliau siekė užvaldyti pagrobtą turtą, o būtent R. G. kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę juo disponuoti. Pats nusikalstamas sumanymas buvo baigtas nukentėjusiosios akivaizdoje, jai suvokiant, kad yra grobiamas turtas ir kaltinamajam sąmoningai to nepaisant. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamasis įgijo galimybę laisvai neteisėtai valdyti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti pagrobtu turtu pagal savo valią. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog kaltinamojo R. G. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nei vieno iš padarinių, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje (regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo; kitokio sunkaus suluošinimo; susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką; didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo; nepataisomo subjaurojimo nukentėjusio asmens kūno), tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pripažįstami smulkiųjų kaulų lūžiai ar skilimai, smulkiųjų sąnarių išnirimai, vienos pusės kelių šonkaulių lūžiai, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimai, gilios žaizdos, dėl ko nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų.

Nesunkus sužalojimas ar susargdinimas dėl savanaudiškų paskatų reiškia, kad nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Taip pat savanaudiškais laikomi nesunkūs sveikatos sutrikdymai siekiant išvengti pareigos mokėti skolą, grąžinti turtą, išlaikyti asmenį ir pan. Taip pat pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas, tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai K. T. pastebėjus mobiliojo ryšio telefono vagystę ir bandant sulaikyti R. G., t. y. išbėgus iš buto ir laiptinėje sugriebus jį už drabužių, jis, siekdamas pasišalinti su pagrobtu telefonu, ją pastūmė, dėl ko jai kairės rankos plaštaka atsitrenkus į laiptinės sieną, lūžo kairės plaštakos IV pirštas, t. y. padarė sužalojimą, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. G 4031/2018 (01), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės plaštakos IV piršto lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pats kaltinamasis aukščiau minėtų aplinkybių neneigia, pripažįsta, kad bėgdamas galėjo pastumti nukentėjusiąją ir taip ją sužaloti, tačiau to nenorėjo.

Taigi R. G. siekdamas neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. nukentėjusiosios mobilųjį telefoną, ir bandydamas išvengti minėto telefono grąžinimo, veikdamas netiesiogine neapibrėžta tyčia, pastūmė nukentėjusiąją K. T., kuri bandė jį sulaikyti ir susigrąžinti savo mobilųjį telefoną, dėl ko jai kairės rankos plaštaka atsitrenkus į laiptinės sieną, lūžo kairės plaštakos IV pirštas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, visiškai įrodyta.

Dėl skirtinų bausmių, kardomųjų priemonių

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. G. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją (kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis BK 178 straipsnio 2 dalies nusikaltimą darė veikdamas tiesiogine tyčia, BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto – netiesiogine tyčia), taip pat į tai, jog nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti mobilaus ryšio telefoną, kaltinamojo asmenybę – teistas net 15 kartų, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, paskirtų baudų nemoka, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kas teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra linkęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog R. G. kaltę pripažino, gailėjosi – tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad siekė pagrobti nukentėjusiosios telefoną ir stengdamasis pabėgti nuo vagystę pastebėjusios nukentėjusiosios, ją galėjo pastumti, dėl ko ji susižalojo, tačiau sužaloti specialiai jis nesiekė. Apie nuoširdų kaltinamojo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, teismas sprendžia tiek iš jo parodymų teisme, jo savo paties elgesio kritiško vertinimo bei to, jog teisme, turėdamas galimybę bendrauti su nukentėjusiąja, pastarosios atsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už R. G. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas šios rūšies bausmių vidurkis. Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kaltinamajam R. G. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam R. G. šioje baudžiamojoje byloje nuo 2018 m. lapkričio 7 d. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, ši kardomoji priemonė (suėmimas) R. G. paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. G. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Taip pat į paskirtą bausmę įskaitytinas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. 15.30 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 9.45 val., t. y. 2 paros.

Šiuo nuosprendžiu R. G. skirtina bausmė nebendrintina su jo atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Šis klausimas (keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas) galės būti išspręstas ateityje, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,86 Eur civilinį ieškinį (b. l. 41-42). Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paimtais nuo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J5“ ekrano, saugomas byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte paskirti jam 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. G. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. G. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 5 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 7 d. d. iki 2019 m. kovo 5 d. bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 5 d. 15.30 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 9.45 val., kas atitinka 2 laisvės atėmimo dienas.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,86 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 86 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paimtais nuo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J5“ ekrano, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.