Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje (United Kingdom), dirbantis Jungtinėje Karalystėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį;

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą.

Tai yra, kaltinamieji A. P., S. L. ir E. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiaisiais, 2012 m. liepos 29 d. apie 00.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, nuėję į R. P. priklausančią sodybą, esančią Kadžių k., Plungės r., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę- norėdami išreikalauti pas R. P. anksčiau dirbusiam K. B. neva nesumokėtą atlyginimą- 350 Lt (101.37 Eur), E. K. su A. P. spardant R. P. gyvenamojo namo duris, naudodami psichinę bei fizinę privartą, sukeldami išgąstį gyvenamojo namo viduje buvusiems R. P., J. P., A. P. bei lauke buvusiam R. P., R. P. atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą- A. P. su S. L. bendrais veiksmais sudavus sodybos kieme link gyvenamojo namo ėjusiam nukentėjusiajam R. P. vieną smūgį kumščiu į galvą, o nuo smūgio ant žemės pargriuvusiam R. P. spiriant koja ne mažiau kaip vieną kartą padarė nukentėjusiajam R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės pusės 9-10 šonkaulių lūžimų, keikėsi, šaukė, reikalaudami atiduoti neva K. B. nesumokėtą atlyginimą- 350 litų (101.37 Eur), S. L. metant akmenis į spardomas duris, bendrais veiksmais sugadino gyvenamojo pastato duris, padarydami 20 litų (5.79 Eur) turtinę žalą ir tokiu būdu savavaldžiavo, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo pas draugus, kur vartojo alkoholį ir sutiko K. B.. Einant namo pro gyvenamąjį namą, K. B. pasakė, kad čia gyvena R. P., kuris jam nėra sumokėjęs už darbą 350 Lt (101.37 Eur). Jie nuėjo į nukentėjusiųjų kiemą išsiaiškinti ir paprašyti pinigų. K. B. į kiemą nėjo. Jiems pabeldus į duris, R. P. nebuvo. Buvo R. P. žmona, sūnus ir dukra, kurie buvo išsigandę. Prie namo jie garsiai šūkavo, keikėsi, klausė, kodėl neatiduoda K. B. pinigų. S. L. išgirdo netoliese krūmuose triukšmą. Jis su S. L. nuėjo pažiūrėti, ir ten buvo R. P.. Jis pamatė, kad R. P. nugriuvo ant žemės, o E. K. šaukė, kad nemuštų. Gerai nepamena, ar nukentėjusiajam sudavė smūgius, bet galėjo suduoti. Nuėjo prie namo, paspardė duris, S. L. metė į duris akmenį. Kai žadėjo iškviesti policiją, jie išėjo namo. Kas duris sulaužė nežino. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, žalą atlyginimo ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamasis S. L. taip pat kaltu prisipažino ir davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip A. P.. Nukentėjusiųjų atsiprašė, bet neturėjo lėšų žalai atlyginti.

Kaltinamasis E. K. taip pat kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą jie vartojo alkoholį. Einant pas draugą pro nukentėjusiųjų sodybą, apie pinigų išmušinėjimą jis nieko nežinojo, ėjo tik paskui draugus. Atsidarius gyvenamojo namo durims, jis atsiprašinėjo, sakė, kad ne čia pataikė ir išgirdo triukšmą. Nuėjo ton pusėn pažiūrėti ir rado gulintį nukentėjusįjį R. P., o šalia stovėjo S. L. ir A. P.. Jis sakė S. L. ir A. P., kad nebemuštų nukentėjusiojo. Nukentėjęs atsistojo ir nusvirduliavo į namą, užsidarė duris ir sakė, kad kvies policiją. Jis su A. P. ėjo prie durų, norėjo jas atidaryti ir sugadino. S. L. metė į duris akmenį. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jis ilsėjosi kieme įrengtoje poilsio vietoje, kai išgirdo gyvenamajame name triukšmą. Pagalvojo, kad kilo gaisras, todėl bėgo išjungti elektros srovės, bet prarado sąmonę ir nieko daugiau nežino. Kai ėjo į kambarį, dukra pasakė, kad paskambino bendruoju pagalbos telefonu. K. B. jis jokios skolos neturėjo. Buvo sužalotas, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis A. P. ir atleistasis nuo atsakomybės E. K. žalą pagal susitarimą jam atlyginimo, su jais susitaikė, prašo bylą A. P. atžvilgiu nutraukti. S. L. net nesistengė dėl žalos atlyginimo, todėl prašo paskirti jam bausmę.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2012-07-29 apie 23.30 val. ji su vaikais buvo name, o vyras ilsėjosi lauke įrengtoje poilsio vietoje. Išgirdo lauke triukšmą ir išėjo pažiūrėti. Prie durų buvo kaltinamieji A. P. ir E. K.. A. P. reikalavo duoti K. B. 350 litų (101.37 Eur). Ji sakė, kad nėra K. B. skolingi. Kaltinamojo S. L. ji nematė. Po to, kai buvo sumuštas jos vyras, prie durų vėl atėjo A. P. ir spyrė stipriai į duris, dėl jo buvo sugadintos durys. Ji ir vaikai buvo išsigandę. E. K. jų atsiprašinėjo. Su kaltinamaisiais susitaikė.

Nukentėjusiojo J. P. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios R. P. parodymus. Su kaltinamaisiais susitaikė.

Liudytojas K. B. parodė, kad pamena jog buvo pas draugus ir ten šventė, buvo labai girtas. Su kaltinamaisiais ėjo pro nukentėjusiųjų sodybą ir jiems sakė, kad šioje sodyboje jis dirba 2 mėnesius. A. P. jo klausė kiek uždirba, jis atsakė, kad jam už darbą duoda traktorių, davė dviratį. Tada A. P. pasakė, kad jis turėtų gauti kokius 350 litų (101.37 Eur). Jis atsakė, kad kiek jis gauna, tiek jam pakanka. A. P. kvietė eiti į R. P. kiemą. Jis A. P. atkalbinėjo, bet šis neklausė ir nuėjo, o jį draugas parvedė namo.

Specialisto išvada patvirtina, kad R. P. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su 9-10 šonkaulių lūžimais. Dėl šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – R. P. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 15 )

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji A. P., S. L. ir E. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę- norėdami išreikalauti pas R. P. anksčiau dirbusiam K. B. neva nesumokėtą atlyginimą- 350 Lt (101.37 Eur), todėl ši jų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis A. P. padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino padarytą žalą pagal susitarimą. Siekdamas atlyginti žalą, išvažiavo į užsienio šalį uždarbiauti, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, pakeitė gyvenimo būdą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad A. P. dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojingas, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 36 straipsnio pagrindu. (BPK 235 str. 1 d.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžia gailisi, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina tiek pats S. L., tiek kiti proceso dalyviai.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. L. teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, nedirba ir nesimoko, nesistengė nukentėjusiajam atlyginti žalos pagal susitarimą, nors yra darbingas. Bet yra dar jaunas, gailisi nusikaltęs, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam arešto bausmę.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis buvo sužalotas, gydėsi, kentė skausmą ir nepatogumus, buvo sužalotas ir jo turtas. Pagal susitarimą E. K. ir A. P. žalą jam atlygino, žalos neatlygino tik S. L., todėl prašo priteisti iš kaltinamojo S. L. pagal susitarimą numatytą 1013,67 eurų (3500 Lt) žalos atlyginimą. Kitos ieškinio dalies atsisako.

Kaltinamasis S. L. ieškinį pripažįsta.

Dėl R. P. sužalojimo ir jo turto sugadinimo yra kalti kaltinamieji, todėl jie turi atlyginti turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam. (LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d.)

Pagal nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamųjų sudarytą susitarimą E. K. ir A. P. dalį žalos atlygino, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

S. L. pagal susitarimą žalos neatlygino, todėl susitartas žalos atlyginimas iš jo priteistinas nukentėjusiajam.

Ginant nukentėjusiojo R. P. interesus valstybė turėjo 23.16 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš S. L. ir A. P.. (BPK 106 str. 2d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo S. L. sulaikymo dienos.

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį kai asmuo prarado pavojingumą LR BK 36 straipsnio pagrindu.

Baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiajam R. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1013,67 eurų (3500 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš S. L. ir A. P. solidariai 23.16 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam R. P. suteiktas paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.