- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-103-227/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- UAB ,,Erteka“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-103-227/2019
2019 m. sausio 8 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-115-837/2019 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,Erteka“ dėl bendrovės direktoriaus įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir akcininko teisės gauti informaciją gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento UAB „Erteka“ direktoriaus E. T. 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 26, kuriuo patvirtinta bendrovės informacijos teikimo akcininkams tvarka, įpareigoti atsakovę pateikti ieškinyje nurodomą informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui neteikiama informacija, kadangi jis nepasirašė įsipareigojimo neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos, tačiau įsipareigojimu ieškovo teisė gauti informaciją ribojama labiau nei leidžia įstatymai, jame yra nesąžiningų nuostatų, nurodoma, kad už tokios informacijos atskleidimą akcininkas turėtų besąlygiškai sumokėti 1 mln. Eurų, kurie laikomi minimaliais bendrovės nuostoliais, nesąžiningu laikytinas ir tvarkos 4 punktas, numatantis, kad akcininkas su bendrovės dokumentais gali advokatų kontoros patalpose Vilniuje.
2. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 4 d., metu atsakovės atstovė pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki kol Panevėžio apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartimi sustabdyta nagrinėjama civilinė byla iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019).
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkto nuostatomis, nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019) dėl juridinio asmens (UAB ,,Erteka“) veiklos tyrimo. Šioje byloje vienas iš reikalavimų yra pripažinti, kad E. T. veikdamas kaip UAB ,,Erteka“ direktorius atliko neteisėtus veiksmus. Pripažino, kad šios bylos išnagrinėjimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje prašoma pripažinti negaliojančiu UAB ,,Erteka“ direktoriaus E. T. priimtą 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 26, susijusį su akcininko (ieškovo R. Š.) teisę gauti informaciją apie juridinį asmenį. Sprendė, kad bylos nesustabdžius, ją išnagrinėti tinkamai nėra galimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
5. Ieškovas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį.
6. Apeliantas nurodo, kad jis Panevėžio apygardos teisme yra pareiškęs ieškinį dėl UAB „Erteka“ direktoriaus veiklos tyrimo, kuriuo prašo pripažinti, kad direktorius atliko neteisėtus veiksmus, nušalinti direktorių nuo pareigų, paskirti naują bendrovės vadovą ir įpareigoti bendrovę pakeisti savo įstatus (civilinė byla Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019)). Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Mano, kad teismas šiuo atveju gali nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, šioje byloje kilo ginčas tik dėl teisės klausimų, o ne faktinių aplinkybių. Šalys ginčijasi dėl to, ar Akcinių bendrovių įstatymas leidžia bendrovės vienasmeniam valdymo organui vienašališkai nustatyti, kad akcininkai informaciją apie bendrovę gaus tik įsipareigoję pasirašyti įsipareigojimą, kuriame numatyta net 1 mln. Eur dydžio bauda už konfidencialios informacijos atskleidimą, taip pat, ar bendrovė teisėtai atsisakė pateikti ieškovui jo prašytą informaciją, tačiau, ginčo, kad buvo priimtas toks įsakymas, kad atsisakyta pateikti informaciją, nėra. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą nereikalinga nustatyti jokių prejudicinių faktų. Teismas bylą gali išspręsti vadovaudamasis jau egzistuojančiais teismų precedentais, kuriuose pripažįstama, kad baudos už susipažinimą su bendrovių informaciją grubiai pažeidžia akcininkų įstatymines teises.
7. Tarp bylų nėra tokio ryšio, kuris nulemtų, kad civilinės bylos Nr. e2-115-837/2018 nebūtų galima tinkamai išnagrinėti nesulaukus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-474- 544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019), jose pareikšti reikalavimai nėra susiję taip, kad vieno ieškinio tenkinimas būtų priklausomas nuo kito ieškinio tenkinimo. Civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019) pripažinus, kad direktorius savo pareigas ėjo netinkamai, jį nušalinus nuo pareigų ir įpareigojus bendrovę pakeisti jos įstatus, pirmosios instancijos teismui neatsirastų pareiga pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą ir įpareigoti bendrovę pateikti ieškovui atsisakytą pateikti informaciją, teismas savarankiškai turėtų nustatyti, ar ginčijamas įsakymas nepažeidžia įstatymo normų ir bendrovės akcininkų teisių, ar bendrovė pagal įstatymą turėjo pareigą pateikti ieškovui jo prašytą informaciją ir ar ją pažeidė. Bendrovės vadovą nušalinus nuo pareigų visi iki tol jo priimti sprendimai nenustoja galioti. Akivaizdu, kad ieškinio tenkinimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019), tenkinimo. Bylos sustabdymas grubiai pažeidžia ieškovo ir bendrovės interesus, kadangi, tikėtina, bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo užsitęs, bus skiriami ekspertai, tiek laiko ieškovas negalės gauti informacijos, nes bendrovė jos neteikia ieškovui atsisakant įsipareigoti sumokėti 1 mln. Eur baudą, ieškovas neturės galimybės efektyviai sustabdyti bendrovei daromą žalą, sužinoti veiksnius, lėmusius bendrovės pelno sumažėjimą, svarstyti dėl galimybės pareikšti ieškinį direktoriui dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą
atsakovė UAB ,,Erteka“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai civilinę bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 3 punkto pagrindu, ieškovas savo reikalavimą pradėti bendrovės vadovo veikos tyrimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019) pareikštame ieškinyje ieškovas įrodinėja, kad bendrovės vadovas nesudaro jam galimybių susipažinti su bendrovės informacija, t.y. ieškovas ieškinį dėl bendrovės vadovo veikos tyrimo grindžia analogiškomis šioje byloje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais. Ieškovo ieškiniuose nurodytoms aplinkybėms sutampant, konstatuotina, jog civilinės bylos Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019) ieškinio faktinis pagrindas dalyje dėl ieškovo teisės į informaciją pažeidimo sutampa su šioje byloje ieškovo pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu, tą pripažįsta ir apeliantas. Pažymi, kad šiuo atveju aplinkybė, buvo ar nebuvo pažeista ieškovo kaip bendrovės akcininko teisė į informaciją turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, o įsakymo pripažinimas neteisėtu yra išvestinis reikalavimas. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019), sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad E. T. veikdamas kaip bendrovės direktorius atliko neteisėtus veiksmus, bus vertinama, ar direktoriaus veiksmais (ne)buvo pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl akcininko teisės gauti informaciją. Bylose įrodinėjimo dalykas sutampa, tarp bylų yra tiesioginis ryšys, šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai iš esmės sutampa, todėl sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019) neišvengiamai turės reikšmę šioje byloje ieškinio pagrindu nurodytoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ir vertinti bei ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti. Sprendimu nustatyti faktai neabejotinai turės įrodomąją, prejudicinę galią šioje byloje sprendžiamam ginčui. Nesustabdžius šios bylos, tuo pačiu faktiniu pagrindu būtų priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Nesutinka, kad bylos sustabdymas pažeidžia ieškovo ar bendrovės interesus. Šiuo metu juridinio asmens veiklos tyrimas dar nėra pradėtas ir neaišku, ar tai bus padaryta. Pradėjus veiklos tyrimą galimai būtų paskirti teismo ekspertai, jų padarytos išvados atskleistų aplinkybes išsamiau. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje atlikus bendrovės veiklos tyrimą ir įvertinus bendrovės vadovo veiksmų teisėtumą dėl ieškovo teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą užtikrinimo, bus galima spręsti klausimą dėl ginčijamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 str.) daug labiau neatitinka dviejų civilinių bylų iniciavimas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas kitoje byloje gauna komerciškai jautrią informaciją apie bendrovę dar iki ginčo sprendimo, todėl nesuprantama, kokiu būdu jo teisės bylos sustabdymu yra pažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019), kadangi teisingai išspręsti bylą nėra reikalingi jokie kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, ginčas kilęs tik dėl teisės taikymo, jį galima išspręsti vadovaujantis teismų suformuotais precedentais, civilinėse bylose pareikšti reikalavimai skiriasi, jie tarpusavyje nėra tiesiogiai susiję, civilinės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimas gali užsitęsti, dėl ko ieškovas negalės ilgą laiką susipažinti su informacija, stabdyti bendrovei daromos žalos. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.
12. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Taigi, minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. spalio 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-474-544/2018 (dabartinis numeris e2-159-212/2019). Teismas nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra pripažinti, kad E. T. veikdamas kaip UAB ,,Erteka“ direktorius atliko neteisėtus veiksmus. Teismas sprendė, kad šios bylos išnagrinėjimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje prašoma pripažinti negaliojančiu UAB ,,Erteka“ direktoriaus E. T. priimtą 2018 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 26, susijusį su akcininko (ieškovo R. Š.) teise gauti informaciją apie juridinį asmenį. Sprendė, kad civilinės bylos nesustabdžius, ją išnagrinėti nėra galimybės.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams UAB ,,Erteka“, E. T. dėl UAB ,,Erteka“ vadovo veiklos tyrimo prašoma pradėti vadovo veiklos tyrimą, pripažinti, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškinyje nurodoma, kad bendrovės direktoriaus neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog jis nesudaro ieškovui galimybės susipažinti su informacija apie bendrovę, tuo pažeidžia jo kaip akcininko teisę į informaciją (ABĮ 16 str. 1 d. 4 p.), kas yra pagrindas pradėti direktoriaus veiklos tyrimą. Ieškinyje nurodoma, kad galimai neteisėtai ieškovui atsisakoma teikti informaciją iš jo reikalaujant pasirašyti rašytinį įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties bei įsipareigoti pažeidus tokią pareigą sumokėti bendrovei 1000000 Eur, kurie laikomi bendrovės nuostoliais. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas yra kreipęsis į bendrovės vadovą 2017-10-18, 2018-01-18 prašymais pateikti informaciją apie bendrovės veiklą, tačiau tokios informacijos negavo argumentuojant tuo, kad ieškovas nėra pasirašęs bendrovės nustatytos formos įsipareigojimo (ieškinyje cituojami bendrovės direktoriaus 2017-10-19 raštas, 2017-10-20 direktoriaus įsakymu patvirtinta Informacijos teikimo akcininkams tvarka, 2017-11-27, 2017-12-05 atsakymai). Ieškinyje teigiama, kad pagal pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą nuo 2017-11-28 bendrovė neturėtų reikalauti iš akcininkų pasirašyti nustatytos formos įsipareigojimo.
15. Tuo tarpu skundžiama nutartimi sustabdytoje civilinėje byloje yra reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento UAB „Erteka“ direktoriaus 2018-04-27 įsakymą ir įpareigoti bendrovę ieškovui pateikti prašomą informaciją. Nors ieškinyje taip pat yra nurodomos faktinės aplinkybės dėl iki įsakymo priėmimo ieškovo teiktų prašymų bei bendrovės atsisakymų suteikti prašomą informaciją, taip pat išdėstoma ieškovo pozicija dėl to, kad tokie atsisakymai nepagrįsti, tačiau ieškinys pareikštas būtent dėl nurodomo įsakymo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinyje teigiama, kad 2018-04-27 įsakymu patvirtinta bendrovės informacijos teikimo akcininkams tvarka prieštarauja galiojantiems teisės aktams (naujai ABĮ 18 str. 1 d. redakcijai), įsakymas apriboja akcininkų neturtines teises labiau nei leidžia įstatymai, bendrovės nustatytos formos įsipareigojimo, kuriuo nustatomi 1000000 Eur minimalūs nuostoliai, turinys prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Pažymėtina, kad ieškinyje dėl juridinio asmens vadovo veiklos tyrimo nėra nurodomos faktinės aplinkybės dėl ginčijamo įsakymo priėmimo, nėra keliamas klausimas dėl jo galiojimo, taip pat nėra įrodinėjama, kad dėl šio įsakymo priėmimo būtų pagrindas spręsti dėl vadovo neteisėtų veiksmų atlikimo.
16. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, reikalinga išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byla sustabdoma, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nustatyti faktai būtų teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl 2018-04-27 įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir kad jų nenustačius būtų neįmanomas sprendimo priėmimas.
17. Pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas gali pats nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas ir juo nebus pasiekti proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principų tikslai.
18. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Erteka“ prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.
Civilinę bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.