Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. Š., pareiškėjo atstovams advokatui Osvaldui Martinkui, Lietuvos policijos profesinės sąjungos Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovei I. R., atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Arlauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovai prašymo reikalavimus palaiko ir prašymą prašo patenkinti visiškai.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities VPK viršininko 2014 11 18 įsakymą Nr. 85-V-1185, kuriuo jam, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui, buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat 2014-11-19 įsakymą Nr. 85-TE-725, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Be to, pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Iš minėtų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti, ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija- toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su šiuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo taikymu. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atleisdamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, darbdavys privalo įvykdyti bendrąją Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą- visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu jo atleidimo dieną.

Esant minėtam teisiniam reguliavimui (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis) atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjo prašyme iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (toliau- Paslapčių įstatymas, VTPĮ) (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.XII-449 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais. Atitinkama vidaus reikalų įstaiga Paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisnius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y.užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15,16,17,18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Paslapčių įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Taigi, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (VTPĮ 16 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą (atitinkamai iki 5 ar 10 metų), leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas. Tokio leidimo turėtojas iki tarnybos santykių nutraukimo turi teisę dirbti ar susipažinti su leidimą išdavusio paslapčių subjekto žinioje esančia minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai paslapčių subjekto vadovui kyla abejonių dėl leidimo turėtojo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir atlikus pakartotinio tikrinimo procedūrą nustatomas pagrindas panaikinti leidimą (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 16 straipsnio 2 dalis), taip pat pagrindas panaikinti išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo pagrindas- tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iš Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą), spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, paslapčių subjektas turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Paslapčių įstatymo kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, nepatenkančius į išvardytus Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-19 punktuose, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl panašios Paslapčių įstatymo normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto), be kita ko, yra pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju,vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012).

Paslapčių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau- SEK), kurioms, be kita ko, priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo (VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Iš nuo 2013 07 20 įsigaliojusių Paslapčių įstatymo pakeitimų (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr.XII-449) matyti, kad jie buvo priimti inter alia atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Šiuo įstatymu buvo pakeisti būtent Paslapčių įstatymo 16 straipsnis (ginčui aktuali jo 2 dalis), 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, taip pat nagrinėjamam ginčui neaktualus 11 straipsnio 4 dalies 10 punktas. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr.XII-449 pakeičiant Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jame buvo nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu „atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“, t.y. vietoje anksčiau galiojusios nuostatos „atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“ nustatant teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimo panaikinimui dėl aplinkybių, numatytų 16 straipsnio 2 dalyje, numatyta leidimo tikrintojo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei papildomo tikrinimo procedūra. Nors nuo 2013 07 20 įsigaliojusios redakcijos Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatų, kurios buvo įtvirtintos ankstesnės šio įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, tačiau šis teisinio reguliavimo pasikeitimas nereiškia, kad paslapčių subjekto vadovas Paslapčių įstatymo tikslų užtikrinimo prasme negali ir neturi reaguoti į faktus, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas. Pirmiau minėta, kad nuo 2013 07 20 įsigaliojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių (nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), nepatenkančių į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, kurios tikrinant leidimo turėtoją papildomai patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei aspektu, gali būti nustatytos per konkrečių įvykių, faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę. Šios įstatymo normos kontekste atitinkamas leidimo turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali atskleisti ir atitinkamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Šiame kontekste primintinas Konstitucinio Teismo 2011 07 07 nutarime pateiktas išaiškinimas, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Tauragės apskrities VPK 2014 11 18 įsakymo Nr. 85-V-1185 įžanginėje dalyje nurodyta, kad priimdamas šį administracinį aktą, atsakovas atsižvelgė į SEK išvadą, išdėstytą 2014 11 18 posėdžio protokole Nr. 85-IL-1786. Tokia išvada laikytina Tauragės apskrities VPK 2014 11 18 įsakymo Nr. 85-V-1185 sudedamąja dalimi.

Iš SEK 2014 11 18 posėdžio protokolo išrašo Nr.85-IL-1786 matyti, jog klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui M. Š. buvo svarstomas pakartotinai, nes SEK posėdžio, vykusio 2014 07 03, metu buvo nutarta atlikti pakartotinį patikrinimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėją M. Š. įpareigojant pateikti užpildytą anketą ir jam pasiūlant atlikti psichofiziologinį tyrimą, turint tikslą nustatyti, ar jis yra lojalus Lietuvos valstybei bei patikrinti kitus duomenis apie jo aplinką.

SEK 2014 11 18 posėdžio protokolo išraše Nr.85-IL-1786 nurodyta, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo M. Š. atžvilgiu Tauragės apskrities VPK Imuniteto poskyryje buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl nurodyto asmens galimai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. Toks tyrimas buvo pradėtas, remiantis iš Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato, kuriame buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl M. N. galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), gauta informacija. Minėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų metu buvo užfiksuota kriminalinės žvalgybos informacija, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas M. Š. sudarė sąlygas išvengti policijos patikrinimų nenustatytos tapatybės asmeniui, kuris buvo identifikuotas tyrimo metu. Kriminalinės žvalgybos informacija buvo užfiksuota pažymose (2014 04 22 pažyma Nr. 85-93(DS)-268(RN) (išslaptinta 2014 09 30 aktu Nr. 85-A-13; 2014 04 29 pažyma Nr. 85-93(DS)-29(RN) (išslaptinta 2014 09 30 aktu Nr. 85-A-13); pažyma Nr. 85-4.02(IDS)-139(RN) (išslaptinta 2014 11 07 aktu Nr. 85-A-16)).

Kriminalinės žvalgybos surinktos informacijos pagrindu 2014 09 25 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t.y. gavus duomenų, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas M. Š. sudarė sąlygas M. N., kuris Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo paieškomas nuo 2004 metų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išvengti sulaikymo. Nurodyta, kad iki sulaikymo M. N. gyveno Šilalės rajone, Kvėdarnoje, prisistatinėdavo svetimu vardu ir pavarde. Nustačius M. N. tapatybę, 2014 05 08 jis buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnų.

Iš 2014-11-17 pranešimo apie įtarimą matyti, jog įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba), padarymo pareiškėjui M. Š. buvo pareikštas dėl to, kad būdamas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju ir nuo 2012 01 13 aptarnaudamas Kvėdarnos seniūnijos teritoriją bei žinodamas, kad jo aptarnaujamoje teritorijoje slapstosi nuo 2004 11 23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato paieškomas nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo M. N., įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kuriam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, iki 2014 05 08 jį sulaikė policijos pareigūnai, jam padėjo išvengti sulaikymo.

Nors iš 2014-11-17 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas įtariamuoju, pareiškėjas kaltu neprisipažino, psichofiziologinį tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad duodamas atsakymus į jam užduodamus kritinius klausimus, pareiškėjas buvo nesąžiningas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1131 patvirtintų tyrimo poligrafu taisyklių 4 punkte nurodyta, kad tyrimas poligrafu atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytais tikslais ir atvejais. Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo tikslas- patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, tyrimas gali būti atliekamas tiriant nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įskaitant drausminius nusižengimus, kurių padarymu įtariami šie asmenys, jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, kad asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raštu. Tyrimo poligrafu taisyklių 28.1 punkte nurodyta, jog tyrimo poligrafu išvada neigiama, kai tyrimo poligrafu duomenys rodo, kad tiriamas asmuo sako netiesą.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles (žr. 2014-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-289/2014).

Byloje esantis 2014 08 29 tarnybinis pranešimas Nr. 140-PR5-333 „Dėl tyrimo poligrafu taikymo tikslingumo“ patvirtina, jog pareiškėjas M. Š. tirtis poligrafu sutiko. Nors pareiškėjas teigia, kad atliekant nurodytą tyrimą buvo padaryta eilė tyrimo poligrafu taisyklių pažeidimų, jis tyrimo išvados neginčijo ir dėl pakartotinio tyrimo į kitą tyrimo subjektą nesikreipė (Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

2014 11 18 posėdžio metu SEK buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu surašytas 2014 10 02 protokolas „Dėl atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų“, ikiteisminio tyrimo metu surašytas 2014 10 17 protokolas „Dėl atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų“, pareiškėjo M. Š. 2014 07 09 sutikimas „Dėl psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) taikymo“, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2014 09 16 išvada Nr. 140-3(RN) (išslaptinta 2014 11 07 aktu Nr. 140-A-1), 2014 04 22 pažyma Nr. 85-93(DS)-268(RN) (išslaptinta 2014 09 30 aktu Nr. 85-A-13), 2014 04 29 pažyma Nr. 85-93(DS)-29(RN) (išslaptinta 2014 09 30 aktu Nr. 85-A-13), 2014 07 02 pažyma Nr. 85-4.02(IDS)-139(RN) (išslaptinta 2014 11 07 aktu Nr. 85-A-16), 2014 11 17 pranešimas apie įtarimą pareiškėjui M. Š, 2014 11 17 įtariamojo apklausos protokolas. Išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, SEK konstatavo, kad pareiškėjo M. Š. asmeninės dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas, nepatikimumas) netinka darbui su įslaptinta informacija. Tokios pareiškėjo asmeninės savybės buvo įvertintos kaip nelojalumas Lietuvos valstybei.

Siūlydama Tauragės apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, SEK iš esmės rėmėsi faktine situacija, nustatyta kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo, pradėto pareiškėjo M. Š. atžvilgiu, metu, taip pat psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvada.

Įvertinus pareiškėjo pokalbių su policijos paieškomu asmeniu turinį, bendravimo su tokiu asmeniu ypatybes, aplinkybę, kad jos buvo pakankamu pagrindu įtarimui dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, pareikšti, darytina išvada, jog SEK turėjo pagrindą pareiškėją pripažinti nesąžiningu, neatsakingu, nepatikimu ir pasiūlyti Tauragės apskrities VPK viršininkui panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui M. Š. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Kadangi nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK viršininko 2014 11 18 įsakymas Nr. 85-V-1185 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikintas pagrįstai, Tauragės apskrities VPK viršininko 2014-11-19 įsakymas Nr. 85-TE-725 „Dėl M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ lailytinas teisėtu.

Kadangi skundas dalyje dėl Tauragės apskrities VPK viršininko 2014 11 18 įsakymo Nr. 85-V-1185 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", panaikinimo", ir Tauragės apskrities VPK viršininko 2014 11 19 įsakymo Nr. 85-TE-725 „Dėl M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo laikytinas nepagrįstu, reikalavimas pareiškėjui priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.