Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. (toliau – R. S.) skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 19 d., buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 113 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį, 250 straipsnio 1 dalies 1 b punktą, 25 straipsnio 2, 52, 53 dalis ir nubaustas 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių (2005 dienų) laisvės atėmimo bausme. Liudijime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 4 d. duomenimis, bendra atliktos bausmės dalis yra 577 dienos, bausmė turėtų visiškai atlikta 2020 m. spalio 5 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio prokuratūra, vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), liudijimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, prašydama spręsti Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis pripažintas, nutariant jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus: nuteistajam R. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 113 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį, 250 straipsnio 1 dalies 1 b punktą, 25 straipsnio 2, 52, 53 dalis, paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių (2005 dienų) laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsniu, nustatant 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei su BK 25 straipsnio 2 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, nustatant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, suderintas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, R. S. nustatyta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. S. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laiką.Skundu apygardos teismui nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos pataisos namų administracija negali garantuoti jo saugumo jam būnant laisvės atėmimo vietoje dėl jo orientacijos. Nuteistojo teigimu, kiti nuteistieji, sužinoję apie jo orientaciją, pradėjo jį žeminti ir tyčiotis, be to, kadangi yra L. S. giminaitis, jam teko išvykti iš Lietuvos.Skundas atmetamas. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). To paties kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką (nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog šios sąlygos yra alternatyvios, iš ko seka, kad asmeniui kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimui Lietuvos Respublikai pakanka bent vienos iš jų); 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.Esant tokiam teisiniam reguliavimui bei jo kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog R. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Sprendžiant iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateiktos informacijos, iki jo išvykimo iš Lietuvos 2014 m. gruodį, R. S. nuolat gyveno Lietuvoje. Pats nuteistasis, sutinkamai su pateiktais duomenimis, savo asmeninių interesų centru taip pat laiko Lietuvos Respubliką, šioje valstybėje gyvena jo šeima. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jo niekas nelanko, iki suėmimo Vokietijoje nuteistasis gyveno neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl jokie tvirti socialiniai ryšiai su šia valstybe, jo nesieja. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, gautais iš gyventojų registro, R. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, R. S., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, sutinkamai su Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šiuo atveju nebuvo reikalingas, dėl ko, apylinkės teismas, nepaisydamas R. S. išreikšto noro jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (dėl palankesnių jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų), pagrįstai pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir nutarė jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, skundu apygardos teismui nurodant ir kitas aplinkybes, neatitinkančias Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant užsienio valstybės nuosprendžio vykdymo perdavimas Lietuvos Respublikai būtų negalimas (dėl nuteistojo orientacijos, giminystės ryšių), nesudaro pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl giminystės su skunde nurodytu asmeniu ar jo saugumo neužtikrinimo pataisos namuose dėl orientacijos. Šios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, sutinkamai su BVK 70 straipsnio 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Esant visoms šioms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reguliavimui, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, kas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslą ir neprieštarauja skundžiamoje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje išdėstytoms išvadoms. Tokiu būdu, skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis, nepaisant R. S. skunde išdėstytų motyvų, kaip pagrįsta ir teisėta, paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.