Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės taryba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. medž. 101-105 l.), kurio patenkinimui iš esmės neprieštaravo, jei išnagrinėjus byloje pateiktą medžiagą bus nustatyta, kad buvo sudaryta sodybos prikimo-pardavimo sutartis ir kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

9. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. medž. 115-116 l.), kurio patenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomi savivaldybės administracijos balanse. Informacijos apie šiuos pastatus savivaldybė neturi.

10. Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų VĮ „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarybos prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta tinkamai, jie nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

11. Iš byloje esančių dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. T., kuris iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 21, 22 l.). J. T. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, pagal kurį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paliko savo vaikaičiui – pareiškėjui (el. b. medž. 28 l.). Dėl senelio palikimo priėmimo pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į notarą (el. b. medž. 23 l.). Pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Šiaulių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikimą be kita ko sudarė 70 kv. m gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai: tvartas ir daržinė po vienu stogu, pirtis, taip pat kiemo rūsys, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai) (el. b. medž. 24, 51-92 l.). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas patvirtina, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į minėtus Pastatus (el. b. medž. 30 l.). Pareiškėjo brolis S. S. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (el. b. medž. 11 l.). (duomenys neskelbtini) m. ūkinių knygų ištrauka patvirtina, kad po įrašu, jog E. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjo Pastatus, yra įrašas, jog S. S. nupirko Pastatus, ir nuo (duomenys neskelbtini) šeimos galva yra nurodytas S. S., kuris į ūkio visuomeninę grupę įtrauktas nuo (duomenys neskelbtini), o palyginus šeimos galvos parašus matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) jie iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusių parašų (el. b. medž. 32 l.). Šiuos įrodymus papildo pareiškėjo paaiškinimai, kad priėmus senelio palikimą, jam mama davė 500 rublių už pastatus ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pastatai nuosavybės teise atiteko jo broliui S. S., kad jis nuolat ten gyveno, naudojosi pastatais, mokėjo mokesčius. S. S. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. medž. 13 l.). (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. S. S. gyveno gyvenamajame name ir valdė kitus pastatus, įvardijamas kaip nekilnojamojo turto savininku, tačiau jokių dokumentų (pirkimo pardavimo sutarčių, registrų ar pan.), kokiu pagrindu S. S. laikomas pastatų savininku, seniūnijoje nėra išlikę (el. b. medž. 37 l.). Po S. S. mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjas (el. b. medž. 12, 15 l.). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštų nustatyta, kad atsisakyta registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į pastatus (el. b. medž. 16-18 l.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

13. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau - 1964 m. CK). 1964 m. CK (redakcija, galiojusi iki nuo 1988-01-01 iki 1990-07-11) 253 straipsnis numatė, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pagal 1964 m. CK 149 straipsnį, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. To paties kodekso 255 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

14. Nagrinėjamu atveju nėra išlikę juridinį faktą, kurio pagrindu S. S. nuosavybės teise valdė Pastatus iki savo mirties, patvirtinančių oficialių dokumentų, todėl pareiškėjas negalėjo įregistruoti savo nuosavybės teisės į Pastatus. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui paveldėjus po senelio J. T. mirties pastatus, t. y., po (duomenys neskelbtini), jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su broliu S. S., kuriam perleido nuosavybės teisę į Pastatus ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) m., o už brolį jam 500 rublių sumokėjo mama. Brolis po šio sandorio liko gyventi kaime, naudojosi Pastatais iki savo mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, t. y., naudojosi Pastatais ir juos valdė kaip savininkas. Vienintelis išlikęs įrašas apie S. S. nuosavybės teisę į Pastatus yra ūkinėse knygose, iš kurių be kita ko matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) S. S. yra nurodomas kaip įtrauktas į ūkio visuomeninę grupę ir nuo (duomenys neskelbtini) iš esmės skiriasi šeimos galvos parašai. Taigi iš šių įrodymų visumos spręstina, jog labiau tikėtina, kad E. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teisę savo broliui S. S. į Pastatus.

15. Taigi pareiškėjas įrodė pareiškime nurodytas aplinkybes (CPK 178 str., 290 str.). Jis kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, neturi galimybės nustatyti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą ir patį juridinį faktą, kuris yra reikšmingas tęsti paveldėjimo procedūras ir įregistruoti nuosavybės teisę į Pastatus, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 4 p.).

Dėl termino įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį atnaujinimo

16. Šioje byloje prašoma atnaujinti terminą įregistruoti sandorą sudarytą iki 2000 m. CK įsigaliojimo. 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Vadovaujantis 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalimi sutarties neįregistravimas darė ją negaliojančią. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei 1964 m. CK, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusios 2000 m. priimto CK normos nebenustato sąlygos, kad, per įstatymo nustatytą terminą pirkėjui neįregistravus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ji tampa negaliojančia. Be to, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privaloma teisinė registracija nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Todėl nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

17. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad nuosavybės teisė į Pastatus, atsiradusi pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti registruojama, atnaujinus praleistą terminą. Nors (duomenys neskelbtini) Pastatų pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią, sutartis visiškai įvykdyta: Pareiškėjas siekė parduoti Pastatus broliui, neketino gyventi Pastatuose, liko gyventi su mama (duomenys neskelbtini), o vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo brolis S. S. ketino pirkti Pastatus, po sandorio sudarymo liko gyventi (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir jame gyveno iki savo mirties, rūpinosi Pastatais, mokėjo mokesčius; pareiškėjas gavo iš savo mamos, kuri sumokėjo už pareiškėjo brolį, sutartą nekilnojamojo turto įgijimo kainą (500 rublių), Pastatus perdavė savo broliui, kuris juos priėmė. Iš pareiškėjo paaiškinimų apie brolio išsilavinimą (vidurinis), darbo pobūdį (dirbo fizinius darbus (duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę (buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), brolis po kurio laiko sunkiai savimi pasirūpindavo, nes pareiškėjas su mama atveždavo maisto, dujų balioną) akivaizdu, kad S. S. galėjo nežinoti arba nesuprasti, kad per 3 mėnesius nuo sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio privalo šį sandorį įregistruoti. Pareiškėjas nežinojo, kad brolis sandorio neįregistravo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebuvo įregistruotas pirkimo-pardavimo sandoris.

18. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjui įstatymuose nustatytą praleistą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą sandoriui įregistruoti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo procedūroms tęsti ir nuosavybės teisėms įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.