Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-22 · Administracinė byla Nr. eI-1550-535/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-22Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-03-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
eI-1550-535/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00204-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Audito
Trečiasis asmuo
Lietuvos auditorių rūmams
Kategorijos
  • 1.9.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1550-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00204-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovo atstovams Loretai Graužinienei, Jovaldui Černiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR finansų ministerijos , trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos auditorių rūmams dėl įsakymo panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnybos) direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ; įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui E. J. skyrimo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos direktorius 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – panaikino auditoriaus E. J. auditoriaus vardą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas skundžiamame Įsakyme konstatavo, jog pareiškėjas, atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 metų finansinių ataskaitų auditą, pažeidė Tarptautinius audito standartus (toliau – TAS) (konkrečiai 230-ojo TAS 5 dalį, 8 dalį, 500-ojo TAS 4 dalį, 570-ojo TAS 16 dalį, 700-ojo TAS 11 dalį) ir Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, o atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 metų finansinių ataskaitų auditą pažeidė 200-ojo TAS 15 dalį, 1-ąjį tarptautinį kokybės kontrolės standartą, 230-ojo TAS 8 dalį, 240-ojo TAS 35-36 dalis, 320-ojo TAS 10 dalį, 330-ojo TAS 26 dalį, 500-ojo TAS 7 dalį, 550-ojo TAS 28 dalį, 700-ojo TAS 11 dalį. Atsakovas taip pat nurodė, kad tyrimų metu nustatyti pareiškėjo atliktų auditų trūkumai laikytini reikšmingais, kadangi patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su šiais auditais, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos, taip pat pareiškėjo pateiktos nuomonės apie audituotas finansines ataskaitas yra nepagrįstos pakankamais tinkamais audito įrodymais ir kad nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingą įtaką audituotos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų vartotojams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie audito atlikimo trūkumai yra paplitę ir sisteminiai, nes nustatyti abiejų tirtų atliktų auditų atvejais. Skundžiamas įsakymas grindžiamas atsakovo 2017 m. rugsėjo 28 d. atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-51 ir 2017 m. spalio 25 d. atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-54 . Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neišsamiai įvertino faktines auditų atlikimo aplinkybes bei netinkamai taikė TAS nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė TAS reikalavimų; priimdamas skundžiamą Įsakymą atsakovas nesivadovavo galiojančiomis Audito įstatymo nuostatomis; pareiškėjui skirta drausminė nuobauda neproporcinga tariamai padarytam pažeidimui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą, jis laikėsi TAS reikalavimų, todėl atsakovo skundžiamame įsakyme padaryta išvada dėl TAS nuostatų pažeidimų negali būti laikoma pagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad audito metu buvo atliktos ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito procedūros, kurios buvo pakankamos, siekiant gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų auditoriaus nuomonei pagrįsti. Pareiškėjo nuomone, 500 TAS 4d. reikalavimas pažeistas nebuvo, 230 TAS pažeidimai nustatyti nepagrįstai, pareiškėjas 570 TAS reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas 700 TAS 11d. pažeidimo nepadarė. 500-ojo TAS 4 dalyje įtvirtinta, kad auditoriaus tikslas yra parengti ir atlikti audito procedūras taip, kad jis sugebėtų gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų ir kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė. Skundžiamame įsakyme atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ atlikto ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų auditą, neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad gautų pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais būtų pagrįstos padarytos išvados, kuriomis grindžiamos auditoriaus išvadoje pateikta auditoriaus nuomonė dėl audituotos įmonės finansinių ataskaitų. Pareiškėjas nurodo, kad buvo atliktos ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito procedūros: ilgalaikio turto operacijų įvertinimas; ilgalaikio turto inventorizacijos stebėjimas; ilgalaikio turto dokumentų ir rezultatų įvertinimas; įmonės turto nuvertėjimo akto gavimas; pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre peržiūra. Patikrinimo procedūros: likučių perkėlimo ataskaitinio laikotarpio pradžioje, sąskaitų apyvartos ataskaitinio laikotarpio eigoje, sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir balanso rodiklių perskaičiavimo; visiškos materialinės atsakomybės sutarčių su darbuotojais bylos peržiūra (įskaitant visiškos materialinės atsakomybės sutartį su M.T. V.); valstybinės žemės nuomos sutarties peržiūra; valstybinės žemės sklypo vertės įvertinimo peržiūra; įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos peržiūra; Vilniaus miesto valdybos sprendimo dėl žemės nuomos peržiūra; valstybinės žemės nuomos paskaičiavimo ir deklaravimo įvertinimas; vadovybės pareiškimo dėl operacijų užbalansinėse sąskaitose gavimas. UAB „Baldžio šilas“ nebaigta statyba yra specifinis turtas – patalpos, kurių paskirtis yra reabilitacijos paslaugų teikimas, šių nekilnojamojo turto objektų rinka nėra aktyvi, kad galima būtų lengvai nustatyti objekto vertę pagal analoginius sandorius. Įmonės vadovybė pateikė auditoriui turto nuvertėjimo aktą, kuriame pažymėta, kad ilgalaikis turtas reikšmingų nuvertėjimo požymių neturi. Pareiškėjo nuomone, nebaigtos statybos objektai buvo patenkinamos būklės ir jų reikšmingas nuvertėjimas nebuvo akivaizdus. Nebaigtos statybos apskaita ir įvertinimai atitinka įmonės apskaitos politiką. 230-ojo TAS 5 dalyje nurodyta, kad auditoriaus tikslas yra parengti dokumentus, kuriuose pakankamai ir tinkamai dokumentuojamas pagrindas auditoriaus išvadai ir pateikiami įrodymai, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal TAS bei taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus. 230-ojo TAS 8 dalyje nurodyta, kad auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus ir reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Kaip nustatyta 230-ojo TAS taikymo ir kitos aiškinamosios medžiagos A7 dalyje, audito dokumentai įrodo, kad auditas atliekamas pagal TAS reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad atliekančiam auditą auditoriui nėra būtina ir tikslinga dokumentuoti visų apsvarstytų klausimų ar kiekvieno priimto profesinio sprendimo. Remiantis 315-ojo TAS taikymo ir kitos aiškinamosios medžiagos A132 dalimi, įmonių, kurių veikla ir su finansine atskaitomybe susiję procesai nesudėtingi, dokumentai gali būti paprastos formos ir santykinai nedidelės apimties. Nebūtina dokumentuose nurodyti visų auditoriaus sukauptų žinių apie įmonę ir su ja susijusius klausimus. Pagrindinės dokumentuose nurodomos auditoriaus žinios yra tos, kuriomis auditorius grindė savo reikšmingo iškraipymo rizikos vertinimą. Pareiškėjo nuomone, audito procedūrų metu buvo parengti pakankami audito dokumentai, kurių visuma leidžia suprasti atliktų audito procedūrų pobūdį ir apimtį, kas lemia skundžiamo Įsakymo argumentų dėl 230-ojo TAS pažeidimo nepagrįstumą.

570-ojo TAS 16 dalis numato, kad, jei buvo nustatyti įvykiai ar sąlygos, dėl kurių galima labai suabejoti įmonės gebėjimu tęsti veiklą, auditorius turi atlikti papildomas audito procedūras, įskaitant lengvinančių veiksnių apsvarstymą, kad galėtų surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų ir galėtų nuspręsti, ar egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas, išdėstęs abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, neatliko papildomų audito procedūrų įsitikinti, kokius veiksmus atlieka akcininkai ir vadovybės ateities veiksmų planų, susijusių su gebėjimu tęsti veiklą vertinimu, įvertinimo, dėl UAB „Baldžio šilas“ galimybės tęsti veiklą. Skunde nurodyta, kad auditoriaus laiške vadovybei pareiškėjas nurodė, jog „didelę nuostolių dalį sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas“. Šiame laiške auditorius taip pat pažymėjo, kad „tai nedaro įtakos įmonės pagrindinės veiklos tęstinumui ir įmonės funkcijų vykdymui. Įmonė turi dar pakankamai resursų tęsti savo veiklą. Todėl mums nekyla abejonių dėl įmonės veiklos tęstinumo 2013 m.“. Atsižvelgiant į tai, jog auditorius padarė išvadą dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą dar bent 12 mėnesių, visiškai nesuprantama, kodėl atsakovas sprendė, jog pareiškėjas nustatė įvykius ar sąlygas, dėl kurių galima labai suabejoti įmonės gebėjimu tęsti veiklą. Kadangi vadovybės vertinimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip dvylika mėnesių nuo finansinių ataskaitų datos (570-ojo TAS 13 dalis), darytina išvada, jog nebuvo nustatyta įvykių ar sąlygų, dėl kurių galima labai suabejoti įmonės gebėjimu tęsti veiklą. 570-ojo TAS taikymo ir kitos aiškinamosios medžiagos A2 dalyje pateikiami įvykių ar sąlygų, kurios, atskirai ar kartu, gali kelti didelių abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, pavyzdžiai, nurodant, jog šis sąrašas neapima visų tokių įvykių ar sąlygų ir jog vieno ar kelių įvykių ar sąlygų iš šio sąrašo buvimas ne visada reiškia, kad egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas. Vadovaujantis audito procedūros metodiniais nurodymais, procedūra taikoma, kai akivaizdu, jog didžiąja dalimi veiklos tęstinumas priklauso nuo savininkų sprendimų, ypatingai tuo atveju, kai savininkams yra dideli kreditoriniai įsipareigojimai, o nuosavas kapitalas netenkina teisės aktais nustatytų reikalavimų, veiklos rezultatai neigiami. Auditorius dokumentavo išvadą, kad papildomų procedūrų taikymas yra netikslingas (ADD331). ADD 5801 „Veiklos tęstinumas“ veiklos tęstinumo srities audito išvada: „Įmonės finansinė būklė yra blogėjanti. Įmonė dirba nuostolingai, bet generuoja bendrąjį pelną. Didesnę nuostolių dalį sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Tai nedaro reikšmingos įtakos įmonės pagrindinės veiklos tęstinumui. Įmonė turi dar daug resursų tam, kad tęstų veiklą. Veikla finansuojama iš TLK. Finansavimas yra stabilus ir vykdomas pagal klientų skaičių ir suteiktas paslaugas. Manome, kad įmonė galės dar vieną ataskaitinį laikotarpį tęsti savo veiklą. Dėl veiklos tęstinumo abejonių nėra“. Pareiškėjas negavo jokios informacijos apie įmonės vadovybės ketinimus pakeisti arba nutraukti įmonės veiklą. Įmonės teisinės formos pakeitimas iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąją įstaigą sudaro sąlygas gauti paramą iš ES paramos fondų, kadangi įmonė siekė rasti lėšų nebaigtų pastatų statybos baigimui bei įmonės veiklos vystymui, tokio pobūdžio ketinimai nereiškia veiklos nutraukimo. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo mėn. UAB „Baldžio šilas“ buvo reorganizuota ją prijungiant prie UAB „Senevita“, o UAB „Senevita“ 2015 m. lapkričio mėn. buvo pertvarkyta į VŠĮ „Senevita“. Įmonė sėkmingai teikia reabilitacijos paslaugas ir šiandien, taigi veikla nebuvo pakeista ar nutraukta. Pareiškėjo nuomone, nebuvo reikalinga atlikti papildomas procedūras, kaip tai nustatyta 570-ojo TAS 16 dalyje, todėl pripažintina, kad pareiškėjas 570-ojo TAS reikalavimų nepažeidė. 700-ojo TAS 11 dalis įtvirtina, kad auditorius turi padaryti išvadą apie tai, ar jis gavo pakankamą užtikrinimą, kad finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos nei dėl apgaulės, nei dėl klaidos. Skundžiamame įsakyme atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo išvadoje dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito srityje yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais. Pareiškėjas pažymėjo, kad, kaip nustatyta 700-ojo TAS 10 ir 11 dalyje, auditorius turi susidaryti nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką. Kad susidarytų tokią nuomonę, auditorius turi padaryti išvadą apie tai, ar jis gavo pakankamą užtikrinimą, kad finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos nei dėl apgaulės, nei dėl klaidos. Darant tokią išvadą, būtina atsižvelgti į: auditoriaus apibendrinančią išvadą pagal 330-ąjį TAS, ar buvo gauti pakankami tinkami audito įrodymai; auditoriaus apibendrinančią išvadą pagal 450-ąjį TAS, ar neištaisyti iškraipymai yra reikšmingi pavieniui, ar visi kartu; ir įvertinimus, numatytus 12–15 dalyse (dėl finansinės atskaitomybės tvarkos konkrečių reikalavimų laikymosi). Pareiškėjas atliko reikalingas audito procedūras, dokumentavo audito procesą, įvertino visus atitinkamus audito įrodymus ir nusprendė dėl pakankamų tinkamų audito įrodymų buvimo. Nenustatęs reikšmingų iškraipymų bei kitų finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimų neatitikimų, pareiškėjas padarė išvadą, jog finansinės ataskaitos atitinka finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus ir pateikė auditoriaus nuomonę. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamo įsakymo argumentas dėl 700-ojo TAS 11 dalies pažeidimo yra visiškai nepagrįstas. Atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą, pareiškėjas laikėsi TAS reikalavimų, todėl atsakovo skundžiamame Įsakyme padaryta išvada dėl TAS nuostatų pažeidimų negali būti laikoma pagrįsta.

200-ojo TAS 15 dalyje yra tvirtinta, kad auditorius turi planuoti ir atlikti auditą laikydamasis profesinio skepticizmo požiūrio, pripažindamas, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, be kita ko, dėl to, kad pareiškėjas, atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą nepakankamai vadovavosi profesinio skepticizmo principu, vertindamas sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę, ir vertindamas informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų, numatytų naudoti kaip audito įrodymus, patikimumo. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo 2017 m. spalio 16 d. atsakovui pateiktame atsiliepime (apie audito tyrimo ataskaitos projektą) išdėstytus argumentus, nes jame pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas auditą jis laikėsi 200-ojo TAS reikalavimų. Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito metu buvo nustatyta, kad tam tikrų paskolų atveju buvo rizika, kad joms nesudaryti reikiamo dydžio atidėjiniai. Audito darbo dokumentuose buvo atskleistas tolesnis paskolų nagrinėjimo kontekstas su kredito unijos vadovybe. Vertinant paskolas pagal Lietuvos banko nutarimą Nr. 38 „Dėl Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklių patvirtinimo“ auditoriui reikia peržvelgti paskolų bylas, kurios nėra baigtinės plačiąja prasme, kadangi jose kaupiami dokumentai yra naudojami įvairių kredito unijos darbuotojų, o bylos pastoviai papildomos atnaujinta informacija. Todėl tiek kredito unijos vadovybė, tiek priežiūros tarnybos, tiek ir auditorius priima sprendimus, pagrįstus labiau įtikinamojo negu sprendžiamojo pobūdžio audito įrodymais (200-ojo TAS 5 punktas). Remiantis 540-ojo TAS „Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas“ 21 punktu, galimo vadovybės šališkumo požymiai patys savaime nėra iškraipymai, vertinant konkretaus apskaitinio įvertinimo pagrįstumą. Vadovaudamasis 22 punktu, auditorius gavo rašytinius pareiškimus, kad, vadovybės įsitikinimu, atliekant apskaitinius įvertinimus naudotos reikšmingos prielaidos yra pagrįstos. Auditorius privalo atlikti nepriklausomą paskolų ir kitų aplinkybių vertinimą, todėl darydamas išvadą dėl nepakankamo vadovavimosi profesinio skepticizmo principu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi vien Lietuvos banko pareiškime nurodytais argumentais ir nevisapusiškai vertino bei taikė 200-ojo TAS nuostatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju auditorius laikėsi tiek profesinio skepticizmo, tiek nepriklausomumo bei objektyvumo principų reikalavimų. Todėl išvada dėl 200-ojo TAS reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsta. 220-ojo TAS 15 dalis nurodo, kad užduoties partneris turi prisiimti atsakomybę už vadovavimą, priežiūrą ir audito užduoties atlikimą pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, ir tai, kad auditoriaus išvada būtų tinkama pagal aplinkybes. Pareiškėjas, kaip nurodoma skundžiamame Įsakyme, neužtikrino, kad jo vadovaujama užduoties grupė, atlikdama kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, vadovautųsi minėtais standartais. Pažymėjo, kad nurodyta išvada yra apibendrinančio pobūdžio. Reikalaujamos audito procedūros buvo atliktas, atliktas darbas dokumentuotas taip, kaip tą numato TAS, o auditoriaus išvada parengta vadovaujantis surinktais audito įrodymais. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamo įsakymo motyvas dėl 220-ojo TAS reikalavimų pažeidimo yra nepagrįstas.

230-ojo TAS 8 dalyje nurodyta, kad auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus ir reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Skundžiamame Įsakyme nurodoma, jog pareiškėjas, atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, pažeidė minėtą TAS reikalavimą, kadangi patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. 230-ojo TAS A7 dalyje nurodoma, kad atliekančiam auditą auditoriui nėra būtina ir tikslinga dokumentuoti visų apsvarstytų klausimų ar kiekvieno priimto profesinio sprendimo. Be to, jam nebūtina atskirai dokumentuose nurodyti (pavyzdžiui, kaip kontroliniame klausimyne) konkrečių reikalavimų atitikimą, jeigu atitikimas reikalavimams yra akivaizdus iš į audito bylą įtrauktų dokumentų. Dokumentuodamas paskolų vertinimo procedūras pareiškėjas laikė, kad audito komanda yra aukštos profesinės kvalifikacijos (auditorius E. J. dalyvauja atliekant kredito unijų auditą nuo 2009 metų, auditorius D. S. nuo 2010 metų, auditoriaus padėjėjas V. D. turi daugiau nei 10 metų auditoriaus padėjėjo patirtį), todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į minėtus 230-ojo TAS nuostatų išaiškinimus, nelaikė esant būtina detaliai dokumentuoti kiekvieno profesinio sprendimo. Pareiškėjas, vadovaudamasis konfidencialumo principu, prie darbo dokumentų nepridėjo tam tikros kredito unijos dokumentacijos, susijusios su paskolų vertinimu. Kadangi ši medžiaga yra tiek kredito unijoje, tiek Lietuvos banko priežiūros tarnyboje, o jos apimtis yra didelė, pareiškėjas nelaikė esant būtina jos prijungti prie audito darbo dokumentų. Gavęs vadovybės paaiškinimus apie atidėjinių paskaičiavimus, pareiškėjas kaip atsaką į riziką priėmė sprendimą vadovautis prielaida, kad jei papildomas pajus yra didesnis negu savarankiškai paskaičiuotas atidėjinys, vadovybės įvertinimą laikyti teisingu. Kadangi buvo parengti pakankami audito dokumentai, kurių visuma leidžia suprasti atliktų audito procedūrų pobūdį ir apimtį, tai lemia Skundžiamo įsakymo argumento dėl 230-ojo TAS 8 dalies reikalavimų pažeidimo nepagrįstumą. 240-ojo TAS 35-36 dalys nustato reikalavimus auditoriui, kad jei auditorius nustato iškraipymą, jis turi įvertinti, ar toks iškraipymas rodo, kad yra vykdoma apgaulė. Jeigu toks požymis yra, auditorius turi įvertinti tokio iškraipymo įtaką kitiems audito aspektams, ypač vadovybės pareiškimų patikimumui, pripažindamas, kad mažai tikėtina, jog toks apgaulės atvejis yra pavienis reiškinys. Jeigu auditorius nustato iškraipymą, nesvarbu, reikšmingą ar ne, ir turi pagrindo manyti, kad toks iškraipymas atsirado ar galėjo atsirasti dėl apgaulės ir kad su tuo susijusi vadovybė (ypač vyresnioji vadovybė), jis turi iš naujo peržiūrėti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės rizikos įvertinimą ir jo poveikį audito procedūrų pobūdžiui, atlikimo laikui ir apimčiai, kad galėtų reaguoti į įvertintą riziką. Auditorius taip pat turi apsvarstyti, ar, atsižvelgiant į aplinkybes ar sąlygas, galima daryti prielaidą, kad buvo sudarytas sąmokslas, kuriame dalyvauja vadovybė, darbuotojai ar trečiosios šalys, iš naujo apsvarstydamas anksčiau gautų įrodymų patikimumą. Skundžiamame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, nesivadovavo minėtomis nuostatomis, nes audito metu nustatęs iškraipymus neįvertino tokio iškraipymo įtakos kitiems audito aspektams ir iš naujo neperžiūrėjo reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės rizikos vertinimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai abejojo auditoriaus teise priimti profesinį sprendimą. Auditorius išrinko rizikingas paskolas ir jas vertino. Taip pat auditorius, naudodamas atranką, nustatė, kad dėl kitų paskolų problemų nėra. Darbų apimties išplėtimas, nagrinėjant neproblematiškas paskolas, neatitiko efektyvumo reikalavimo (200-ojo TAS A49). Kadangi buvo nustatytos visos rizikingos paskolos, tai reiškia, kad reikšmingo iškraipymo dydis buvo nustatytas kaip maksimalus skaičius, kuris jau negalėjo būti didesnis, negu tuo atveju, kai atrankos procedūros nebūtų taikomos (t. y. būtų atliktas visų paskolų detalus patikrinimas). Į šias aplinkybes atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, neatsižvelgė. Šios aplinkybės būtent ir patvirtina, kad iš naujo peržiūrėti reikšmingo iškraipymo dėl rizikos vertinimo nebuvo reikalinga. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į pobalansinius įvykius. Net praėjus 2 metams po 2015 m. finansinių ataskaitų sudarymo nėra nustatytų aplinkybių, kad kredito unijos vadovybė būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar iškeltos baudžiamosios bylos dėl apgaulingo apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo ar pan. Kitaip nei priežiūros institucija, auditorius privalo atlikti nepriklausomą paskolų ir kitų aplinkybių vertinimą, vadovaudamasis nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimais. Atlikęs vertinimą pareiškėjas nustatė, kad reikšmingo iškraipymo rizikos kitiems audito aspektams nėra. Tai lemia skundžiamo Įsakymo argumento dėl pareiškėjo tariamo nesivadovavimo 240-ojo TAS 35-36 dalimis nepagrįstumą. Pareiškėjas, pasak atsakovo, pažeidė 320-ojo TAS 10 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad mažesnio negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Šis skundžiamo Įsakymo argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas laikėsi nurodyto TAS reikalavimo. Iš Lietuvos banko gavus papildomą informaciją apie rizikas, į jas buvo atsižvelgta tikrinant paskolas, buvo kreipiamas papildomas dėmesys į paskolų grupavimą, į paskolų užstatus. Paskolų vertės sumažėjimas buvo identifikuotas kaip reikšminga rizika ir buvo suplanuotos atitinkamos audito procedūros (darbo dokumentas 1.70). Planavimo metu buvo padaryta išvada, jog mažesnio reikšmingumo panaudojimas yra netikslingas, todėl buvo skaičiuojamas tik bendras reikšmingumas (darbo dokumentas 1.50). Audito metu buvo identifikuoti netikslumai (darbo dokumentas 8.0). Nurodytame dokumente netikslumai buvo įvertinti, atsižvelgiant į kiekybinį ir kokybinį reikšmingumą ir prieita prie išvados, jog neištaisytos klaidos yra nereikšmingos ir neturės įtakos finansinių ataskaitų vartotojams. Profesiniam sprendimui priimti pareiškėjas naudojo jam žinomus faktus ir aplinkybes (200 TAS A24-26). Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ yra viena didžiausių Lietuvoje, be to, neįeinanti į Lietuvos centrinės kredito unijos sudėtį. Todėl pateikdamas išvadą pareiškėjas turėjo įvertinti pasekmes visų numanomų audito išvados naudotojų atžvilgiu, neatsižvelgdamas į Lietuvos banko suinteresuotumą gauti priežiūros institucijai reikalingas išvadas. Tokių sprendžiamojo pobūdžio audito įrodymų visuma neviršijo auditoriaus nusistatytos materialumo ribos, todėl nebuvo pagrindo peržiūrėti reikšmingo iškraipymo vertinimą. Įvertinus šiuos įrodymus kokybine prasme, buvo nuspręsta audito išvados nemodifikuoti. Tai matyti iš darbo dokumentų visumos konteksto. Kadangi gauti audito įrodymai buvo įvertinti ir buvo priimtas atitinkamas profesinis sprendimas, nėra pagrindo pripažinti, jog 320-ojo TAS 10 dalies reikalavimai buvo pažeisti.

330-ojo TAS 26 dalyje nustatyta, kad auditorius turi padaryti išvadą, ar buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų. Susidarydamas nuomonę, jis turi įvertinti visus atitinkamus audito įrodymus nepriklausomai nuo to, ar jie patvirtina, ar prieštarauja finansinių ataskaitų tvirtinimams. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas visiškai formaliai vertino 330-ojo TAS 26 dalies reikalavimus. Pareiškėjas atliko reikalingas audito procedūras, dokumentavo audito procesą, sudarė darbo dokumentų bylą, įvertino visus atitinkamus audito įrodymus, nusprendė dėl pakankamų tinkamų audito įrodymų buvimo ir parengė auditoriaus išvadą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė atskiro patvirtinimo dėl pakankamų įrodymų buvimo ir visų audito įrodymų įvertinimo, yra mažareikšmė, kadangi ji neturėjo jokios įtakos auditoriaus išvadai. Todėl nėra pagrindo pripažinti ir 330-ojo TAS 26 dalies reikalavimų pažeidimą.

500-ojo TAS 7 dalis numato, kad rengdamas ir atlikdamas audito procedūras, auditorius turi įvertinti informacijos, kuri yra naudotina kaip audito įrodymai, tinkamumą ir patikimumą. Tokiu būdu pareiškėjas, atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, nesurinko pakankamų ir tinkamų įrodymų specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo patvirtinimui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatsižvelgė į jam pateiktą 2017 m. lapkričio 8 d. atsiliepimą dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos, kurio 1 priede, paaiškintos procedūros ir sprendimai, dėl kurių buvo neskaičiuoti papildomi atidėjiniai, viršijantys (duomenys neskelbtini) Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo dokumentuose, susijusiuose su atidėjinių dydžio svarstymu, yra pažymėta, jog kredito unija ėmėsi veiksmų Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje nustatytiems pažeidimams pašalinti: buvo uždarytos sąskaitos Šveicarijoje, dalis Lietuvos banko ataskaitoje minėtų paskolų buvo grąžintos, kredito unija pateikė atsakymus dėl nustatytų aplinkybių Lietuvos bankui, o savo vidiniuose dokumentuose nustatė priemones padėčiai pagerinti .Todėl, nors audito darbo dokumentų įforminimas galėjo turėti trūkumų, tačiau faktiškai auditorius turėjo ir turi informacijos, pagrindžiančios savo sprendimą sutikti su kredito unijos sprendimais tam tikroms paskoloms neskaičiuoti atidėjinių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjas 500-ojo TAS 7 dalies reikalavimų nepažeidė. 550-ojo TAS 28 dalyje nustatyta, kad auditorius į audito dokumentus turi įtraukti nustatytų susijusių šalių pavadinimus ir susijusių šalių santykių esmę. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą įsakymą nurodė, kad audito dokumentuose dokumentuojant nustatytų susijusių šalių pavadinimų ir susijusių šalių santykių esmę, jų tinkamai nedokumentavo ir kaip audito įrodymus įtraukė informaciją neįsitikinęs jos tinkamumu ir patikimumu. Vykdydamas 550-ojo TAS „Susijusios šalys“ reikalavimus auditorius neapsiribojo vien tik kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ nusiųstu paklausimu ir gauto atsakymo įtraukimu į darbo dokumentus. Remiantis šio standarto reikalavimais, audito metu auditorius turi būti budrus ir naudoti profesinį skepticizmą vertindamas gautus audito įrodymus. Tačiau šis standartas nenumato, kad į darbo dokumentus turi būti įtraukta „informacija, pateikta kaip oficialus dokumentas“ ir kad informacijos tinkamumas turi būti dokumentuojamas surašant atskirą dokumentą. Rizika, kylanti iš susijusių šalių, buvo įvertinta gavus Lietuvos banko inspektavimo ataskaitą, taip pat susitikimo su Lietuvos banko atstovais metu ir gauta informacija buvo panaudota atitinkamai planuojant atranką ir įtraukiant į detalias procedūras konkrečių paskolų nagrinėjimą. Pripažintina, jog reikalaujamos procedūros buvo atliktos ir 550-ojo TAS reikalavimų buvo laikomasi.

700-ojo TAS 11 dalis įtvirtina, kad auditorius turi padaryti išvadą apie tai, ar jis gavo pakankamą užtikrinimą, kad finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos nei dėl apgaulės, nei dėl klaidos. Skundžiamame Įsakyme atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo vertinimui yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais. Atitinkamą atsakovo išvadą lėmė Lietuvos banko pareiškime nurodytas iš kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ reikalaujamas atidėjimų dydis, kuris tariamai buvo nustatytas po to, kai buvo atliktas kredito unijos 2015 m. finansinių ataskaitų auditas. Audito tyrimo metu, motyvuojant tuo, jog informacija yra konfidenciali, pareiškėjui nebuvo pateiktas paskolų dėl, kurių buvo reikalaujama padidinti kredito unijos atidėjimus iki 0,5 mln. Eur, sąrašas, todėl pareiškėjas neturėjo ir neturi objektyvios galimybės pateikti konkrečių atsikirtimų į tokio pobūdžio atsakovo argumentą. Profesinių sprendimų tinkamumą patvirtina ir kitos po audito išvados pateikimo paaiškėjusios aplinkybės. Pareiškėjo žiniomis, 2016 metais vykęs Lietuvos banko inicijuotas kredito unijų turto vertinimas 2016 m. birželio 30 d. duomenimis taip pat nepatvirtino Lietuvos banko skunde atsakovui nurodytų 0,5 mln. Eur papildomo specialiųjų atidėjinių poreikio. Pareiškėjo duomenimis, per 2016-2017 metus paskolų, kurios gali būti vertinamos nevienareikšmiškai, kiekis kredito unijoje nepadidėjo, todėl pareiškėjo profesinis sprendimas išrinkti ir analizuoti būtent audito darbo dokumentuose nurodytas paskolas buvo teisingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nepažeidė 700-ojo TAS 11 dalies reikalavimų.Pareiškėjas nurodo, kad, atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, jis laikėsi TAS reikalavimų, todėl atsakovo skundžiamame Įsakyme padaryta išvada dėl TAS nuostatų pažeidimų ir audito atlikimo trūkumų reikšmingos įtakos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų vartotojams laikytina nepagrįsta.

Skundžiamame įsakyme yra nurodoma, kad šis įsakymas yra priimtas vadovaujantis Audito įstatymo Nr. VIII-1227 2016 m. gruodžio 15 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalimi. Ši teisės norma nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas. Priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi Audito įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. kovo 1 d. Šią išvadą patvirtina ir Skundžiamo įsakymo turinys bei jame daromos nuorodos į Audito įstatymo straipsnius. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė minėto Audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai vadovavosi iki 2017 m. kovo 1 d. galiojusia Audito įstatymo redakcija. Pareiškėjo atliktų UAB „Baldžio šilas“ bei kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų auditų tyrimai buvo pradėti jau po Audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 įsigaliojimo, t.y. po 2017 m. kovo 1 d. Atlikto audito tyrimo metodikos, patvirtintos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-19 (toliau – Metodika), 6 punkte nustatyta, kad tyrimas pradedamas tarnybos direktoriaus sprendimu, 6.1-6.6 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atliktų auditų tyrimai buvo pradėti atsakovo direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ ir 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V3-43 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atlikdamas auditų tyrimą bei priimdamas Skundžiamą įsakymą atsakovas privalėjo vadovautis nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojančia Audito įstatymo redakcija. Priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi jau nebegaliojančiomis Audito įstatymo nuostatomis. Remiantis iki 2017 m. kovo 1 d. galiojusios Audito įstatymo redakcijos 39 straipsnio 2 dalimi, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, turėjo atsižvelgti į tyrimo metu nustatytų trūkumų reikšmingumą. Įstatymo normos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., įpareigoja atsakovą, sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės skyrimo, įvertinti platesnį spektrą aplinkybių bei skiriant vieną ar kitą nuobaudą vadovautis įstatyme įtvirtintais principais. Atsakovas netinkamai taikė drausminę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, o drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo klausimas turi būti perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo. Drausminės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Pareiškėjo nuomone, priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjui anksčiau niekada nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda, o tokio pobūdžio trūkumai, kokie nurodyti skundžiamame Įsakyme, pareiškėjo atliktuose audituose buvo nustatyti pirmą kartą. Be to, ta aplinkybė, kad tiek UAB „Baldžio šilas“, tiek ir kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ atliktų finansinių ataskaitų audito tyrimai buvo atlikti ir minėti trūkumai nustatyti vienu metu, savaime nereiškia, kad jie gali būti vertinami kaip paplitę ir sisteminiai. Abiejų minėtų įmonių atliktų finansinių ataskaitų auditų tyrimų atlikimas vienu metu buvo sąlygotas paties atsakovo sprendimo. Taip pat pabrėžtina, kad Skundžiamame įsakyme bei atliktų UAB „Baldžio šilas“ ir kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ auditų tyrimo ataskaitose nurodomi skirtingo pobūdžio trūkumai, dėl to nėra pagrindo teigti, kad trūkumai yra sisteminiai. UAB „Baldžio šilas“ finansinių ataskaitų auditas atliktas 2013 m., o kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ auditas – 2016 m., taigi tarp šių auditų atlikimo yra praėjęs ir didelis laiko tarpas. Skundžiamame įsakyme visiškai deklaratyviai atkartojama Metodikos 75.6 punkto nuostata, kad nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingą įtaką audituotos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų vartotojams. Ta aplinkybė, kad kredito unijos veikloje prieš pareiškėjui atliekant jos 2015 m. finansinių ataskaitų auditą buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, savaime nereiškia, kad minėtas kriterijus gali būti laikomas nustatytu. Pabrėžtina, kad Ataskaitoje 2 nėra pagrindžiama net tikėtina (galima) pareiškėjo atlikto audito trūkumų įtaka šios kredito unijos finansinių ataskaitų vartotojams ir jų priimamiems sprendimams. Todėl atsakovas nenustatė priežastinio ryšio bei kokių nors neigiamų jo atlikto audito trūkumų pasekmių kredito unijos finansinių ataskaitų vartotojų pasirinkimui ar teisėtiems interesams. Ta aplinkybė, kad Metodikoje yra vartojama „galimos“ reikšmingos įtakos formuluotė („galėjo turėti“), neatleidžia atsakovo nuo pareigos šio kriterijaus buvimą bei reikšmingumą pagrįsti konkrečiais argumentais, o ne prielaidomis.Pareiškėjas, atlikdamas auditus, tinkamai vykdė TAS reikalavimus, o pavieniai formalūs atliktų auditų trūkumai negali būti laikomi reikšmingais. Dėl pareiškėjo veiksmų nekilo jokie realūs neigiami padariniai, atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti griežčiausią poveikio priemonę – auditoriaus vardo panaikinimą. Skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas, perduodant drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą pakartotinai nagrinėti atsakovui.

Šalies argumentai

Atsakovas – Tarnyba – su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2013-09-10 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu Nr. (1.18)-SD-1203 „Dėl audito įmonės UAB „Audata“ atlikto audito tyrimo iniciavimo“ kreipėsi į Audito ir apskaitos tarnybą. 2013-10-03 Audito ir apskaitos tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. 19-41 „Dėl prašymo įvertinti atlikto audito kokybę“.2016-10-10 Tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. TS-10 „Dėl prašymo atlikti tyrimą“.2017-06-27 įsakymu Nr, V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ (toliau - 2017-06-27 įsakymas) Tarnybos direktorius nurodė atlikti UAB „Audata“ ir pareiškėjo atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą. Minėtą tyrimą Tarnybos direktorius nurodė atlikti laikotarpiu nuo 2017-07-03 iki 2017-11- 03. Nustačius, kad UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų auditą atliko tas pats auditorius E. J., bet skirtingos audito įmonės (UAB „Audata“ ir audito įmonė apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“), buvo nuspręsta tyrimus dėl UAB „Baldžio šilas“ ir kredito unijos Centro taupomoji kasa auditu išskirti ir 2017- 07-04 įsakymu Nr. V3-44 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017-06-27 įsakymo Nr. V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ pakeitimo“ Tarnybos direktorius nurodė pakeisti 2017-06-27 įsakymo 1-ą punktą, išbraukiant iš jo žodžius: „ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą“. Taip pat pakeistas 4-as punktas, nurodant, kad tyrimas turi būti atliktas nuo 2017-07-03 iki 2017- 09-04. 2017-07-04 raštu Nr. (7.1 l)D2-2052 UAB „Audata“ informuota apie 2017-06-27 įsakymo pakeitimus. 2017-07-12 (registracijos Nr. D1 -15458) gautas UAB „Audata“ pranešimas, nurodant dokumentų nepateikimo priežastis. 2017-08-03 (registracijos Nr. D1 -16977) gautas UAB „Audata“ pranešimas, kartu pateikiant atitinkamus dokumentus. 2017-08-10 Tarnyba kreipėsi į UAB „Audata“ dėl dokumentų originalų pateikimo. 2017-08-17 (registracijos Nr. Dl-17630) gautas UAB „Audata“ atsakymas.2017-08-17 Tarnyba pakartotinai paprašė dokumentų. 2017-08-23 (registracijos Nr. Dl-18022) gautas UAB „Audata“ atsakymas dėl dokumentų originalų pateikimo.2017-08-25 (registracijos Nr. Dl-18139) gauti UAB „Audata“ dokumentai. 2017-09-04 tyrimas pabaigtas.2017-09-11 Tarnyba raštu UAB „Audata“ pateikė atlikto audito tyrimo ataskaitos projektą. 2017-09-21 (registracijos Nr. Dl-19919) gautas UAB „Audata“ atsiliepimas dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos projekto. 2017-09-28 surašyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-51.

2017-09-08 Tarnyba gavo 2016-09-01 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą Nr. S 2016/(21.15- 2102)-12-3770 „Dėl atlikto audito tyrimo“. Šiuo raštu buvo siūloma atlikti tyrimą dėl audito įmonės apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ auditoriaus Pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl atlikto audito kokybės ir pareikštos besąlyginės nuomonės. 2017-07-04 Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V3-43 nurodė atlikti audito įmonės apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą.2017-07-04 raštu Nr. (7.1 l)D2-2053 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ informavo apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėją apie atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo pradžią. 2017-07-18 (registracijos Nr. Dl-15875) gautas apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ prašymas „Dėl termino pateikti dokumentus ir informaciją pratęsimo“. 2017-07-24 raštu Nr. (7.11) D2-2220 „Dėl dokumentų pateikimo termino pratęsimo“ terminas buvo pratęstas iki 2017-08-16.2017-08-16 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ pateikė prašymą, prašydama pateikti pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo pradėtas tyrimas.2017-08-22 Tarnyba pateikė atsakymą Nr. (7.11) D2-2436 „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodydama prašomą informaciją bei pakartotinai prašydama pateikti tyrimui atlikti būtinus dokumentus. 2017-09-18 tyrimas pabaigtas.2017-10-05 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ pateiktas atlikto audito tyrimo atskaitos projektas.2017-10-17 Tarnyboje gautas apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ raštas „Dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos projekto“. 2017-10-25 surašyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-54. 2017-10-26 raštu Nr. (7.1 l)D2-3056 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ išsiųsta atlikto audito tyrimo atskaita. 2017-11-09 (registracijos Nr. D1-23801) Tarnyboje gautas Pareiškėjo atsiliepimas „Dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos“. 2017-11-30 įvyko Audito priežiūros komiteto posėdis, kuriame buvo svarstyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-54. 2017-12-11 nutarimu Nr. Al-13-1 Audito priežiūros komitetas pritarė atliktų auditu tyrimų rezultatams ir Skundžiamu įsakymu siūlomai skiriamai skirti drausminei nuobaudai. 2017-12-15 Tarnybos direktorius priėmė Skundžiamą įsakymą.2017-12-18 Tarnyba raštu „Dėl paskirtų drausminių nuobaudų“ Nr. (7.11) D2-3674, be kita ko, informavo Pareiškėją apie jam paskirtą nuobaudą. Skundžiamu įsakymu Tarnybos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis 2017 m. lapkričio 30 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje priimtu Audito priežiūros komiteto 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. Al-13-1, kuriuo Audito priežiūros komitetas pritarė atliktų auditu tyrimų rezultatams ir siūlomai skirti drausminei nuobaudai, nusprendė pareiškėjui panaikinti auditoriaus vardą. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad: 1.pareiškėjas atlikdamas tirtą UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą pažeidė: 230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 5 dalį, nes atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą, neparengė pakankamo ir tinkamai dokumentuoto pagrindimo auditoriaus išvadai ilgalaikio turto audito srityje dėl ilgalaikio turto buvimo ir vertinimų tvirtinimo ir nusidėvėjimo sąnaudų srityje dėl apskaičiuoto nusidėvėjimo sąnaudų tinkamumo ir teisingumo tvirtinimo;

230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 8 dalį, nes neparengė ilgalaikio turto audito dokumentų taip, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti atliktų ilgalaikio turto audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką, apimtį, rezultatus, surinktus audito įrodymus, reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos;

500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dalį, nes atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ atlikto ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų auditą neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad gautų pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais būtų pagrįstos padarytos išvados, kuriomis grindžiama auditoriaus išvadoje pateikta auditoriaus nuomonė dėl audituotos įmonės finansinių ataskaitų;

570-ojo TAS „Veiklos tęstinumas“ 16 dalį nes, išdėstęs abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, neatliko papildomų audito procedūrų įsitikinti, kokius veiksmus atlieka akcininkai ir vadovybės ateities veiksmų planų, susijusių su gebėjimo tęsti veiklą vertinimu, įvertinimo, dėl UAB „Baldžio šilas“ galimybės tęsti veiklą;

700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 11 dalį, nes auditoriaus išvadoje dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito srityje yra nepagrįsta

pakankamais tinkamais audito įrodymais;

Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau - Audito įstatymas) 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kadangi atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą nesivadovavo TAS.

Taip pat pareiškėjas atlikdamas tirtą kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą pažeidė:

200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 dalies reikalavimus, nes audito metu auditorius nepakankamai vadovavosi profesinio skepticizmo principu, vertindamas sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę ir vertindamas informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų, numatytų naudoti kaip audito įrodymus, patikimumo;

220-ojo TAS „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ 15 dalį ir 1-ojo tarptautinio kokybės kontrolės standarto (toliau - TKKS) reikalavimus, nes neužtikrino, kad jo vadovaujama užduoties grupė atlikdama audito užduotį vadovautųsi TAS ir 1-ojo TKKS reikalavimais kuris nurodo, kad „užduoties partneris turi prisiimti atsakomybę už vadovavimą, priežiūrą ir audito užduoties atlikimą pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus ir tai, kad auditoriaus išvada būtų tinkama pagal aplinkybes“;

230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 8 dalies reikalavimus, nes patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos;

240-ojo TAS „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ 35 ir 36 dalies reikalavimus, nes audito metu nustatęs iškraipymus neįvertino tokio iškraipymo įtakos kitiems audito aspektams ir iš naujo neperžiūrėjo reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės rizikos vertinimo;

320-ojo TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“ 10 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad mažesnio negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams;

330-ojo TAS „Audito atsakas į įvertinimo riziką“ 26 dalies reikalavimus, nes nepateikė patvirtinimų, kad prieš padarydamas išvadą, ar buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų, ir susidarydamas nuomonę, jis įvertino visus atitinkamus audito įrodymus;

500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 7 dalies reikalavimus, nes atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo patvirtinimui, nesurinko pakankamų ir tinkamų įrodymų priimtiems profesiniams sprendimams pagrįsti;

550-ojo TAS „Susijusios šalys“ 28 dalies reikalavimus, nes audito dokumentuose dokumentuojant nustatytų susijusių šalių pavadinimų ir susijusių šalių santykių esmę, jų tinkamai nedokumentavo ir kaip audito įrodymus įtraukė informaciją neįsitikinęs jos tinkamumu ir patikimumu;

700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 11 dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo vertinimui yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais.

Tarnybos direktorius skundžiamą Įsakymą priėmė įvertinęs tai, kad abiejų tirtų atliktų auditu atvejais, patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su šiais auditais, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Taip pat buvo atsižvelgta, kad pareiškėjo pateiktos nuomonės apie audituotas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansines ataskaitas ir kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansines ataskaitas yra nepagrįstos pakankamais tinkamais audito įrodymais, ir kad, nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingą įtaką audituotos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų vartotojams. Buvo įvertinta tai, kad šie audito atlikimo trūkumai yra paplitę ir sisteminiai, nes nustatyti abiejų tirtų atliktų auditu atvejais, tyrimų metu nustatyti pareiškėjo audito atlikimo trūkumai laikytini reikšmingais. Tarnyba pažymi, kad vertino visas tyrimų metu nustatytas aplinkybes bei tinkamai vadovavosi teisiniu reguliavimu, įskaitant ir TAS nuostatomis.

Atliekant UAB „Baldžio šilas“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito ir Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų atlikto audito kokybės tyrimus buvo vadovaujamasi 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr.VIII-1227 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad: „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas“. Taip pat atliekant minėtų įmonių finansinių ataskaitų atlikto audito kokybės tyrimus buvo vadovaujamasi Audito įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-19 „Dėl Atlikto audito tyrimo metodikos tvirtinimo“ patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos (toliau - Metodika) 6.2, 27.2, 32 ir 33 punktais. Audito įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai - visa medžiaga, kurią auditorius surenka ir gauna, ir dokumentai, kuriuos jis parengia finansinių ataskaitų audito planui sudaryti, finansinių ataskaitų auditui atlikti ir auditoriaus išvadai pagrįsti. Audito įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad: „auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus“, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto“. 1-ojo TKKS 11 dalyje nurodoma, kad „audito įmonės tikslas yra sukurti ir palaikyti kokybės kontrolės sistemą, kuri suteiktų pakankamą užtikrinimą, kad: audito įmonė ir jos personalas atitinka profesinius standartus, taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir audito įmonės ar užduoties partnerių pateiktos ataskaitos yra tinkamos pagal aplinkybes. “ 2017 m. gruodžio 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V3-58 audito įmonei UAB „Audata“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas, už atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito nustatytus pažeidimus buvo paskirta nuobauda - pareikštas įspėjimas. Taip pat 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V3- 56 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“, kuri atliko Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą, o auditoriaus išvadą pateikė pareiškėjas, paskirta nuobauda - pareikštas įspėjimas. UAB „Audata“, tiek apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ joms paskirtu nuobaudų neginčija, taip kartu sutikdamos su tyrimo metu nustatytais pažeidimais bei paskirtomis nuobaudomis. Tyrimu metu nustatyti atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansiniu ataskaitų audito bei kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansiniu ataskaitų audito trūkumai tiesiogiai ir neatsiejamai yra susiję su pareiškėjo veikloje nustatytais trūkumais, nesilaikant atitinkamu TAS. UAB „Audata“ vadovu yra pats pareiškėjas.

Tyrimo metu nustatyta, kad audito dokumentuose nėra pateikta detali laiko planavimo ir faktinio įvykdymo pagal sritis ataskaita, t. y. nėra dokumentuotos audito laiko sąnaudos dalyvaujant ilgalaikio turto inventorizacijoje. UAB „Baldžio šilas“ inventorizacija, kaip nurodoma 2012 m. gruodžio 31 d. Inventorizacijos apraše „pradėta 2012-11-30 11 vai, baigta 2012-12-30 15:30 vai. Kaip matyti, nepriklausomumo deklaracijas audito užduoties grupės nariai pasirašė 2012 m. gruodžio 28 d. Audito dokumente ADD 2300 „Dalyvavimas inventorizacijoje“ dokumento sudarymo data ir išvada pateikta 2012- 12-30. Vertinant tai, kad 2012 m. gruodžio 29 d. buvo šeštadienis, o gruodžio 30 d. sekmadienis, labai abejotini teiginiai, kad buvo dalyvauta ilgalaikio turto inventorizacijoje. Nėra pateikta konkrečių audito įrodymų, kada ir kokios ilgalaikio turto pozicijos inventorizacijos eigoje buvo stebimos ir vertinamos. Tyrimui pateiktose audito dokumentų kopijose nurodoma, kad buvo dalyvauta inventorizacijoje, o audito dokumente ADD 2300 pateikta išvada dėl atliktos inventorizacijos: „Ilgalaikio turto ir atsargų inventorizacija atlikta prisilaikant visų reikalavimų numatytų LRV1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LRV 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintose, Inventorizavimo taisyklėse. Ilgalaikio turto ir atsargų buvimu įsitikinta“. Tačiau vėliau tyrimui pateiktuose audito dokumentų originaluose pateikta kitokios formuluotės išvada, kad:,, Ilgalaikio turto ir atsargų inventorizacija atlikta prisilaikant visų reikalavimų numatytų LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintose, Inventorizavimo taisyklėse. Ilgalaikio turto ir atsargų buvimu įsitikinta. “ Pažymėjo, kad tyrimas negalėjo remtis audito dokumento pateiktomis išvadomis dėl atliktos inventorizacijos atitikimo teisės aktų reikalavimams patvirtinimo, kaip audito įrodymais, kadangi kaip ir pateikta audito tyrimo ataskaitoje, kilo pagristų abejonių dėl audito dokumentų autentiškumo. Tyrimo metu vertinant audito dokumentų dėl ilgalaikio turto inventorizacijos visumą audito dokumentuose nebuvo pateikta pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kad auditorius ar auditoriaus padėjėjas dalyvavo atliekant inventorizaciją, kokias audito procedūras taikė, kokie konkrečiai ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo vertinti, kokia apimtimi, kokios padarytos išvados dėl konkrečių audito procedūrų.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2013 m. liepos 26 d. UAB „Baldžio šilas“ neplaninio veikos ir finansinio audito ataskaitoje Nr. A7-29 pažymėta, kad „ dėl Bendrovės pertvarkymo į viešąją įstaigą, atliktas turto vertinimas (2012 m. sausio mėn. duomenimis ilgalaikio turto balansinė vertė - 7.534.256,82 Lt, rinkos vertė remiantis 2012 metais turto vertinimo pažyma 5.442.101,00 Lt.) “. Tyrimo metu atlikus ilgalaikio turto audito dokumentų vertinimą nustatyta, kad apie 2012 m. atliktą nepriklausomą ilgalaikio turto vertinimą ir ilgalaikio turto vertės reikšmingą sumažėjimą duomenų ar auditoriaus pastebėjimų nėra. Ilgalaikis turtas finansinėse ataskaitose neperkainuotas. Auditoriaus audito dokumentuose nėra surinkta pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl ilgalaikio turto vertės pagrįstumo patvirtinimo pateiktose finansinėse ataskaitose. UAB „Baldžio šilas“ pateiktose finansinėse ataskaitose 2012 m. gruodžio 31 d. nebaigta statyba sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, 2011 m. gruodžio 31 d. - (duomenys neskelbtini) Lt. Kaip matyti, nebaigtos statybos likutis reikšmingas, o nebaigtos statybos likutis nesikeičia nuo 2004 m. 2004 metais Valstybės kontrolė atliko UAB „Baldžio šilas“ veiklos auditą. 2004 m. spalio 1 d. pateiktoje ataskaitoje Nr. 2030-9-23 pažymėjo, kad UAB „Baldžio šilas“ skirtos lėšos iš valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo 1998-2003 m. viso finansuota suma sudaro (duomenys neskelbtini) litus: 1998 m. - (duomenys neskelbtini) litų; 1999 m. - (duomenys neskelbtini) litų; 2000 m. - (duomenys neskelbtini) litų; 2001 m. - (duomenys neskelbtini) litų; 2002 m. - (duomenys neskelbtini) litų; 2003 m. - (duomenys neskelbtini) litų. Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pažymi, kad nebaigtos statybos užkonservavimo darbams reikalinga (duomenys neskelbtini) mln. litų.Vertinant tai, kad nuo 2004 m. finansavimas iš valstybės nebuvo skirtas ir 2012 m. nuo nebaigtos statybos pradžios buvo praėję 12 metų, argumentas, kad „nebaigtos statybos objektai buvo patenkinamos būklės ir jų reikšmingas nuvertėjimas nebuvo akivaizdus“ lieka abejotinas ir nepagrįstas pakankamais ir tinkamais dokumentuotais audito įrodymais. Atlikus tyrimui pateiktų audito dokumentų vertinimą nustatyta, kad nėra dokumentuotų audito procedūrų dėl nebaigtos statybos likučio patvirtinimo 2012 m. gruodžio 31 d. Papildomai nebuvo vertinti pradiniai nebaigtos statybos likučiai. Nedokumentuota informacija ir vertinimai iš ankstesnių metų atliktų auditu. Atlikus tyrimui pateiktų audito dokumentų vertinimą nustatyta, kad nėra surinkta pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tinkamumo ir teisingumo patvirtinimo. Pateikti audito dokumentai negali būti vertinami, kaip sąnaudų pagrįstumo patvirtinimas. Pateiktame audito dokumente UAB „Baldžio šilas“ „Ilgalaikio turto srities auditas“ operacijų tikrinimas skiltyje N. Sąnaudos pateiktas 11 mėn. ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimas, perkeltas iš ilgalaikio turto vertės apskaičiavimo žiniaraščio, tačiau audito dokumentuose nėra pateiktų audito įrodymų ir atliktų audito procedūrų patvirtinančių, ar apskaičiuotas nusidėvėjimas apskaičiuotas nuo teisingos ilgalaikio turto vertės ir, ar apskaičiuotas nusidėvėjimas pagrįstai įtrauktas į sąnaudas. Be to, Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 2012 m., remiantis Bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis, sudarė (duomenys neskelbtini) litus. Priskaičiuoto nusidėvėjimo sąnaudos laikomos reikšmingos visumos atžvilgiu. Tačiau audito dokumentuose nėra atliktų ir dokumentuotų audito procedūrų dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tinkamumo ir teisingumo. Pateikti vertinimai nepagrįsti audito įrodymais. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateiktas argumentas, kad: „atliekančiam auditą auditoriui nėra būtina ir tikslinga dokumentuoti visų apsvarstytų klausimų ar kiekvieno priimto profesinio sprendimo " išplėstai interpretuoja 230 TAS 8 dalies reikalavimus. Šios standarto nuostatos nereikalauja dokumentuoti visų sprendimų, bet nurodo į svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Šio standarto 8 dalyje sakoma, kad auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti: a) audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį; b) audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus; ir c) reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad auditorius atlikęs ilgalaikio turto audito procedūras neparengė audito dokumentų taip, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti atliktų ilgalaikio turto audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką, apimtį, rezultatus, surinktus audito įrodymus, reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos, tuo pažeisdamas 230 TAS 8 dalies reikalavimus, todėl Skunde išdėstytus argumentai laikytini nepagrįstais. Skunde nepateikta argumentų paneigiančių, kad, auditorius atlikdamas ilgalaikio turto audito procedūras nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kad galima būtų padaryti pagrįstas išvadas, pateiktai auditoriaus nuomonei pagrįsti, tuo pažeisdamas 500 TAS 4 d. reikalavimus; auditorius atlikęs ilgalaikio turto audito procedūras neparengė audito dokumentų taip, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti atliktų ilgalaikio turto audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką, apimtį, rezultatus, surinktus audito įrodymus, reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos, tuo pažeisdamas 230 TAS 8 dalies reikalavimus. 2012 m. UAB „Baldžio šilas“ akcininkas buvo Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir nors laiške vadovybei (pateiktas laiškas akcininkui) auditorius išreiškia pastebėjimus ir abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, tačiau dokumente 5800 „Veiklos tęstinumo vertinimas“ nurodoma, kad Jei kilo abejonių dėl veiklos tęstinumo audito procedūros turėtų apimti detalių vadovybės ateities planų analizę ir paramos laiško gavimo procedūrą taikoma, jeigu akivaizdu, jog didžiąją dalį veiklos tęstinumas priklausys nuo savininkų sprendimų, ypatingai tuo atveju, kai veiklos rezultatas neigiamas“, o pastabose yra pažymėta „Neaktualu“. Tai rodo, kad auditorius neplanavo ir neatliko papildomų audito procedūrų, kad įsitikintų, kokia savininkų Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos nuomonė dėl įmonės veiklos tęstinumo. Auditorius nedokumentavo pastebėjimų ir atliktų vertinimų dėl vadovybės pateiktų patvirtinimų tinkamumo ir teisingumo. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito pateiktoje ataskaitoje, kad iš: „akcininkų pateiktos informacijos nustatyta, kad Bendrovės juridinio statuso keitimo klausimas pradėtas spręsti 2012 metais spalio mėn. (t. y. buvo parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas dėl Bendrovės pertvarkymo į viešąją įstaigą, atliktas turto vertinimas) “. Pažymėtina, kad nuo 2004 m. valstybė neskyrė UAB „Baldžio šilas“ nebaigtos statybos užbaigimui investicinių lėšų ir tai, kad nebuvo skirta (duomenys neskelbtini) mln. litų lėšų nebaigtos statybos užkonservavimo darbams atlikti, atitinka požymius egzistuojančių reikšmingų neapibrėžtumų, kurie pateikti 570 TAS taikymo aiškinamosios medžiagos dalyje. Šio standarto aiškinamojoje dalyje nurodoma, kad procedūros taikomos, kai akivaizdu, jog didžiąja dalimi veiklos tęstinumas priklauso nuo savininkų sprendimų. Auditorius laiške vadovybei (akcininkams ir vadovui) išdėstęs abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, neatliko papildomų audito procedūrų tam, kad įsitikintų, kokius veiksmus atlieka akcininkai dėl bendrovės galimybės tęsti veiklą ir vadovybės ateities veiksmų planų, susijusių su gebėjimo tęsti veiklą vertinimu, įvertinimo, kaip to reikalaujama 570 TAS 16 dalyje. Todėl Skunde pateikti argumentai laikytini nepakankami ir nepagrįsti pakankamais ir tinkamais audito įrodymais.

Auditorius, nesurinkęs pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinėse ataskaitose pateikto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo sąnaudų patvirtinimo, išvadoje dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, tuo pažeisdamas 700 TAS 11 dalies reikalavimus. Skunde išdėstyti argumentai dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito tyrime nustatytų TAS reikalavimų pažeidimų nėra paremti pakankamais ir tinkamais audito įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais. 2017 m. lapkričio 30 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje komitetas priėmė sprendimą pritarti atlikto audito tyrimo ataskaitai Nr. A2-51.

Atsiliepimas

Tarnyba 2017 m. spalio 17 d. gavusi pareiškėjo pateiktą atsiliepimą į apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėjo atlikto kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo ataskaitos projektą, vertino gauto atsiliepimo pastebėjimus ir paaiškinimus. 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-3056 Tarnyba pateikė savo vertinimą dėl pateiktų pastebėjimų ir paaiškinimų. Tarnyba atliko pakartotinį vertinimą ir pateikė išvadą, kad, atlikusi atsiliepimų vertinimą, pateiktus argumentus laiko nepakankamais ir nekeičia tyrimo ataskaitos ir pateiktos išvados. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikėsi 200 TAS reikalavimų ir pažymėjo, kad remiantis 200-uoju TAS, auditorius turi laikytis ne tik profesinio skepticizmo principo, bet taip pat ir objektyvumo bei profesionalaus elgesio principo.

200-asis TAS nurodo bendruosius nepriklausomo auditoriaus tikslus ir audito atlikimą pagal tarptautinius audito standartus. Šio standarto 14-24 dalyse pateikti bendrieji reikalavimai auditoriui. Šio standarto aiškinamojoje A14-15 dalyse nurodoma, kad: auditorius privalo laikytis atitinkamų etikos reikalavimų, įskaitant reikalavimą užtikrinti nepriklausomumą atliekant finansinių ataskaitų audito užduotis. Etikos reikalavimai, susiję su finansinių ataskaitų auditu, apibrėžti Tarptautinės buhalterių federacijos patvirtinto Buhalterių profesionalų etikos kodekso A ir B dalyse, kartu su nacionaliniais reikalavimais, jeigu jie yra griežtesni. TBF kodekso A dalyje apibrėžiami pagrindiniai profesinės etikos principai, taikomi auditoriui atliekant finansinių ataskaitų auditą, ir pateikiama tokių principų taikymo koncepcija. Pagrindiniai principai, kurių pagal TBF kodeksą privalo laikytis auditorius, yra tokie: sąžiningumas; objektyvumas; profesinė kompetencija ir reikiamas atidumas; konfidencialumas; profesionalus elgesys.

200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 d. „Profesinis skepticizmas“ profesinio skepticizmo reikalavimas išskirtas kaip atskiras reikalavimas, kuriame nurodoma, kad: auditorius turi planuoti ir atlikti auditą laikydamasis profesinio skepticizmo požiūrio, pripažindamas, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų.

Pagal profesinio skepticizmo požiūrį būtina, kad auditorius atkreiptų dėmesį, į audito įrodymus, kurie prieštarauja kitiems gautiems audito įrodymams; informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų ir atsakymų į paklausimus, numatytų naudoti kaip audito įrodymai, patikimumo; sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę; aplinkybes, rodančias, kad, be TAS nustatytų audito procedūrų, būtina taikyti papildomas audito procedūras. Profesinis skepticizmas yra būtinas norint kritiškai vertinti audito įrodymus. Laikydamasis šio požiūrio, auditorius abejoja iš vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų gautais prieštaraujančiais audito įrodymais bei dokumentų ir gautų atsakymų į paklausimus bei kitos informacijos patikimumu. Įrašus ir dokumentus auditorius paprastai priima kaip autentiškus, nebent jis turi priežasčių manyti priešingai. Auditorius privalo vertinti informacijos, kuri bus naudojama kaip audito įrodymas, patikimumą. Iškilus abejonėms dėl patikimumo arba esant galimos apgaulės požymių (pavyzdžiui, audito metu nustatytos aplinkybės verčia auditorių manyti, kad dokumentas gali būti netikras arba kad dokumente nustatytos sąlygos galėjo būti suklastotos), pagal TAS reikalaujama, kad auditorius tirtų išsamiau ir nustatytų, kaip reikėtų pakeisti ar papildyti audito procedūras klausimui išspręsti.

Audito įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad finansinių ataskaitų audito ataskaita įstatymų nustatytais atvejais ir kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. LR kredito unijų įstatymo 53 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad: „atestuotas auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Auditoriaus ataskaitoje turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija: tiksliai ir tinkamai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus; sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjimus (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti; atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingumo ir patikimumo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus; turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas. “

Pareiškėjas neįvykdė Kredito unijų įstatymo 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir, kaip pažymėta Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. prašyme Nr.S2016/(21.15-2102)- 12-3770 „Dėl atlikto audito tyrimo“, neparengė audito ataskaitos, kuri privaloma parengti vadovaujantis Kredito unijų įstatymo reikalavimais. Atsakovas nurodo, kad Paskolų bylos kredito unijoje Centro taupomojoje kasoje turi būti tvarkomos pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, o Paskolų bylas turi tvarkyti paskirti atsakingi darbuotojai. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose auditorius nėra nurodęs vidinės kontrolės trūkumų ar pastebėjimų dėl šių teisės aktų nesilaikymo atvejų. Auditoriaus išvada dėl audituotos įmonės laikytina aukščiausio lygio užtikrinimas, kuris patvirtina, kad metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys yra teisingi ir yra parengti pagal galiojančius teisės aktus konkrečiai datai, šiuo atveju - 2012 m. gruodžio 31 d. Auditorius, siekdamas tinkamai ir laiku atlikti auditą turi suplanuoti ir atliktį auditą taip, kad galėtų surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus pateiktai išvadai pagrįsti. Vadovaujantis 540-ojo TAS 18 dalies reikalavimais auditorius, remdamasis audito įrodymais, turi įvertinti, ar pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką finansinių ataskaitų apskaitiniai įvertinimai yra pagrįsti, ar yra jų iškraipymų (žr. Al 16-A119 dalis). Aiškinamosios medžiagos Al 16 dalyje nurodoma, kad: „ remdamasis surinktais audito įrodymais, auditorius gali padaryti išvadą, kad įrodymai parodo apskaitinius įvertinimus, kurie skiriasi nuo vadovybės įvertinimo. Jei audito įrodymai pagrindžia įvertinimą, skirtumas tarp auditoriaus įvertinimo ir vadovybės įvertinimo yra iškraipymas. Jei auditorius padarė išvadą, kad pakankamų tinkamų audito įrodymų galima gauti naudojant auditoriaus įvertinimų intervalą, vadovybės įvertinimo, kuris neįeina į auditoriaus intervalą, audito įrodymai nepagrindžia. Tokiais atvejais iškraipymas yra ne mažiau negu skirtumas tarp vadovybės įvertinimo ir artimiausio taško auditoriaus įvertinimų intervale. Atlikto audito metu darbo dokumente (atlikto audito tyrimo ataskaitos 17 priedas) skiltyje „Audito metu nustatytas papildomas spec. atidėjinys“ pateikiamos audito metu vertintų paskolų atidėjimų sumos. Audito atlikimo metu dokumentuota, kad bendrai, atrankai pasirinktų paskolų vertinimui, papildomai spec. atidėjimų turėjo būti nustatytas (duomenys neskelbtini) eurų sumai. Audito dokumente nurodoma, kad atidėjinius perskaičiavus su kredito unijos atsakingu darbuotoju, bendra papildoma spec. atidėjimų suma sudaro (duomenys neskelbtini) eurus. Pateiktoje papildomoje suvestinėje lentelėje, galutinė specialiųjų atidėjinių suma nurodoma eurų, siūlomas atidėjinių pokytis (duomenys neskelbtini) eurai. Pateiktas laisvos formos dokumentas nėra pasirašytas auditoriaus. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra dokumentuotos audito procedūros, pagrindžiančios šį auditoriaus profesinį sprendimą. Todėl iš tyrimui pateiktų audito dokumentų negalima buvo nustatyti kas konkrečiai priėmė sprendimą, kad papildomų atidėjimų suma turi būti ne (duomenys neskelbtini) eurai, o tik (duomenys neskelbtini) eurai.

200 TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 16 d. (A 26 p), sakoma, kad: „profesinis sprendimas gali būti vertinamas pagal tai, ar iš padaryto sprendimo matyti, kad buvo kompetentingai taikyti audito bei apskaitos principai, ir ar sprendimas yra tinkamas atsižvelgus į auditoriui iki jo išvados datos žinomus faktus ir aplinkybes ir juos atitinka Iš tyrimui pateiktų audito dokumentų nėra aišku, kodėl pastabose nurodžius neatitikimus Verslo apskaitos standartams ir kitiems teisės aktų reikalavimams, nebuvo reikalaujama perskaičiuoti specialiųjų atidėjimų. Iš audito dokumente pateiktų svarstymų nėra aišku, kodėl specialiuosius atidėjimus perskaičiavus su atsakingu kredito unijos darbuotoju, atidėjimų suma buvo sumažinta ar visai atsisakyta reikalavimo suformuoti papildomus atidėjimus. Skirtumas sudaro (duomenys neskelbtini) eurus. Suma laikytina reikšminga. Audito dokumente vertinant auditoriaus atrankoje pasirinktą UAB „Kan Wealth Management“ paskolą (iš viso sumoje (duomenys neskelbtini) EUR) svarstymų pastabose nurodoma, kad: „ 1 grupė, bet jei reikės perkelti į kitą užtikrinimo priemonės neužteks Jokių papildomų audito procedūrų ar svarstymų šiuo klausimu nėra pateikta. Audito dokumentuose nėra dokumentuota audito procedūrų, kurios pagrįstų šios paskolos priskyrimo 1 grupei teisingumą. Priimtas profesinis sprendimas neatskleisti informacijos nėra dokumentuotas ir lieka neaišku, kodėl auditorius neatliko papildomų audito procedūrų, kad įsitikintų dėl pateiktų duomenų teisingumo ir patikimumo dėl galimos iškraipymo ar apgaulės rizikos. Paskolos suma laikytina reikšminga nustatytam darbiniam reikšmingumui.

Tyrimui pateiktuose dokumentuose auditoriaus pateiktame Rekomendacijų laiške vadovybei 4 pastebėjime pažymima, kad: „2013.04.07 UAB Vidasa buvo suteikta kredito linija ((duomenys neskelbtini) EUR į 6 mėn. laikotarpiui. Pastebėjome, kad kredito linija niekada nebuvo grąžinama ir kiekvieną kartą buvo pratęsiama. Paskola yra klasifikuojama pirmoje grupėje. Kiekvieną pratęsimą Unija traktavo kaip naują paskolą, todėl paskolos grupė nebuvo pakeista. Kadangi kredito linija niekada nebuvo grąžinta, pagal turinį tokia kredito linija galėtų savo esme būti prilyginama prie ilgalaikių paskolų. Tokiu atveju jos pratęsimas sąlygotų paskolos grupės keitimą. “

Atliekant tyrimui pateiktų dokumentų vertinimą nustatyta, kad 2013 m. gegužės mėn. 15 d. valdybos posėdžio sprendimu ir 2014 m. gruodžio 5 d. nauja redakcija kredito unijos narių trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų bei kredito linijos suteikimo tvarkos 10.1 p. nurodoma, kad: „ kredito linijos laikotarpis iki 2 metų“, tvarkos 12.1 p. nurodoma, „kad kredito gavėjas, suėjus kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminams, turi sugrąžinti kredito unijai tokią dalį paimtų kreditų, kad likę negražinti kreditai neviršytų sumažinto kredito linijos limito. Paskutinio kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminu visi paimti kreditai turi būti sugrąžinti, nes kredito linijos limito galiojimas pasibaigia “. Auditorius pateikdamas pastebėjimą Rekomendacijų laiške, nenurodo, kad tai yra minėtos tvarkos konkretus pažeidimas, o apsiriboja pastebėjimu ir rekomendacija. Auditorius savo pastebėjime konstatuoja, kad tai kartojasi jau nuo 2013 metų ir kad ši kredito linija klasifikuojama pirmoje grupėje. Visi šie pastebėjimai rengiant ataskaitą nebuvo vertinti kaip reikšmingi ir auditoriaus išvadoje ir ataskaitoje neatspindėti.

UAB „Vidasa“ kredito linijos suma sudarė (duomenys neskelbtini) eurus. Auditorius atlikdamas vertinimą ir priimdamas profesinį sprendimą nevertino aplinkybių visumos, kad: pažeidimas yra nuolatinio pobūdžio; sprendimus priimančių atsakingų darbuotojų veikimas yra neteisėtas; vadovybės veiksmai neužtikrino vidaus kontrolės tinkamo veikimo; vadovybė pateikdama tvirtinimus auditoriui galimai neatskleidė jiems žinomų faktų.

Pareiškėjas priimdamas profesinį sprendimą neatliko papildomų audito procedūrų, nepateikė vertinimų, kokią įtaką šis pažeidimas turėjo kitiems finansiniams straipsniams ir pateiktoms finansinėms ataskaitoms. Pareiškėjas savo audito dokumentuose neatskleidė kokios priežastys lėmė šį sisteminį pažeidimą. Kaip seka iš tyrimui pateikto pareiškėjo audito dokumento „Svarstymai dėl papildomų atidėjimų poreikio gavus papildomos informacijos“ santraukos matyti, kad auditorius pažymėjo, jog Lietuvos banko inspektavimo metu pateikti reikalavimai perkelti UAB „Sun investments“, UAB „Botera“ ir UAB „Mensink autocar“ paskolas į kitas grupes nėra įvykdyti. Atliekant auditui pateiktų dokumentų vertinimą nėra rasta dokumentuotos informacijos apie tolesnes audito procedūras vertinant šio reikalavimo nevykdymą. Nėra nustatyta, kad dėl šio reikalavimo nevykdymo būtų atliktos papildomos procedūros įvertinant poveikį finansinėms ataskaitoms, informuota vadovybė ar būtų įvykę pokalbiai su atsakingais darbuotojais, kaip to reikalauja TAS. Pareiškėjo priimtas profesinis sprendimas atskleisti tik dalį nustatytų trūkumų nėra dokumentuotas. Atlikdamas šios srities auditą pareiškėjas nepakankamai vadovavosi profesinio skepticizmo principu, o skunde pareiškėjo pateikti teiginiai, kad pareiškėjas vadovavosi profesinio skepticizmo principu yra nepagrįsti pakankamais ir tinkamais audito įrodymais, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde neatskleidžia visų aplinkybių susijusių su 220 TAS 15 dalies pažeidimu. Atliekant tyrimui pateiktų dokumentų vertinimą buvo nustatyta, kad pateiktoje 2016 m. sausio 22 d. Rangos sutarties kopijoje (kopija patvirtinta prokuristės G. B.) Nr. 20160126-1, kurią pasirašė apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ prokuristė G. B. ir UAB „Audata“ direktorius E. J. , UAB „Audata“ įsipareigojo: ,, 1.1 Atlikti Apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ kliento, Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių auditą (toliau - Darbai), pradedant audito darbus sekančią dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 1.2 Darbai atliekami Užsakovo ir Rangovo rizika ir priemonėmis, proporcingai atliktiems darbams “. Audito įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad: „Auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. “ Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad: „Audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto. “ Atlikus tyrimui pateiktos Rangos sutarties vertinimą nustatyta, kad apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ rangos būdu pasamdė audito įmonę UAB „Audata“ atlikti auditą pilna apimtimi, o ne atskiroms užduoties procedūroms, tuo pažeisdama Audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalies ir 1 TKKS 11 dalyje nurodytus reikalavimus. 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas pateikė besąlyginę auditoriaus išvadą ir auditoriaus ataskaitą apie kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansines ataskaitas. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra dokumentuota, kas priėmė sprendimą atsakingu auditoriumi paskirti pareiškėją. Iš tyrimui pateiktų audito dokumentų nėra aišku, ar pareiškėjas atlikdamas auditą veikė kaip UAB „Audata“ auditorius pagal rangos sutartį, ar kaip apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ auditorius. Kadangi audito išvada pasirašyta pareiškėjo, veikiančio apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ vardu, jis kaip užduoties partneris turėjo vadovautis 220 TAS „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ 15 straipsniu, kuris nurodo, kad: „ Užduoties partneris turi prisiimti atsakomybę už vadovavimą, priežiūrą ir audito užduoties atlikimą pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus ir tai, kad auditoriaus išvada būtų tinkama pagal aplinkybes. “ Minėtos rangos sutarties 2.3.1 papunktyje numatyta, kad: Užsakovas įsipareigoja tikrinti Darbų atlikimo procesą, pareikšti pastabas Rangovui bei teikti pasiūlymus, o 2.3.2 papunktyje: Užsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus iš Rangovo. Atliekant tyrimą nustatyta, kad nėra pateikta nei darbų perdavimo, nei atlikto audito tinkamumo vertinimo dokumentų. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra pareiškėjo, veikiančio kaip apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ atsakingo auditoriaus patvirtinimo, kad prieš padarant išvadą buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų, ir susidarydamas nuomonę, jis įvertino visus atitinkamus audito įrodymus, kaip to reikalauja 330-asis TAS. Pareiškėjas teigdamas, jog: ,, atliekančiam auditą auditoriui nėra būtina ir tikslinga dokumentuoti visų apsvarstytų klausimų ar kiekvieno priimto profesinio sprendimo“ išplėstai interpretuoja 230 TAS 8 dalies reikalavimus, minėtas standartas nereikalauja dokumentuoti visų sprendimų, bet nurodo į svarbiausius profesinius sprendinius, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Šio standarto 8 dalyje įtvirtinta, kad: „Auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti: audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį; audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus; ir reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. "

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra nei vieno pareiškėjo patvirtinto darbo dokumento ar priimto profesinio sprendimo, bet taip pat tyrimui pateiktuose audito dokumentuose apskritai nėra nei vieno parašu patvirtinto dokumento. Nėra pateikta pareiškėjo patvirtinimų, kad jis prieš pateikdamas auditoriaus išvadas peržiūrėjo ir įvertino surinktų audito įrodymų tinkamumą ir pagrįstumą, kaip to reikalauja TAS.

Atliekant tyrimą buvo vertinama, ar pareiškėjo priimti profesiniai sprendimai atitinka TAS reikalavimus ir, ar jie priimti atsižvelgiant į surinktus audito įrodymus ir padarytas išvadas atsižvelgiant į aplinkybes. Tyrimo metu buvo vertinama, ar pareiškėjas įvertino 320-ojo TAS A10 dalyje pateikiamus veiksnius ir ar siekė nustatyti, ar yra viena ar daugiau ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ar informacijos atskleidimo atvejų, kurių atžvilgiu tikėtina, kad ir mažesnio, negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto, reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2016-02-05 laisvos formos dokumente, kuris pastarojo nėra pasirašytas, dokumentavo 2016-02-05 įvykusį susitikimą su Lietuvos banko atstove D. D.. Pareiškėjas nurodo, kad „ buvome informuoti apie pagrindines rizikas, kurias įžvelgia priežiūros institucija. Tai: - paskolų vertės sumažėjimas (Naujasis Antakalnis, VISI Tarptautinio autoserviso konsultavimo centras, 596 GNSB, Ekogamta); skolininkų vertinimo ataskaitos - labai blogoje būklėje (rizikos grupės neatitinka informacijos, kuri yra nurodoma vertinime); užstatai-pačios unijos vertinimų nėra; portfelio skaidymas kas mėn., kaip kinta sukauptos palūkanos/ skolininko rizika ir pan.; naujas indėlių priėmimas buvo apribotas; unija teikia LB ataskaitas apie naujas reikšmingas paskolas; unijoje pasikeitė vadovybė; galima koncentracijos rizika, kuri neturi viršyti 25% (statybos sektorius ir rizika vienam skolininkui); skolininkų susijusių šalių atskleidimas; VP įkeitimas, ar VP egzistuoja. " Iš šio audito dokumento matyti, kad pareiškėjas susitikimo metu gavo daug reikšmingos informacijos, tačiau 2016 m. vasario 5 d. padėjėjo V. D. 2016 m. vasario 2 d. parengtas dokumentas, iš naujo nebuvo vertintas atsižvelgiant į gautą informaciją ir nebuvo numatytos papildomos audito procedūros susijusios su reikšmingomis rizikomis.

320-ojo TAS A10 dalyje pateikiamas reikalavimas nėra reikalavimas, susijęs su visų paskolų vertinimu, ir tai nėra tiesioginis reikalavimas išplėsti paskolų tikrinimo apimtis, kaip teigiama pareiškėjo pateiktuose argumentuose. Pareiškėjas nevertino pateikiamų veiksnių ir nenustatė, ar mažesnio negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Nuo 2015 m. kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ Lietuvos bankas tris kartus taikė poveikio priemones už teisės aktu pažeidimus ir buvo duoti rašytiniai nurodymai. 2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos bankas apribojo jos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių. 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Centro taupomoji kasa“ nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją. Ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų, o Lietuvos bankas ketina kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai kredito unijai. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito unijos pripažinimas nemokia yra draudžiamasis įvykis, todėl jos indėlininkams, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bus išmokamos indėlių draudimo išmokos. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl to, kad kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ nėra taikytos poveikio priemonės, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Pareiškėjo 330-ojo TAS reikalavimų ir 230 TAS reikalavimų vertinimas, kaip mažareikšmių, yra netinkamas ir prieštarauja TAS reikalavimų taikymui, bei kartu prieštarauja Audito įstatymo apibrėžtiems reikalavimams atliekamam finansinių ataskaitų auditui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktų argumentų esmė kartojasi, todėl pakartotinai skunde pateiktos jo prielaidos nevertinamos .Tarnyba atlikusi tyrimą ir nustačiusi atlikto 2015 m. kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų audito trūkumus pateikė išvadą, kad Pareiškėjas pažeidė 500 TAS „Audito įrodymai“ 7 dalies reikalavimus, nes atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo patvirtinimui nesurinko pakankamų ir tinkamų įrodymų priimtiems profesiniams sprendimams pagrįsti.

Atsiliepimas

Tarnyba 2017-10-17 gavusi atsiliepimą į apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo ataskaitos projektą įvertino gauto atsiliepimo pastebėjimus ir paaiškinimus bei atsižvelgė į pateiktą pastebėjimą, kad ,, standartas nenumato, kad į darbo dokumentus turi būti įtraukta „informacija pateikta kaip oficialus dokumentas“ ir patikslino ataskaitos 2.2.1 dalį išbraukdama sakinį „ Pateikta informacija nėra pateikta kaip oficialus dokumentas.", pastraipą išdėstydama taip: „ 550-ojo TAS,, Susijusios šalys “ 28 dalyje pateikti reikalavimai, kad „ auditorius į audito dokumentus turi įtraukti nustatytų susijusių šalių pavadinimus ir susijusių šalių santykių esmę“.

Pareiškėjas nedokumentavo audito procedūrų, kurios suteiktų papildomų audito įrodymų, jog pateikta informacija yra teisinga, kaip tai numato 500-ojo TAS 7 dalies reikalavimai, kad rengdamas ir atlikdamas audito procedūras, auditorius turi įvertinti informacijos, kuri yra naudojama kaip audito įrodymai, tinkamumą ir patikimumą. Atliktas ataskaitos koregavimas nėra esminis ir nekeičia ataskaitoje pateikto konstatavimo esmės. Ši informacija buvo pateikta 2017 m. spalio 26 d. Tarnybos rašte Nr. (7.1 l)D2-3056 , todėl pateikta argumentacija laikytina netinkama, nes pateiktoje atlikto tyrimo ataskaitoje Nr. A2-54 tokios formuluotės nėra.

Tarnyba atlikusi tyrimą ir nustačiusi atlikto 2015 m. kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų audito trūkumus pateikė išvadą, kad auditorius pažeidė 700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 11 dalies reikalavimais, nes auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo vertinimui yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais. 2017 m. lapkričio 30 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas pritarti atlikto audito tyrimo ataskaitai Nr. A2- 54. Šiuo sprendimu Audito priežiūros komitetas yra iš esmės pritarė Tarnybos tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ atlikto audito. Auditoriaus nesurinki pakankami ir tinkami audito įrodymai ir pateikta teigiama audito išvada galėjo klaidinti informacijos vartotojus dėl jų priimamų sprendimų savalaikiškumo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teigimu, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, netaikė galiojančios Audito įstatymo redakcijos bei , kad spręsdamas dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo, atsakovas neįvertino visų drausminės atsakomybės taikymui reikšmingų kriterijų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Audito įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalimi. Minėtoje nuostatoje numatyta: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas.“ Atsakovas nurodo, kad minėtoje nuostatoje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad iki naujosios redakcijos Audito įstatymo įsigaliojimo pradėtos finansinių ataskaitų tyrimo procedūros, t. y. pradėtos pagal senos redakcijos Audito įstatymą, privalo būti ir baigtos pagal tos pačios redakcijos Audito įstatymo redakciją. Dar daugiau - finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas negali būti atliktas nagai naują Audito įstatymo redakciją, nes pats atitinkamos įmonės auditas buvo atliktas pagal senąją Audito įstatymo redakciją. Tarnybos direktoriaus sprendimas dėl gautų skundų, taip pat finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas buvo inicijuotas bei atliktas pagal iki 2017-02-28 galiojusią Audito įstatymo redakciją, kadangi visos su tuo susijusios procedūros privalo būti atliktos pagal tą patį galiojantį teisinį reguliavimą. Be kita ko, Tarnyba, tyrimo metu Pareiškėjo negalėjo reikalauti pateikti paaiškinimų pagal nuo 2017-03-01 galiojančio Audito įstatymo nuostatas, kadangi tokiu būdu būtų pažeistas lex retro non agit principas. Pareiškėjo daroma prielaida dėl neva netinkamo teisės normų taikymo atmestina kaip neturinti jokio teisinio pagrindo, kadangi Tarnybos direktorius priimdamas skundžiamą Įsakymą atsižvelgė į Audito įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalį bei vadovavosi iki 2017-02-28 galiojusio Audito įstatymo redakcija. Atsakovas taipogi nesutinka , jog, pareiškėjo nuomone, jam skirta drausminė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo veikloje nustatyti pažeidimai yra itin grubūs bei netoleruotini, todėl jam skirta nuobauda visiškai proporcinga padarytiems pažeidimams. Auditoriui teisiniame reguliavime yra keliami itin aukšti kompetencijos reikalavimai. Būdamas savo srities profesionalas, auditorius privalo griežtai laikytis teisės aktų nuostatų, kadangi jo priimti sprendimai daro didelę įtaką kitų subjektų interesams. Šiuo konkrečiu atveju tyrimo metu nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai, suponuoja išvadą apie pastarojo netinkamą kompetenciją. Audito įstatymo 38 straipsnio 3 d. nustatyta, kad auditoriams ir audito įmonėms nurodymai ir drausminės nuobaudos gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pateikimo datos. Šią nuostatą iš esmės pakartoja ir Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus Metodikos 73 punktas. Audito įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad Tarnyba nustato atlikto audito tyrimo metodiką ir darbuotojų, atliekančių tyrimą, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką. Pagal Metodiką tyrimas Tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti pradėtas, kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Tarnybą su pasiūlymu ištirti atliktą auditą (6.2 p.). Tarnyba, gavusi nurodytą prašymą šį prašymą įvertina, per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl jo tenkinimo (netenkinimo) ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja jį pateikusį fizinį ar juridinį asmenį (15 p.). Nusprendus tenkinti prašymą ir inicijuoti atlikto audito tyrimą, ar nusprendus inicijuoti atlikto audito tyrimą, sprendimas dėl tyrimo inicijavimo yra registruojamas atitinkamame registre (16 p.). Iš registre užregistruotų sprendimų dėl atlikto audito tyrimo inicijavimo, pirmiausiai tyrimui yra atrenkami sprendimai, dėl galimai nekokybiškai atlikto viešojo intereso įmonės audito (20 p.). Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą dėl tyrimo pradžios tyrimą atlikti paskirtas tarnybos darbuotojas metodikos 25 punkte nurodyta tvarka informuoja apie pradedamą tyrimą auditorių ir audito įmonę ir kreipiasi į auditorių ir (ar) audito įmonės vadovą (ar jo įgaliotą asmenį) dėl tyrimui reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo (39 p.). Atlikus tyrimą, ataskaitos projektas yra parengiamas per 15 darbo dienų ir pateikiamas skyriaus vedėjui ir tarnybos direktoriui (60 p.). Tarnybos direktorius, Audito priežiūros komitetui pritarus, priima sprendimą dėl tyrimo rezultatų ir (ar) nurodymų ir (ar) drausminių nuobaudų skyrimo. Tarnyba per 10 darbo dienų nuo minėto sprendimo priėmimo dienos, be kita ko, informuoja apie jį tirtą auditorių, audito įmonę ir Lietuvos auditorių rūmus (79 p.). Iki 2017-02-28 galiojusioje Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos drausminės nuobaudos auditoriams ir audito įmonėms: 1) pareikšti auditoriui ir (arba) audito įmonei įspėjimą; 2) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui; 3) sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį; 4) panaikinti auditoriaus vardą; 5) atimti iš audito įmonės audito įmonės pažymėjimą ir išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Atitinkamai Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: atlikus auditoriaus ir audito įmonės atlikto audito tyrimą ir paaiškėjus atlikto audito atlikimo trūkumams, Tarnyba, atsižvelgdama į trūkumų reikšmingumą, gali priimti sprendimą skirti vieną ar abu Audito įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus nurodymus ir (ar) vieną iš šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų. Atlikus atlikto audito tyrimą skiriant nuobaudą auditoriui atsižvelgiama į atlikto audito tyrimo metu nustatytų trūkumų reikšmingumą. Reikšmingumo kriterijus detaliau apibrėžiamas Metodikos nuostatose. Audito įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2017-02-28, kitų nuobaudos individualizavimo kriterijų nėra numatyta. Atitinkamai Metodikos 75 punkte numatyta, kad vertinant tyrimo metu nustatytų atlikto audito trūkumų reikšmingumą turi būti vertinama: ar auditorius suplanavo ir atliko audito procedūras taip, kad jis sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė (75.1 papunktis); ar įvertinus atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, gali suprasti, atliktų audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus, bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos (75.2 papunktis); ar auditoriaus pateikta nuomonė apie audituotas finansines ataskaitas yra pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais (75.3 papunktis); ar nustatyti audito atlikimo trūkumai yra atsitiktiniai ir ne sisteminiai (75.4 papunktis); ar tokio pobūdžio trūkumai nustatyti pirmą kartą (75.5 papunktis); ar nustatyti audito atlikimo trūkumai turėjo (galėjo turėti) reikšmingą įtaką audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams (75.6 papunktis). Atsižvelgiant į visus šiuos Metodikoje nustatytus kriterijus pareiškėjui buvo skirta atitinkama nuobauda. Tyrimų metu nustatyti trūkumai yra itin reikšmingi bei sisteminio pobūdžio. Tą iš esmės pripažino ir Audito priežiūros komitetas, pritardamas Tarnybos nustatytoms aplinkybėms bei siūlytoms nuobaudoms. Tyrimų metu nustatytų trūkumų reikšmingumą, be kita ko, patvirtina tai, jog pareiškėjo audituotai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ Lietuvos banko Priežiūros tarnyba ne kartą taikė poveikio priemones, kol ši kredito unija neteko jai išduotos licencijos, kadangi nebuvo laiku imtasi reikiamų priemonių nustatant netinkamus kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ veiksmus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį pilnai patenkinti. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos auditorių rūmų – atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2017-12-15 atsakovo – Tarnybos - įsakymo Nr.V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr.V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – panaikintas auditoriaus E. J. auditoriaus vardas. Šis įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į Tarnybos 2017-09-28 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr.A2-51 pateiktas išvadas bei Tarnybos 2017-10-25 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr.A2-54 pateiktas išvadas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti atsakovo 2017-12-15 įsakymas Nr.V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartinis teisės taikymo aktai, skirtas konkrečiam asmeniui (VAĮ 2str.9d.). Taigi, jis turi atitikti VAĮ 8str.1d. nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. VAĮ 8str.1d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimti atitinkami individualūs administraciniai aktai, būtų žinomi jų priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai. Pagal VAĮ 8str.2d. individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali būti pagrindžiami tiek juose pačiuose , tiek kartu su jais priimamuose dokumentuose. VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas ( jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t.y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijami aktai yra grindžiami objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė jų dalis.

Byloje nustatyta, kad 2013-09-10 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu Nr. (1.18)-SD-1203 „Dėl audito įmonės UAB „Audata“ atlikto audito tyrimo iniciavimo“ kreipėsi į Audito ir apskaitos tarnybą. 2013-10-03 Audito ir apskaitos tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. 19-41 „Dėl prašymo įvertinti atlikto audito kokybę“.2016-10-10 Tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. TS-10 „Dėl prašymo atlikti tyrimą“. 2017-06-27 įsakymu Nr, V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ (toliau - 2017-06-27 įsakymas) Tarnybos direktorius nurodė atlikti UAB „Audata“ ir pareiškėjo atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą. Minėtą tyrimą Tarnybos direktorius nurodė atlikti laikotarpiu nuo 2017-07-03 iki 2017-11- 03. Nustačius, kad UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų auditą atliko tas pats auditorius E. J., bet skirtingos audito įmonės (UAB „Audata“ ir audito įmonė apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“), buvo nuspręsta tyrimus dėl UAB „Baldžio šilas“ ir kredito unijos Centro taupomoji kasa auditu išskirti ir 2017- 07-04 įsakymu Nr. V3-44 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017-06-27 įsakymo Nr. V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ pakeitimo“ Tarnybos direktorius nurodė pakeisti 2017-06-27 įsakymo 1-ą punktą, išbraukiant iš jo žodžius: „ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą“. Taip pat pakeistas 4-as punktas, nurodant, kad tyrimas turi būti atliktas nuo 2017-07-03 iki 2017- 09-04. 2017-07-04 raštu Nr. (7.1 l)D2-2052 UAB „Audata“ informuota apie 2017-06-27 įsakymo pakeitimus. 2017-07-12 (registracijos Nr. D1 -15458) gautas UAB „Audata“ pranešimas, nurodant dokumentų nepateikimo priežastis. 2017-08-03 (registracijos Nr. D1 -16977) gautas UAB „Audata“ pranešimas, kartu pateikiant atitinkamus dokumentus. 2017-08-10 Tarnyba kreipėsi į UAB „Audata“ dėl dokumentų originalų pateikimo. 2017-08-17 (registracijos Nr. Dl-17630) gautas UAB „Audata“ atsakymas.2017-08-17 Tarnyba pakartotinai paprašė dokumentų. 2017-08-23 (registracijos Nr. Dl-18022) gautas UAB „Audata“ atsakymas dėl dokumentų originalų pateikimo.2017-08-25 (registracijos Nr. Dl-18139) gauti UAB „Audata“ dokumentai. 2017-09-04 tyrimas pabaigtas.2017-09-11 Tarnyba raštu UAB „Audata“ pateikė atlikto audito tyrimo ataskaitos projektą. 2017-09-21 (registracijos Nr. Dl-19919) gautas UAB „Audata“ atsiliepimas dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos projekto. 2017-09-28 surašyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-51.

2017-09-08 Tarnyba gavo 2016-09-01 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą Nr. S 2016/(21.15- 2102)-12-3770 „Dėl atlikto audito tyrimo“. Šiuo raštu buvo siūloma atlikti tyrimą dėl audito įmonės apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ auditoriaus Pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl atlikto audito kokybės ir pareikštos besąlyginės nuomonės. 2017-07-04 Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V3-43 nurodė atlikti audito įmonės apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą.2017-07-04 raštu Nr. (7.1 l)D2-2053 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ informavo apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėją apie atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo pradžią. 2017-07-18 (registracijos Nr. Dl-15875) gautas apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ prašymas „Dėl termino pateikti dokumentus ir informaciją pratęsimo“. 2017-07-24 raštu Nr. (7.11) D2-2220 „Dėl dokumentų pateikimo termino pratęsimo“ terminas buvo pratęstas iki 2017-08-16.2017-08-16 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ pateikė prašymą, prašydama pateikti pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo pradėtas tyrimas.2017-08-22 Tarnyba pateikė atsakymą Nr. (7.11) D2-2436 „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodydama prašomą informaciją bei pakartotinai prašydama pateikti tyrimui atlikti būtinus dokumentus. 2017-09-18 tyrimas pabaigtas.2017-10-05 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ pateiktas atlikto audito tyrimo atskaitos projektas.2017-10-17 Tarnyboje gautas apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ raštas „Dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos projekto“. 2017-10-25 surašyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-54. 2017-10-26 raštu Nr. (7.1 l)D2-3056 apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ išsiųsta atlikto audito tyrimo atskaita. 2017-11-09 (registracijos Nr. D1-23801) Tarnyboje gautas Pareiškėjo atsiliepimas „Dėl atlikto audito tyrimo ataskaitos“. 2017-11-30 įvyko Audito priežiūros komiteto posėdis, kuriame buvo svarstyta atlikto audito tyrimo ataskaita Nr. A2-54. 2017-12-11 nutarimu Nr. Al-13-1 Audito priežiūros komitetas pritarė atliktų auditu tyrimų rezultatams ir Skundžiamu įsakymu siūlomai skiriamai skirti drausminei nuobaudai. 2017-12-15 Tarnybos direktorius priėmė Skundžiamą įsakymą.2017-12-18 Tarnyba raštu „Dėl paskirtų drausminių nuobaudų“ Nr. (7.11) D2-3674, informavo pareiškėją apie jam paskirtą nuobaudą.

Atsakovas 2017-12-15 Įsakymu nurodė, kad atsižvelgiant į Tarnybos 2017-09-28 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr.A2-51 pateiktas išvadas, buvo konstatuoti pareiškėjo, atlikusio UAB „Baldžio šilas“ 2012m. finansinių ataskaitų auditą, pažeidimai , o būtent:

230-ojo tarptautinio audito standarto (toliau - TAS) „Audito dokumentavimas“ 5 dalį, nes atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą, neparengė pakankamo ir tinkamai dokumentuoto pagrindimo auditoriaus išvadai ilgalaikio turto audito srityje dėl ilgalaikio turto buvimo ir vertinimų tvirtinimo ir nusidėvėjimo sąnaudų srityje dėl apskaičiuoto nusidėvėjimo sąnaudų tinkamumo ir teisingumo tvirtinimo; 230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ S dalį, nes neparengė ilgalaikio turto audito dokumentų taip, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti atliktų ilgalaikio turto audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką, apimtį, rezultatus, surinktus audito įrodymus, reikšmingus audito -metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos; 500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dali, nes atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ atlikto ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų auditą neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad gautų pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais būtų pagrįstos padarytos išvados, kuriomis grindžiamos auditoriaus išvadoje pateikta auditoriaus nuomonė dėl audituotos įmonės finansinių ataskaitų; 570-ojo TAS „Veiklos tęstinumas" 16 dalį nes. išdėstęs abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, neatliko papildomų audito procedūrų įsitikinti, kokius veiksmus atlieka akcininkai ir vadovybės ateities veiksmų planų, susijusių su gebėjimo tęsti veiklą vertinimu, įvertinimo, dėl UAB ..Baldžių šilas“ galimybes tęsti veikla;700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 11 dalį. nes auditoriaus išvadoje dėl UAB „Baldžio Šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kini ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito srityje yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais; Lietuvos Respublikos audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kadangi atlikdamas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą nesivadovavo TAS.

Atsižvelgdamas į Tarnybos 2017 m. spalio 25 d. atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr.A2-54 pateiktas išvadas, kad auditorius E. J. atlikdamas tirtą kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą pažeidė:200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 dalies reikalavimus, nes audito metu auditorius nepakankamai vadovavosi profesinio skepticizmo principu, vertindamas sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę ir vertindamas informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų, numatytų naudoti kaip audito įrodymus, patikimumo; 220-ojo TAS „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ 15 dalį ir 1-ojo tarptautinio kokybės kontrolės standarto (toliau – TKKS) reikalavimus, nes neužtikrino, kad jo vadovaujama užduoties grupe atlikdama audito užduotį vadovautųsi TAS ir 1-ojo TK.KS reikalavimais kuris nurodo, kad „užduoties partneris turi prisiimti atsakomybę už vadovavimą, priežiūrą ir audito užduoties atlikimą pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus ir lai, kad auditoriaus išvada būtų tinkama pagal aplinkybes“; 230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 8 dalies reikalavimus, nes patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos; 240-ojo TAS „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ 35 ir 36 dalies reikalavimus, nes audito metu nustatęs iškraipymus neįvertino tokio iškraipymo įtakos kitiems audito aspektams ir iš naujo neperžiūrėjo reikšmingo iškraipymo dėl apgaules rizikos vertinimo; 320-ojo TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“ 10 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad mažesnio negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryli įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams; 330-ojo TAS „Audito atsakas į įvertinimo riziką" 26 dalies reikalavimus, nes nepateikė patvirtinimų, kad prieš padarydamas išvadą, ar buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų, ir susidarydamas nuomonę, jis įvertino visus atitinkamus audito įrodymus; 500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 7 dalies reikalavimus, nes atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo patvirtinimui, nesurinko pakankamų ir tinkamų įrodymų priimtiems profesiniams sprendimams pagrįsti; 550-ojo TAS „Susijusios šalys“ 28 dalies reikalavimus, nes audito dokumentuose dokumentuojant nustatytų susijusių šalių pavadinimų ir susijusių šalių santykių esmę, jų tinkamai nedokumentavo ir kaip audito įrodymus įtraukė informaciją neįsitikinęs jos tinkamumu ir patikimumu; 700-ojo TAS „Nuomones apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 1 I dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa'" 2015 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo vertinimui yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais.

Atsakovas įvertino tai, kad abiejų tirtų atliktų auditų atvejais, patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su šiais auditais, iš sudarytų dokumentų tik dalinai galėjo suprasti audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos, taip pat auditoriaus E. J. pateiktos nuomonės apie audituotas UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansines ataskaitas ir kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansines ataskaitas yra nepagrįstos pakankamais tinkamais audito įrodymais, ir kad, nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingą įtaką audituotos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų vartotojams, taip pat atsižvelgiant į tai. kad šie audito atlikimo trūkumai yra paplitę ir sisteminiai, nes nustatyti abiejų tirtų atliktų auditu atvejais, tyrimų metu nustatytus auditoriaus E. J. audito atlikimo trūkumus laikė reikšmingais ir esant nurodytoms aplinkybėms panaikino auditoriaus E. J. auditoriaus vardą.

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas ginčijamą 2017-12-15 Įsakymą priėmė, atsižvelgdamas į 2017-09-28 Nr.A2-51 Atlikto audito tyrimo ataskaitos išvadas bei 2017-10-25 Nr.A2-54 atlikto audito tyrimo ataskaitos išvadas. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas išsamiai įvertino faktines auditų atlikimo aplinkybes bei tinkamai taikė TAS nuostatas bei padarė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė TAS reikalavimų. Atsakovas, atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus, vadovavosi 2016-12-15 LR audito įstatymo Nr.VIII-1227 pakeitimo įstatymo Nr.XIII-96 2str.5d. , kurioje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas. Atsakovas taipogi vadovavosi Audito įstatymo 36str. 6 ir 7d.d. ir 3d.1p., Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr.VAA-19 „Dėl atlikto audito tyrimų metodikos tvirtinimo“ patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos 6.2, 27.2, 32, 33p.p.Audito įstatymo 29str.2d. nurodyta, kad auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. Audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto (Audito įstatymo 29str.3d.). Atliekant UAB „Baldžio šilas“ 2012m. finansinių ataskaitų auditą tyrimo metu buvo nustatyta, kad audito dokumentuose nėra pateikta detali laiko planavimo ir faktinio įvykdymo pagal sritis ataskaita, t.y. nėra dokumentuotos audito laiko sąnaudos dalyvaujant ilgalaikio turto inventorizacijoje. Ataskaitoje pagrįstai nurodyta, kad tyrimas negalėjo remtis audito dokumento pateiktomis išvadomis dėl atliktos inventorizacijos atitikimo teisės aktų reikalavimams patvirtinimo, kaip audito įrodymais, nes kilo pagrįstų abejonių dėl audito dokumentų autentiškumo. Audito dokumentuose nebuvo pateikta pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kad auditorius ir auditoriaus padėjėjas dalyvavo atliekant inventorizaciją, kokias audito procedūras taikė, kokie konkrečiai ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo vertinti, kokia apimtimi, kokios padarytos išvados dėl konkrečių audito procedūrų. Tyrimo metu atlikus ilgalaikio turto audito dokumentų vertinimą buvo nustatyta, kad apie 2012 m. atliktą nepriklausomą ilgalaikio turto vertinimą ir ilgalaikio turto vertės reikšmingą sumažėjimą duomenų ar auditoriaus pastebėjimų nėra, ilgalaikis turtas finansinėse ataskaitose neperkainuotas. Atsakovas Tyrimo ataskaitoje pagrįstai nurodo, kad pareiškėjo argumentas, kad „nebaigtos statybos objektai buvo patenkinamos būklės ir jų reikšmingas nuvertėjimas nebuvo akivaizdus“ lieka abejotinas ir nepagrįstas pakankamais ir tinkamai dokumentuotais audito įrodymais. Šias išvadas pagrindžia tos aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė dokumentuotų audito procedūrų dėl nebaigtos statybos likučio patvirtinimo 2012-12-31d., papildomai nebuvo vertinami pradiniai nebaigtos statybos likučiai, audito dokumentuose nėra atliktų ir dokumentuotų audito procedūrų dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo teisingumo ir tinkamumo, pateikti vertinimai nepagrįsti audito įrodymais. 230 TAS 8d. nurodyta, kad auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti: audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį; audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus; reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Tyrimo ataskaitoje argumentuotai konstatuota, kad 230 TAS 8d. reikalavimai yra pažeisti. Sutiktina ir su išvada, jog auditorius, atlikdamas ilgalaikio turto audito procedūras nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kad galima būtų padaryti pagrįstas išvadas pateiktai auditoriaus nuomonei pagrįsti, tuo pažeisdamas 500 TAS 4d. reikalavimus. Auditorius neplanavo ir neatliko papildomų audito procedūrų, kad įsitikintų, kokia UAB „Baldžio šilas“ akcininko Socialinių reikalų ir darbo ministerijos nuomonė dėl įmonės veiklos tęstinumo. Auditorius laiške akcininkams ir vadovui išdėstęs abejones dėl veiklos tęstinumo ateityje, neatliko papildomų audito procedūrų tam, kad įsitikintų, kokius veiksmus atlieka akcininkai dėl UAB „Baldžio šilas“ galimybės tęsti veiklą ir vadovybės ateities planų, susijusių su gebėjimo tęsti veiklą vertinimu, įvertinimo, kaip tai nurodyta 570 TAS 16d. Sutiktina su atsakovo Tyrimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, jog pareiškėjas , atlikdamas ilgalaikio turto ir nusidėvėjimo sąnaudų audito procedūras nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, pagrindžiančių pateiktą auditoriaus nuomonę, tuo pažeisdamas 500 TAS 4d. nuostatas. Pareiškėjas nesurinko pakankamai ir tinkamų audito įrodymų, kad vadovybės atlikti apskaitiniai įvertinimai ilgalaikio turto srityje yra pagrįsti ir finansinėje atskaitomybėje pateikti tikrąja verte. Pareiškėjas nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl UAB „Baldžio šilas“ 2012m. finansinėse ataskaitose pateikto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo sąnaudų patvirtinimo, išvadoje pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, pažeisdamas 700 TAS 11d. nuostatas. Tarnyba 2017 m. spalio 17 d. gavusi pareiškėjo pateiktą atsiliepimą į apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir Pareiškėjo atlikto kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo ataskaitos projektą, vertino gauto atsiliepimo pastebėjimus ir paaiškinimus. 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-3056 Tarnyba pateikė savo vertinimą dėl pateiktų pastebėjimų ir paaiškinimų. Tarnyba atliko pakartotinį vertinimą ir pateikė išvadą, kad, atlikusi atsiliepimų vertinimą, pateiktus argumentus laiko nepakankamais ir nekeičia tyrimo ataskaitos ir pateiktos išvados.

Pareiškėjo nuomone, jis laikėsi 200 TAS reikalavimų , nurodė, kad remiantis 200-uoju TAS, auditorius turi laikytis ne tik profesinio skepticizmo principo, bet taip pat ir objektyvumo bei profesionalaus elgesio principo. Teismas pažymi, kad 200-asis TAS nurodo bendruosius nepriklausomo auditoriaus tikslus ir audito atlikimą pagal tarptautinius audito standartus. Šio standarto 14-24 dalyse pateikti bendrieji reikalavimai auditoriui. Šio standarto aiškinamojoje A14-15 dalyse nurodoma, kad: auditorius privalo laikytis atitinkamų etikos reikalavimų, įskaitant reikalavimą užtikrinti nepriklausomumą atliekant finansinių ataskaitų audito užduotis. Auditorius privalo būti sąžiningas, objektyvus, kompetentingas, atidus, laikytis konfidencialumo, elgtis profesionaliai. 200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 d. „Profesinis skepticizmas“ profesinio skepticizmo reikalavimas išskirtas kaip atskiras reikalavimas, kuriame nurodoma, kad: auditorius turi planuoti ir atlikti auditą laikydamasis profesinio skepticizmo požiūrio, pripažindamas, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų. Pagal profesinio skepticizmo požiūrį būtina, kad auditorius atkreiptų dėmesį, į audito įrodymus, kurie prieštarauja kitiems gautiems audito įrodymams; informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų ir atsakymų į paklausimus, numatytų naudoti kaip audito įrodymai, patikimumo; sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę; aplinkybes, rodančias, kad, be TAS nustatytų audito procedūrų, būtina taikyti papildomas audito procedūras. Profesinis skepticizmas yra būtinas norint kritiškai vertinti audito įrodymus. Laikydamasis šio požiūrio, auditorius abejoja iš vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų gautais prieštaraujančiais audito įrodymais bei dokumentų ir gautų atsakymų į paklausimus bei kitos informacijos patikimumu. Įrašus ir dokumentus auditorius paprastai priima kaip autentiškus, nebent jis turi priežasčių manyti priešingai. Auditorius privalo vertinti informacijos, kuri bus naudojama kaip audito įrodymas, patikimumą. Iškilus abejonėms dėl patikimumo arba esant galimos apgaulės požymių (pavyzdžiui, audito metu nustatytos aplinkybės verčia auditorių manyti, kad dokumentas gali būti netikras arba kad dokumente nustatytos sąlygos galėjo būti suklastotos), pagal TAS reikalaujama, kad auditorius tirtų išsamiau ir nustatytų, kaip reikėtų pakeisti ar papildyti audito procedūras klausimui išspręsti.

Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Kredito unijų įstatymo 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir, kaip pažymėta Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. prašyme Nr.S2016/(21.15-2102) - 12-3770 „Dėl atlikto audito tyrimo“, neparengė audito ataskaitos, kuri privaloma parengti vadovaujantis Kredito unijų įstatymo reikalavimais. Paskolų bylos kredito unijoje Centro taupomojoje kasoje turi būti tvarkomos pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, o Paskolų bylas turi tvarkyti paskirti atsakingi darbuotojai. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose auditorius nėra nurodęs vidinės kontrolės trūkumų ar pastebėjimų dėl šių teisės aktų nesilaikymo atvejų. Auditoriaus išvada dėl audituotos įmonės laikytina aukščiausio lygio užtikrinimas, kuris patvirtina, kad metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys yra teisingi ir yra parengti pagal galiojančius teisės aktus konkrečiai datai, šiuo atveju - 2012 m. gruodžio 31 d. Auditorius, siekdamas tinkamai ir laiku atlikti auditą turi suplanuoti ir atliktį auditą taip, kad galėtų surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus pateiktai išvadai pagrįsti. Vadovaujantis 540-ojo TAS 18 dalies reikalavimais auditorius, remdamasis audito įrodymais, turi įvertinti, ar pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką finansinių ataskaitų apskaitiniai įvertinimai yra pagrįsti, ar yra jų iškraipymų. Jei audito įrodymai pagrindžia įvertinimą, skirtumas tarp auditoriaus įvertinimo ir vadovybės įvertinimo yra iškraipymas. Jei auditorius padarė išvadą, kad pakankamų tinkamų audito įrodymų galima gauti naudojant auditoriaus įvertinimų intervalą, vadovybės įvertinimo, kuris neįeina į auditoriaus intervalą, audito įrodymai nepagrindžia. Tokiais atvejais iškraipymas yra ne mažiau negu skirtumas tarp vadovybės įvertinimo ir artimiausio taško auditoriaus įvertinimų intervale. Atlikto audito metu darbo dokumente (atlikto audito tyrimo ataskaitos 17 priedas) skiltyje „Audito metu nustatytas papildomas spec. atidėjinys“ pateikiamos audito metu vertintų paskolų atidėjimų sumos. Audito atlikimo metu dokumentuota, kad bendrai, atrankai pasirinktų paskolų vertinimui, papildomai spec. atidėjimų turėjo būti nustatytas (duomenys neskelbtini) eurų sumai. Audito dokumente nurodoma, kad atidėjinius perskaičiavus su kredito unijos atsakingu darbuotoju, bendra papildoma spec. atidėjimų suma sudaro(duomenys neskelbtini) eurus. Pateiktoje papildomoje suvestinėje lentelėje, galutinė specialiųjų atidėjinių suma nurodoma (duomenys neskelbtini) eurų, siūlomas atidėjinių pokytis (duomenys neskelbtini) eurai. Pateiktas laisvos formos dokumentas nėra pasirašytas auditoriaus. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra dokumentuotos audito procedūros, pagrindžiančios šį auditoriaus profesinį sprendimą. Todėl iš tyrimui pateiktų audito dokumentų negalima buvo nustatyti kas konkrečiai priėmė sprendimą, kad papildomų atidėjimų suma turi būti ne (duomenys neskelbtini) eurai, o tik (duomenys neskelbtini) eurai. 200 TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 16 d. (A 26 p),nurodyta, kad: „profesinis sprendimas gali būti vertinamas pagal tai, ar iš padaryto sprendimo matyti, kad buvo kompetentingai taikyti audito bei apskaitos principai, ir ar sprendimas yra tinkamas atsižvelgus į auditoriui iki jo išvados datos žinomus faktus ir aplinkybes ir juos atitinka . Atsakovas pagrįstai nurodė, kad iš tyrimui pateiktų audito dokumentų nėra aišku, kodėl pastabose nurodžius neatitikimus Verslo apskaitos standartams ir kitiems teisės aktų reikalavimams, nebuvo reikalaujama perskaičiuoti specialiųjų atidėjimų. Iš audito dokumente pateiktų svarstymų nėra aišku, kodėl specialiuosius atidėjimus perskaičiavus su atsakingu kredito unijos darbuotoju, atidėjimų suma buvo sumažinta ar visai atsisakyta reikalavimo suformuoti papildomus atidėjimus. Skirtumas sudaro (duomenys neskelbtini) eurus, ši suma laikytina reikšminga. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad priimtas profesinis sprendimas neatskleisti informacijos nėra dokumentuotas ir lieka neaišku, kodėl auditorius neatliko papildomų audito procedūrų, kad įsitikintų dėl pateiktų duomenų teisingumo ir patikimumo dėl galimos iškraipymo ar apgaulės rizikos. Tyrimui pateiktuose dokumentuose auditoriaus pateiktame Rekomendacijų laiške vadovybei 4 pastebėjime pažymima, kad: „2013.04.07 UAB Vidasa buvo suteikta kredito linija ((duomenys neskelbtini) EUR 6 mėn. laikotarpiui. Pastebėjome, kad kredito linija niekada nebuvo grąžinama ir kiekvieną kartą buvo pratęsiama. Paskola yra klasifikuojama pirmoje grupėje. Kiekvieną pratęsimą Unija traktavo kaip naują paskolą, todėl paskolos grupė nebuvo pakeista. Kadangi kredito linija niekada nebuvo grąžinta, pagal turinį tokia kredito linija galėtų savo esme būti prilyginama prie ilgalaikių paskolų. Tokiu atveju jos pratęsimas sąlygotų paskolos grupės keitimą. “ Atsakovas atliko tyrimui pateiktų dokumentų vertinimą ir nustatė, kad 2013 m. gegužės mėn. 15 d. valdybos posėdžio sprendimu ir 2014 m. gruodžio 5 d. nauja redakcija kredito unijos narių trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų bei kredito linijos suteikimo tvarkos 10.1 p. nurodoma, kad: „ kredito linijos laikotarpis iki 2 metų“, tvarkos 12.1 p. nurodoma, „kad kredito gavėjas, suėjus kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminams, turi sugrąžinti kredito unijai tokią dalį paimtų kreditų, kad likę negražinti kreditai neviršytų sumažinto kredito linijos limito. Paskutinio kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminu visi paimti kreditai turi būti sugrąžinti, nes kredito linijos limito galiojimas pasibaigia “. Auditorius pateikdamas pastebėjimą Rekomendacijų laiške, nenurodo, kad tai yra minėtos tvarkos konkretus pažeidimas, o apsiriboja pastebėjimu ir rekomendacija. Auditorius savo pastebėjime konstatuoja, kad tai kartojasi jau nuo 2013 metų ir kad ši kredito linija klasifikuojama pirmoje grupėje. Visi šie pastebėjimai rengiant ataskaitą nebuvo vertinti kaip reikšmingi ir auditoriaus išvadoje ir ataskaitoje neatspindėti. Sutiktina ir su tomis aplinkybėmis, jog auditorius, atlikdamas vertinimą ir priimdamas profesinį sprendimą nevertino aplinkybių visumos, kad: pažeidimas yra nuolatinio pobūdžio; sprendimus priimančių atsakingų darbuotojų veikimas yra neteisėtas; vadovybės veiksmai neužtikrino vidaus kontrolės tinkamo veikimo; vadovybė pateikdama tvirtinimus auditoriui galimai neatskleidė jiems žinomų faktų. Auditorius, priimdamas profesinį sprendimą neatliko papildomų audito procedūrų, nepateikė vertinimų, kokią įtaką šis pažeidimas turėjo kitiems finansiniams straipsniams ir pateiktoms finansinėms ataskaitoms. Pareiškėjas savo audito dokumentuose neatskleidė, kokios priežastys lėmė šį sisteminį pažeidimą. Auditorius neatliko papildomų procedūrų įvertinant poveikį finansinėms ataskaitoms, neinformavo vadovybės ar atsakingų darbuotojų, kaip to reikalauja TAS. Pareiškėjo priimtas profesinis sprendimas atskleisti tik dalį nustatytų trūkumų nėra dokumentuotas. Atlikdamas šios srities auditą pareiškėjas nepakankamai vadovavosi profesinio skepticizmo principu.

Kaip seka iš byloje esančių įrodymų, atlikus tyrimui pateiktos 2016-01-22 Rangos sutarties vertinimą nustatyta, kad apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ rangos būdu pasamdė audito įmonę UAB „Audata“ atlikti auditą pilna apimtimi, o ne atskiroms užduoties procedūroms, tuo pažeisdama Audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalies ir 1 TKKS 11 dalyje nurodytus reikalavimus. 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas pateikė besąlyginę auditoriaus išvadą ir auditoriaus ataskaitą apie Kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansines ataskaitas. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra dokumentuota, kas priėmė sprendimą atsakingu auditoriumi paskirti pareiškėją. Iš tyrimui pateiktų audito dokumentų nėra aišku, ar pareiškėjas atlikdamas auditą veikė kaip UAB „Audata“ auditorius pagal rangos sutartį, ar kaip apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ auditorius. Sutiktina su atsakovo išvada, jog, kadangi audito išvada pasirašyta pareiškėjo, veikiančio apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ vardu, jis kaip užduoties partneris turėjo vadovautis 220 TAS „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ 15 straipsniu. Atliekant tyrimą nustatyta, kad nėra pateikta nei darbų perdavimo, nei atlikto audito tinkamumo vertinimo dokumentų. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra pareiškėjo, veikiančio kaip apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ atsakingo auditoriaus patvirtinimo, kad prieš padarant išvadą buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų, ir susidarydamas nuomonę, jis įvertino visus atitinkamus audito įrodymus, kaip numato 330-asis TAS. 230 TAS 8 d. įtvirtinta, kad: „Auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti: audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį; audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus; ir reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. " Šių TAS nuostatų pareiškėjas tinkamai nesilaikė, jo teiginys, kad atliekančiam auditą auditoriui nėra būtina ir tikslinga dokumentuoti visų apsvarstytų klausimų ar kiekvieno priimto sprendimo nėra pagrįstas, kadangi 230 TAS 8d. įtvirtinta, jog auditorius turi parengti pakankamus audito dokumentus, kad patyręs auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti: audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus, pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį; audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus; reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Tyrimui pateiktuose audito dokumentuose nėra nei vieno pareiškėjo patvirtinto darbo dokumento ar priimto profesinio sprendimo, bet taip pat tyrimui pateiktuose audito dokumentuose apskritai nėra nei vieno parašu patvirtinto dokumento. Nėra pateikta pareiškėjo patvirtinimų, kad jis prieš pateikdamas auditoriaus išvadas peržiūrėjo ir įvertino surinktų audito įrodymų tinkamumą ir pagrįstumą, kaip to reikalauja TAS. Atliekant tyrimą buvo vertinama, ar pareiškėjo priimti profesiniai sprendimai atitinka TAS reikalavimus ir, ar jie priimti atsižvelgiant į surinktus audito įrodymus ir padarytas išvadas atsižvelgiant į aplinkybes. Tyrimo metu buvo vertinama, ar pareiškėjas įvertino 320-ojo TAS A10 dalyje pateikiamus veiksnius ir ar siekė nustatyti, ar yra viena ar daugiau ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ar informacijos atskleidimo atvejų, kurių atžvilgiu tikėtina, kad ir mažesnio, negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto, reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad mažesnio negu finansinėmis ataskaitomis kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Pareiškėjas 2016-02-05 susitikimo metu su Lietuvos banko atstove D. D. gavo daug reikšmingos informacijos, tačiau ši informacija nebuvo tinkamai panaudota, iš naujo nebuvo atliktas vertinimas, atsižvelgiant į gautą informaciją ir nebuvo numatytos papildomos audito procedūros susijusios su reikšmingomis rizikomis. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nevertino pateikiamų veiksnių ir nenustatė, ar mažesnio negu finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatyto reikšmingumo iškraipymai gali daryti įtaką finansinių ataskaitų pagrindu vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Nuo 2015 m. kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ Lietuvos bankas tris kartus taikė poveikio priemones už teisės aktų pažeidimus ir buvo duoti rašytiniai nurodymai. 2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos bankas apribojo jos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių. 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Centro taupomoji kasa“ nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją. Ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų, todėl pareiškėjo pateikti argumentai dėl to, kad kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ nėra taikytos poveikio priemonės yra nepagrįsti. 2018-02-06 Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla.

Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjo 330-ojo TAS reikalavimų ir 230 TAS reikalavimų vertinimas, kaip mažareikšmių, yra netinkamas ir prieštarauja TAS reikalavimų taikymui, bei kartu prieštarauja Audito įstatymo apibrėžtiems reikalavimams atliekamam finansinių ataskaitų auditui. Tarnyba atlikusi tyrimą ir nustačiusi atlikto 2015 m. kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų audito trūkumus pateikė išvadą, kad Pareiškėjas pažeidė 500 TAS „Audito įrodymai“ 7 dalies reikalavimus, nes atlikdamas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų auditą specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo patvirtinimui nesurinko pakankamų ir tinkamų įrodymų priimtiems profesiniams sprendimams pagrįsti. Tarnyba 2017-10-17 gavusi atsiliepimą į apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir pareiškėjo atlikto kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo ataskaitos projektą įvertino gauto atsiliepimo pastebėjimus ir paaiškinimus bei atsižvelgė į pateiktą pastebėjimą, kad ,, standartas nenumato, kad į darbo dokumentus turi būti įtraukta „informacija pateikta kaip oficialus dokumentas“ ir patikslino ataskaitos 2.2.1 dalį išbraukdama sakinį „ Pateikta informacija nėra pateikta kaip oficialus dokumentas.", pastraipą išdėstydama taip: „ 550-ojo TAS,, Susijusios šalys “ 28 dalyje pateikti reikalavimai, kad „ auditorius į audito dokumentus turi įtraukti nustatytų susijusių šalių pavadinimus ir susijusių šalių santykių esmę“. Sutiktina ir su Tarnybos išvada, jog pareiškėjas nedokumentavo audito procedūrų, kurios suteiktų papildomų audito įrodymų, jog pateikta informacija yra teisinga, kaip tai numato 500-ojo TAS 7 dalies reikalavimai, kad rengdamas ir atlikdamas audito procedūras, auditorius turi įvertinti informacijos, kuri yra naudojama kaip audito įrodymai, tinkamumą ir patikimumą. Tarnyba atlikusi tyrimą ir nustačiusi atlikto 2015 m. kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ finansinių ataskaitų audito trūkumus pateikė pagrįstą išvadą, kad auditorius pažeidė 700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 11 dalies reikalavimais, nes auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. finansinių ataskaitų pateikė nemodifikuotą auditoriaus nuomonę, kuri specialiųjų atidėjimų teisingumo ir tinkamumo vertinimui yra nepagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais. 2017 m. lapkričio 30 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje buvo pritarta atlikto audito tyrimo ataskaitai Nr. A2- 54. Šiuo sprendimu Audito priežiūros komitetas yra iš esmės pritarė Tarnybos tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms dėl kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ atlikto audito.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, netaikė galiojančios Audito įstatymo redakcijos bei , kad spręsdamas dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo, neįvertino visų drausminės atsakomybės taikymui reikšmingų kriterijų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas , vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis LR audito įstatymo Nr.VII-1227 2016-12-15 pakeitimo įstatymo Nr.XIII-96 2str.5d. pagrįstai ir teisėtai, kadangi , šioje nuostatoje numatyta: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos audito įstatymo nuostatas. “ Tokiu būdu atsakovas pagrįstai vadovavosi minėta įstatymo redakcija, kadangi iki naujosios redakcijos Audito įstatymo įsigaliojimo pardėtos finansinių ataskaitų procedūros privalo būti ir baigtos pagal tos pačios redakcijos Audito įstatymą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats atitinkamos įmonės auditas buvo atliktas pagal senąją Audito įstatymo redakciją. Tarnybos direktoriaus sprendimas dėl gautų skundų, taip pat finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas buvo inicijuotas bei atliktas pagal iki 2017-02-28 galiojusią Audito įstatymo redakciją, kadangi visos su tuo susijusios procedūros privalo būti atliktos pagal tą patį galiojantį teisinį reguliavimą. Tarnybos direktorius priimdamas skundžiamą Įsakymą atsižvelgė į Audito įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-96 2 straipsnio 5 dalį bei vadovavosi iki 2017-02-28 galiojusio Audito įstatymo redakcija. Pareiškėjas nurodo, kad jam skirta drausminė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui. Su šia pareiškėjo pozicija atsakovas nesutinka. Teismas vertina visus byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pareiškėjo veikloje nustatyti pažeidimai yra itin grubūs ,esminiai, todėl jam skirta nuobauda proporcinga padarytiems pažeidimams. Auditoriui keliami itin aukšti kompetencijos reikalavimai. Būdamas savo srities profesionalas, auditorius privalo griežtai laikytis teisės aktų nuostatų, kadangi jo priimti sprendimai daro didelę įtaką kitų subjektų interesams. Tyrimo metu nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai rodo, kad jo kompetencija yra netinkama. Audito įstatymo 38 straipsnio 3 d. nustatyta, kad auditoriams ir audito įmonėms nurodymai ir drausminės nuobaudos gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pateikimo datos. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus Metodikos 73 punktas. Audito įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Tarnyba nustato atlikto audito tyrimo metodiką ir darbuotojų, atliekančių tyrimą, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką. Pagal Metodiką tyrimas Tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti pradėtas, kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Tarnybą su pasiūlymu ištirti atliktą auditą (6.2 p.). Tarnyba, gavusi nurodytą prašymą šį prašymą įvertina, per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl jo tenkinimo (netenkinimo) ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja jį pateikusį fizinį ar juridinį asmenį (15 p.). Nusprendus tenkinti prašymą ir inicijuoti atlikto audito tyrimą, ar nusprendus inicijuoti atlikto audito tyrimą, sprendimas dėl tyrimo inicijavimo yra registruojamas atitinkamame registre (16 p.). Iš registre užregistruotų sprendimų dėl atlikto audito tyrimo inicijavimo, pirmiausiai tyrimui yra atrenkami sprendimai, dėl galimai nekokybiškai atlikto viešojo intereso įmonės audito (20 p.). Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą dėl tyrimo pradžios tyrimą atlikti paskirtas tarnybos darbuotojas metodikos 25 punkte nurodyta tvarka informuoja apie pradedamą tyrimą auditorių ir audito įmonę ir kreipiasi į auditorių ir (ar) audito įmonės vadovą (ar jo įgaliotą asmenį) dėl tyrimui reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo (39 p.). Atlikus tyrimą, ataskaitos projektas yra parengiamas per 15 darbo dienų ir pateikiamas skyriaus vedėjui ir tarnybos direktoriui (60 p.). Tarnybos direktorius, Audito priežiūros komitetui pritarus, priima sprendimą dėl tyrimo rezultatų ir (ar) nurodymų ir (ar) drausminių nuobaudų skyrimo. Tarnyba per 10 darbo dienų nuo minėto sprendimo priėmimo dienos, be kita ko, informuoja apie jį tirtą auditorių, audito įmonę ir Lietuvos auditorių rūmus (79 p.). Iki 2017-02-28 galiojusioje Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios drausminės nuobaudos auditoriams ir audito įmonėms: 1) pareikšti auditoriui ir (arba) audito įmonei įspėjimą; 2) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui; 3) sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį; 4) panaikinti auditoriaus vardą; 5) atimti iš audito įmonės audito įmonės pažymėjimą ir išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Atitinkamai Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: atlikus auditoriaus ir audito įmonės atlikto audito tyrimą ir paaiškėjus atlikto audito atlikimo trūkumams, Tarnyba, atsižvelgdama i trūkumu reikšmingumą, gali priimti sprendimą skirti vieną ar abu Audito įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus nurodymus ir (ar) vieną iš šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų. Atlikus atlikto audito tyrimą skiriant nuobaudą auditoriui atsižvelgiama į atlikto audito tyrimo metu nustatytų trūkumų reikšmingumą. Audito įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2017-02-28, kitų nuobaudos individualizavimo kriterijų nėra numatyta. Atitinkamai Metodikos 75 punkte numatyta, kad vertinant tyrimo metu nustatytų atlikto audito trūkumų reikšmingumą turi būti vertinama: ar auditorius suplanavo ir atliko audito procedūras taip, kad jis sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė (75.1 papunktis); ar įvertinus atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, gali suprasti, atliktų audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus, bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos (75.2 papunktis); ar auditoriaus pateikta nuomonė apie audituotas finansines ataskaitas yra pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais (75.3 papunktis); ar nustatyti audito atlikimo trūkumai yra atsitiktiniai ir ne sisteminiai (75.4 papunktis); ar tokio pobūdžio trūkumai nustatyti pirmą kartą (75.5 papunktis); ar nustatyti audito atlikimo trūkumai turėjo (galėjo turėti) reikšmingą įtaką audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams (75.6 papunktis).Teismas, spręsdamas pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos – auditoriaus E. J. auditoriaus vardo panaikinimo – pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgia į visus šiuos Metodikoje nustatytus kriterijus ir daro išvadą, jog jam buvo skirta atitinkama ir proporcinga nustatytiems pažeidimams nuobauda. Tyrimų metu nustatyti trūkumai laikytini itin reikšmingais, yra sisteminio pobūdžio. Tai patvirtino ir Audito priežiūros komitetas, pritardamas Tarnybos nustatytoms aplinkybėms bei siūlytoms nuobaudoms. Tą aplinkybę, kad tyrimų metu nustatyti trūkumai yra reikšmingi, patvirtina ir tai, kad pareiškėjo audituotai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ Lietuvos banko Priežiūros tarnyba ne kartą taikė poveikio priemones, kol ši kredito unija neteko jai išduotos licencijos, kadangi nebuvo laiku imtasi reikiamų priemonių nustatant netinkamus Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ veiksmus, šiai kredito unijai 2018-02-06 buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas 2017-12-15 Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jis priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Ginčijamas Įsakymas atitinka jam Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Tarnybos 2017-12-15 įsakymą Nr.V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ bei įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. , 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičJolita RasiukevičienėVioleta Balčytienė