Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., suinteresuotam asmeniui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2018 m. gruodžio 27 d. apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės girtumas), nepaliko pakankamo tarpo iš šono, važiuodamas kliudė ir apgadino (duomenys neskelbtini) namų tvoras, tęsdamas judėjimą (duomenys neskelbtini) g. slidžiame kelio ruože nesuvaldė automobilio, nuvažiavo juo nuo kelio, nulaužė signalinį stulpelį bei apgadino vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) reikalavimus. Padaryta turtinė žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 126, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. nurodė, kad visiškai pripažįsta padarytus nusižengimus. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo. 2018 m. gruodžio 27 d. svečiavosi pas tėvą, kartu su juo ir tėvo draugu nuo pat ryto gėrė. Tėvo automobilį pasiėmė su draugu naktį, kai šis miegojo. Tėvas to nežinojo. Mašinos dokumentų neturėjo, jie liko pas tėvą. Sėdo už vairo, važiuodamas atsitrenkė į tėvo namo tvorą, paskui – į kaimyno. Važiuojant keliu, mašina pradėjo slysti. Iš dviejų alternatyvų: trenktis į medį arba nuvažiuoti į laukus, pasirinko pastarąją. Pasukęs slystančio automobilio vairą į laukus nuvertė kelio stulpelį. Mašina užklimpo, išvažiuoti nepavyko, todėl automobilį paliko laukuose. Policija jį sulaikė apie 11 val., einantį prie palikto automobilio. Tėvas neleidžia vairuoti savo automobilio. Dirba pagalbiniu darbininku, gauna minimalią algą. Dabar automobilis grąžintas tėvui. Labai gailisi ir atsiprašo dėl nusižengimų. Supranta, jog padarė žalą tėvui ir kaimynui. Atlygins jiems žalą. Tačiau, jei teismas konfiskuos tėvo automobilį, nepajėgs jam atlyginti mašinos kainos. Baudą po truputį sumokėtų, nes turi skolų pas antstolius.

V. G. kaltė padarius LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, be jo paties bei automobilio savininko paaiškinimų teismui, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma.

Eismo įvykio schemose užfiksuotos V. G. padarytų eismo įvykių vietos bei pasekmės: apgadintos tvoros, gatvės stulpelis bei V. G. vairuoto automobilio padėtis po eismo įvykio. Automobiliui VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 10-12). Apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 20-22).

Alkotesteriu Alcotest7510, Nr. ARDJ-0003 2018-12-27 11:17:17 V. G. nustatytas 1,15 promilių girtumas, alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2019-02-06 (b.l. 15).

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad V. G. 2018 m. gruodžio 27 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, be to, neturėdamas tokios teisės, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka jos apskritai nėra įgijęs, nepaliko saugaus tarp iš šono, važiuodamas automobiliu kliudė gyvenamųjų namų tvoras ir jas apgadino, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas, toliau važiuodamas slidžiame kelyje nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į oro ir kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo juo nuo kelio apgadindamas kelio žymėjimo stulpelį bei patį automobilį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 9 punkto, numatančio pareigą eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 126 punkto, numatančio, kad vairuotojas, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 127 punkto, numatančio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, reikalavimus. V. G. veiksmai kvalifikuojami pagal LR ANK 423 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę asmenybę asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) bei pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, numatančią administracinę asmenybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Nors pažeidėjas savo vairavimo metu padarė du eismo įvykius, tačiau jo veika iš esmės buvo tęstinė, padaryta to paties važiavimo metu, todėl kvalifikuojama kaip vienas nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

V. G. neneigė, jog pasišalino iš abiejų eismo įvykių vietų: pirmuoju atveju - po tvorų apgadinimo nesustojęs nuvažiavo toliau, antruoju atveju - nuvažiavusiam nuo kelio ir kelio stulpelį nulaužusiam automobiliui įklimpus laukuose, pasišalino palikęs automobilį. Nors abiem eismo įvykiais buvo padaryta turtinė žala, automobiliui kliudžius įvairius objektus bei apgadinant patį automobilį, vairuotojas nevykdė KET 219, 220, 222 punktuose numatytų vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.1 p., 219.2 p.), jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją (KET 220 p.), o nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai (KET 222 p.). Abiem eismo įvykiais padaryta turtinė žala nesiekia 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl V. G. veika kvalifikuojama kaip ANK 426 str. 1 d numatytas nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – V. G. padarė tris nusižengimus, visi jie įstatymų leidėjo vertinami kaip šiurkštūs KET pažeidimai; į pažeidėjo asmenybę, kuris turi galiojantį teistumą, baustas už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, nuobaudos galiojančios. Tarp galiojančių nuobaudų turi nuobaudas ir už itin šiurkščius KET pažeidimus (ATPK 127 str. 3 d., 130(2) str., 129 str.). V. G. atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusižengimų jis gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkina jo atsakomybę tai, kad ANK 424 str. 4 d. numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 str. numatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nors už ANK 424 str. 4 d. numatytą veiką (vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones) V. G. buvo nubaustas 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu (pagal tuo metu galiojusio ATPK 129 str.), bauda iki šiol nesumokėta, todėl laikytina, jog analogiškas nusižengimas padarytas neįvykdžius nuobaudos už ankstesnį to paties pobūdžio nusižengimą, taigi pakartotinai. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

V. G. už padarytus nusižengimus skirtinos baudos, atitinkančios sankcijų vidurkį. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, atsižvelgiant į tai, jog pažeidėjas ne kartą baustas už šiurkščius KET pažeidimus, taikytina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Kadangi V. G. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas reiškia draudimą teismo nurodytu laikotarpiu įgyti minėtą teisę (ANK 28 straipsnio 3 dalis).

LR ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. nėra transporto priemonės savininkas, ji registruota jo tėvo G. G. vardu, kuris nedavė sutikimo vairuoti jo automobilį sūnui, ir byloje nėra duomenų konstatuoti kuriai nors iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, būtinų norint konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

V. G., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 430 (keturių šimtų trisdešimties) eurų baudą.

V. G., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.

V. G., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. G. skirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.

Už LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti V. G. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant nurodytu terminu šią teisę įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 18095890481.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.