Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-08-03 · Administracinė byla Nr. I-629-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-03
Bylos Nr.
I-629-162/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00335-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-629-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00335-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio prašymu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkio Nr. M-22 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir, rašytinio proceso tvarka spręsdamas prašymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkį Nr. M-22 dėl darbo grupės sudarymo, kuriuo sudaryta darbo grupė sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti;

2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą organizuoti Klaipėdos miesto sporto mokyklų, centrų, klubų trenerių, fizinio lavinimo mokytojų, sportuojančių moksleivių tėvų, kitų bendruomenės narių apklausą, siekiant sužinoti miesto bendruomenės nuomonę apie miesto sporto organizacijų veiklą;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą parengti išsamią dabartinės Klaipėdos miesto sporto sistemos veiklos analizę, paremtą ir pagrįstą ne politikų pasamprotavimais jų parengtuose metmenyse „sporto sistemos pertvarka – seniai prinokęs vaisius reikalingas ne kosmetinio pudravimo“, o statistikos duomenims, sociologų atliktų analizių bei sporto srities specialistų išvadomis;

4) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą laikytis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų, sudaryti ne politikų ir ne vietos savivaldybės tarnautojų darbo grupę sporto sistemos metmenims parengti, o sporto specialistų ir miesto sporto organizacijų pasiūlytų atstovų.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo akto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo iš 2012 m. liepos 12 d. dienraščio „Klaipėda“ straipsnio „Po sporto sistemos reformos Klaipėda gali likti be čempionų“ sužinojęs apie paslaptingai rengiamą Klaipėdos sporto sistemos pertvarką. Pradėjęs plačiau domėtis straipsnyje minimos Klaipėdos miesto sporto sistemos reformos inicijavimo aplinkybėmis sužinojo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2012 m. birželio 14 d. potvarkiu Nr. M-22 dėl darbo grupės sudarymo išreiškė savo vienasmenišką valią ir paskyrė darbo grupės narius sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti. Tai padarė nepasitaręs su Klaipėdos miesto sporto atstovais (sporto organizacijų, klubų, centrų, būrelių vadovais bei treneriais, fizinio lavinimo mokytojais, sporto srities specialistais ir kt.) ir kitais Klaipėdos miesto bendruomenės nariais, visuomenės atstovais (moksleivių, lankančių sporto centrus, būrelius, klubus, tėvais ir kt.). Teigia, kad skundžiamas administracinis aktas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nes Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nėra apibrėžti įgaliojimai, suteikiantys merui teisę vienasmeniškai priimti sprendimą sudaryti darbo grupę sporto sistemos metmenims parengti, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia merui teisės vienasmeniškai spręsti sporto sistemos reformos. Taip pat nurodo, kad minėtas administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos, nes nėra nurodyti konkretūs duomenys ir faktai, kurie patvirtintų ir pagrįstų Klaipėdos miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumą. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir jo potvarkiu sudarytos darbo grupės pirmininkas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesilaikė nustatytos pareigos konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis. Klaipėdos miesto savivaldybės meras, neturėdamas nei kūno kultūros ir sporto specialybės išsilavinimo, nei darbo patirties sporto sityje, nepasikonsultavęs su Klaipėdos miesto visuomenės sporto atstovais, neišsiaiškino dėl darbo grupės sudarymo būtinumo, grupės narių skaičiaus ir jų kompetencijos sporto srityje, skundžiamu 2012 m. birželio 14 d. potvarkiu M-22 užkirto Klaipėdos miesto bendruomenės nariams galimybę būti įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Pareiškėjas teigia, jog meras tuo viršijo savo kompetenciją ir įgaliojimus, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

Nurodytais argumentais pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis prašo ginti pažeistas Klaipėdos miesto bendruomenės narių teises būti įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą ir jo prašymą patenkinti.

Prašymo turinys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi su prašymu ginti viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal nurodytų teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143 – 129/2011 nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario statusą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skirsnis, Lietuvos Respublikos Seimo statuto I dalis nesuteikia Seimo nariui teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tokios teisės Seimo nariui nesuteikia ir Vietos savivaldos įstatymas bei Viešojo administravimo įstatymas, kurių pažeidimu argumentuojamas prašymas. Negalima vadovautis ir ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia Seimo nariui teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo, kadangi skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkis M-22 negali būti laikomas norminiu teisės aktu, nes pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, jog sprendžiant prašymo padavimo priėmimo klausimą, pareiškėjui teigiant, kad jis gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos; papildomai turi būti pateikiami įrodymai, jog teisės aktai suteikia teisę prašymą padavusiam asmeniui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Priešingu atveju, šių įrodymų nepateikus ir nenustačius, kad pareiškėjas turi minėtą teisę, prašymą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad įstatymas nenumato Lietuvos Respublikos Seimo nario teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl potvarkio, kuriuo sudaryta darbo grupė sporto sistemos metmenims parengti, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo sprendžiamas tik teismui priėmus prašymą. Prašymą atsisakius priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkio Nr. M-22 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, prašymą su priedais grąžinti pareikėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė