- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- A6.-4-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01537-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B., nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (VMI pareiškimo rengimo dieną), būdamas (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 26 d. atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. B. parodė, kad jis kaip įmonės vadovas nedaro ir neturi galimybės suformuoti ir padaryti pavedimus. Visus pavedimus nuo restruktūrizavimo pradžios išimtinai atlieka hipotekos turėtojas, kuriam įkeistas visas turtas, t. y. SEB bankas. Pasibaigus restruktūrizavimo bylai situacija nei kiek nepasikeitė, turtas visas įkeistas bankui. Restruktūrizavimo pradžioje buvo atidaryta atskira sąskaitą (duomenys neskelbtini) į kurią patenka visos pardavimo lėšos, kiekvieną turtinį vienetą, net 1 euro vertės parduodame su banko leidimu. Jie yra tik tam tikri tarpininkai, kurie atlieka administravimo dalyką, t. y. kai randamas klientas, parduodamas butas, suderinama kaina, kuri numatyta restruktūrizavimo plane, kiekvienam atvejui duodamas banko leidimas, o visi pinigai patenka į SEB deponuotą sąskaitą. Kitokių funkcijų jie nevykdo. Mokesčiai, kai pasibaigė restruktūrizavimo procesas, atliko patikrinimą, jiems nebuvo jokių pretenzijų. Susidariusi skola 2008-2009 m., kai bankai sustabdė finansavimą, ji taip ir liko įmonės vardu. Skola, kaip ir antros kreditorių skola liko kabėti. Jis daro viską, kad ta skola būtų panaikinta. Jis kreipėsi į banką, kad gal galima su mokesčiais sudaryti mokestinę paskolą ir gavo neigiamą atsakymą. Jie bankui nurodo, kam ir kiek reikia pervesti lėšų. Patikrinimo akte viskas nurodyta teisingai. Einamuosius mokesčius moka tiek Sodrai, tiek VMI. Skolų bankas mokėti neleidžia. Restruktūrizavimo byla yra sujungta su bankroto byla ir jis dabar yra teisme. Bankas leidžia mokėti ne bet ką, o tik tai ką jie suderina. 2019 m. birželio mėnesį jie SEB bankui teikė suderinimą dėl VMI skolos, tačiau gavo neigiamą atsakymą, nes vyksta teisminiai procesai. Jis VMI informavo, kad įmonė negali mokėti susidariusios skolos. Fiziškai pavedimą atlieka SEB bankas.
Teismo posėdžio metu G. B. atstovas advokatas A. U. paaiškino, kad pažeidimas numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje gali būti padarytas tik pažeidus CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Visi pavedimai yra padaryti ne iš Bendrovės sąskaitų, o iš SEB banko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš VMI pareiškime nurodytos sumos net 1 680 000 Eur suma buvo nurašyta SEB banko kredito grąžinimui ir šiuos veiksmus savo iniciatyva atliko kreditorius SEB bankas, o Bendrovė ir jos vadovas niekaip neprisidėjo prie šių veiksmų (nebuvo prašymo ir ar bendrovės sutikimo, nebuvo formuojamas mokėjimo nurodymas ir pan.). Visos deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos, t. y. 1 012 712,29 Eur, nutraukus 2019 m. sausio 17 d. restruktūrizavimo bylą, nuosavybės teise priklausė SEB bankui. Po restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir nekilnojamojo turto pardavimo per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 26 d., visos gautos lėšos, t. y. 889 090,63 Eur, buvo pervestos į tikslinio deponavimo sąskaitą.
Iš byloje esančių elektroninių laiškų, rašytų (duomenys neskelbtini) apskaitininkės R. P. AB SEB bankas darbuotojai R. M., matyti, kad Bankui buvo pateikti (duomenys neskelbtini) suformuoti mokėjimo nurodymai - 2019 m. sausio 18 d. Nr. 5056 už šiukšlių išvežimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. sausio 30 d. Nr. 5060 už paslaugas UAB (duomenys neskelbtini); 2019 m. vasario 12 d. Nr. 5081 už paslaugas V. L.; 2019 m. vasario 26 d. Nr. 5089 už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. kovo 14 d. Nr. 5113 už paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 135-144 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises.
CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teisminio nagrinėjimo metu G. B. pripažino, kad VMI pareiškime nurodyti pavedimai kitiems kreditoriams buvo padaryti iš Bendrovės SEB banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad nuosavybes teise šioje sąskaitoje esančias lėšas valdo SEB pagal 2011 m. vasario 10 d. Tikslinio deponavimo sąskaitos sutartį, ir jis, kaip Bendrovės vadovas, neturi jokių galimybių šiomis lėšomis disponuoti ir atlikti pavedimus savo nuožiūra, todėl jis nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir atitinkamai nepadarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Teismas su tokia G. B. nuomone teismas negali sutikti.
Kaip jau minėta, atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą numato CK 6.930¹ straipsnis, kuriame nėra numatyta jokia hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimo iš įkeisto turto pirmenybė prieš kitus kreditorius (tokia pirmenybė numatyta priverstinio išieškojimo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnis) ar juridinių asmenų nemokumo procese (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnis)). Šiuo atveju, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. sausio 17 d., buvo nutraukta restruktūrizuojamos (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byla, byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas priverstinis išieškojimas CPK nustatyta tvarka ar iškelta bankroto byla. Taigi nuo 2019 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) su kreditoriais turėjo atsiskaityti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingai nei mano G. B., teismo nuomone, tarp (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB bankas“ sudaryta 2011 m. vasario 10 d. Tikslinio deponavimo sąskaitos sutartis, apibrėžianti tik šių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, negali pakeisti imperatyvių CK 6.930¹ straipsnio nuostatų.
Pažymėtina ir tai, kad VMI pareiškime prašoma G. B. patraukti administracinėn atsakomybėn ne tik už tai, jog AB „SEB bankas“ pagal minėtą sutartį padengė dalį kredito, tačiau ir už tai, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 26 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais, kurie yra žemesnės eilės kreditoriai nei VMI CK 6.930¹ straipsnio prasme. Iš bylos duomenų ir G. B. 2020 m. sausio 6 d. rašto dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo matyti, kad nurodymus Bankui atlikti pavedimus minėtiems kreditoriams davė būtent (duomenys neskelbtini)
Taigi teismas laiko patikimai nustatytu, kad G. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 26 d., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas.
G. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimą padarė pakankami sudėtingoje Bendrovei situacijoje, kai buvo nutraukta kelis metus vykusi restruktūrizavimo byla, iškart po to buvo kreiptasi dėl bankroto Bendrovei iškėlimo, be to, pažeidimo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su pačia VMI (sumokėta 16 9542,49 Eur). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas G. B. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti G. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-4-903/2020, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.