Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. F. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-64-215/2016, kuria nutarta priteisti laikinąjį materialinį išlaikymą vaikui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas O. F. pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovei A. F. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė A. F. pateikė teismui priešieškinį, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja iki tol, kol bus priimtas teismo galutinis sprendimas; 2) priteisti laikiną 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki sprendimo byloje priėmimo dienos ir paskirti ją išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovė nurodė, kad nepilnametis sūnus gyvena su ja Šiaurės Airijoje, vaikas lanko mokyklą, atsakovė juo rūpinasi, o vaiko tėvas yra bandęs pagrobti sūnų iš jo mokymosi įstaigos, dėl to buvo sulaikytas. Šalių sūnus beveik metai laiko gyvena su ja, tačiau ieškovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio išlaikymo vaikui neteikia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo O. F. išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Paskyrė atsakovę A. F. priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis. Kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą. Nurodė, kad būtina užtikrinti vaiko interesus ir saugią, stabilią aplinką. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) O. F. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria nutarta vaikui priteisti laikinąjį materialinį išlaikymą ir šį atsakovės prašymą atmesti arba šį klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė nepagrindė savo priešieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų.

Nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertino nevisapusiškai.

Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių lėšų sūnui išlaikyti trūkumą.

Teismas netyrė ieškovo turtinės padėties.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė A. F. prašo skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas visiškai neteikia išlaikymo vaikui.

Sūnui išlaikyti kas mėnesį būtina skirti po 564,89 Eur ir teismo vaikui priteistas laikinas išlaikymas yra protingas ir sąžiningas.

Apeliantas teismui neatskleidė visų savo pajamų šaltinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) ieškovo O. F. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (vaikui) iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų (vaiko) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl jo gaunamų pajamų, teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl priteistino laikinojo išlaikymo dydžio ir net preliminariai neįvertino vaiko poreikių. Skundo priedas patvirtina, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis išskaičius privalomus mokesčius siekia 513 Eur. Duomenų, patvirtinančių atsakovės turtinę padėtį, Šiaulių apygardos teismui nepateikta. Teismas nepasisakydamas dėl bylos esmės pažymi, kad, jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Taigi atsakovės pateiktas kasmėnesinių vaiko poreikių paskaičiavimas ir 564,89 Eur išlaidų nurodymas tik iš dalies pagrindžia vaikui būtino teikti laikino kasmėnesinio išlaikymo dydį. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 200 Eur laikinas kasmėnesinis išlaikymas vaikui mažintinas iki 150 Eur ir toks laikinas išlaikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankamas laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius, kol teismas išsiaiškins būtiną išlaikymą vaikui dydį.

Teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Teismas nepasisako dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas nustatyti laikiną vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja iki bus priimtas teismo galutinis sprendimas, kadangi šios teismo nutarties dalies šalys neskundė.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį, sumažinant iš O. F., (duomenis neskelbtini) sūnui R. F., a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą laikiną kasmėnesinį išlaikymą nuo 200 Eur iki 150 Eur.

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.