- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-985-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. Z., A. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Romasta group“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti bankroto administratoriaus teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą, civilinėje byloje Nr. 2FB-1195-179/2016 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. Z., A. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Romasta group“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, R. B., bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, akcinei bendrovei SEB bankas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančio pareiškėjo R. B. bankroto administratorius E. R. 2016-02-15 pateikė teismui pakartotinį prašymą patvirtinti R. B. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016-02-15 vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl R. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Susirinkime raštu balsavusių kreditorių nuomonės dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išsiskyrė, todėl šiuo klausimu nutarimas nepriimtas. „Prieš“ mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavę kreditoriai pateikė savo nuomones. AB Šiaulių bankas atstovas siūlo nustatyti fizinio asmens bankroto terminą 5 metams, tačiau pagal Europos Sąjungos direktyvas ir Lietuvos Respublikos FABĮ pataisas numatyta fizinio asmens bankroto trukmė 36 mėnesiai. AB SEB bankas atstovas siūlo bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, vertintojo kandidatūrą parenkant iš ne mažiau kaip trijų nepriklausomų turto vertintojų pasiūliusį mažiausią paslaugų kainą. Tačiau R. B. nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), turto vertintojų buvo vertintas 2015 m. sausio 21 d., nustatyta vertė 86 000 Eur, namas su priklausiniais vertintas 2014 m. sausio 10 d., nustatyta vidutinė rinkos vertė 107 159 Eur, tačiau parduoti šio nekilnojamąjį turtą už šią kainą nepavyko netgi antstoliams. Mano, kad turto pardavimo kaina gali būti nustatoma kreditorių susirinkime. Pareiškėjo nuomone, BAB Ūkio bankas reikalavimas yra nereikšmingas, nes numatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo suma iš darbo užmokesčio bus skirstoma visiems kreditoriams pagal jų finansinio reikalavimo dydį. Privalomųjų mokesčių fizinis asmuo šiuo metu nemoka, jeigu ateityje bus tikslinamas mokumo atkūrimo planas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. B. bankroto administratoriaus teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, jog 2016-02-15 įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius BAB Ūkio bankas siūlė patikslinti mokumo atkūrimo planą, pateikiant FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. nuostatas atitinkantį kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką ir papildant kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti numatomų skirti lėšų sąrašą, jame nurodant, kokia dalis lėšų numatoma skirti mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti. AB SEB bankas siūlė atlikti bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, vertintojo kandidatūrą parenkant iš ne mažiau kaip trijų nepriklausomų turto vertintojų pasiūliusį mažiausią paslaugų kainą. Pradines bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto kainas svarstyti tik gavus šio turto vertinimus. AB Šiaulių bankas atstovas siūlė nustatyti fizinio asmens bankroto terminą 5 metams, taip pat pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms skirti 4 proc. (įskaitant mokesčius) gautos lėšų sumos ar turto vertės. Šie kreditorių pasiūlymai ir pastabos yra susiję su mokumo atkūrimo plano koregavimu, kadangi siūlomas patvirtinti mokumo atkūrimo planas galimai pažeidžia kreditorių interesus. Tačiau bankrutuojančio R. B. mokumo atkūrimo plane nebuvo atsižvelgta į prieš tai nurodytas kreditorių pastabas ir pasiūlymus ir jis nebuvo patikslintas. Kadangi administratorius prašymą teismui reiškė neįgyvendinęs neteisminės plano tikslinimo procedūros, teismas administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, jog kreditoriams buvo pateiktas patikslintas planas, atsižvelgiant į kreditorių pastabas, išsakytas 2015 m. spalio 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime, ypatingai į tų kreditorių, kurie balsavo „prieš“, t. y. nepritarė pirminiam mokumo atkūrimo planui. Labiausiai buvo atsižvelgta į kreditoriaus AB SEB bankas išsakytas pastabas. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nagrinėdamas AB SEB bankas atskirąjį skundą dėl plano patvirtinimo akcentavo, kad „tuo atveju, jeigu pareiškėjo pagal nurodytas kreditorių pastabas patikslintas planas nebūtų patvirtintas pakartotiniame kreditorių susirinkime, būtų pagrindas teismui pasisakyti dėl kiekvieno kreditoriaus ginčijamo punkto pagrįstumo“. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo išsakytą pastabą. Teismo motyvas, kad mokumo atkūrimo plane nebuvo atsižvelgta į prieš tai nurodytas kreditorių pastabas ir pasiūlymus ir jis nebuvo tikslintas, yra visiškai nepagrįstas, nes teismui teiktas planas yra patikslintas. Pateiktame patikslintame plane XII dalyje yra pateiktas mokėjimo grafikas, kuriame nurodoma, kad kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti iš darbo užmokesčio 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir baigiama 2018 m. birželio 15 d., iš viso išmokant 592,48 Eur sumą. Be to, kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami iš parduoto nekilnojamo turto. Taip pat plane yra pateikta ir aiškiai išdėstyta lėšų suma, skirta mėnesiui būtiniems poreikiams tenkinti, kurią sudaro: 1) komunalinėms paslaugoms ir buičiai skiriamos išlaidos – 50 Eur; 2) maistas – 70 Eur; 3) higienai ir buičiai skiriamos išlaidos – 20 Eur; 4) gydymo išlaidos, vaistai ir kt. – 20 Eur, iš viso 160 Eur. BAB Ūkio bankas nepritarė patikslintam planui dėl nenurodytos lėšų dalies, skiriamos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti. Tačiau pareiškėjas yra samdomas darbuotojas, visus mokesčius valstybei, kuriuos yra privalu mokėti teisės aktų nustatyta tvarka, moka darbdavys, kitokių įsipareigojimų valstybei pareiškėjas neturi. Kadangi nekilnojamo turto vertinimas buvo atliktas 2015 m. sausio 21 d. bei 2014 sausio 10 d., tai naujas turto vertinimas nėra tikslingas, kadangi turto vertintojų paslaugos kainuotų mažiausiai 600 Eur, kai tuo tarpu iš darbo užmokesčio per visą plano vykdymo laikotarpį, t. y. 3 metus yra galimybė išmokėti kreditoriams tik 592,48 Eur. Be to, LR nekilnojamo turto rinkoje jokių esminių ekonominių pasikeitimų nėra įvykę. Kreditorius AB Šiaulių bankas siūlė nustatyti plano atkūrimo terminą 5 metus, tačiau toks siūlymas prieštarauja FABĮ nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą tuo pagrindu, kad administratorius nesilaikė neteisminės plano tikslinimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo.
Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Taigi, tokiu atveju įstatyme bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nenustatyta galimybė patikslinti plano projektą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisinės situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui: pirma, kai nepritariama dėl plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priežastys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priežastys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015). Nurodytoje kasacinėje byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).
Nagrinėjamu atveju 2015-10-09 įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius AB SEB bankas nesutiko: 1) su plane nustatyta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukme; 2) su administravimo išlaidų sąmatos dydžiu; 3) su plane nurodyta turto, išskyrus bankui įkeistą, pardavimo tvarka; 4) su plane nurodytu kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku. AB Šiaulių bankas nesutiko: 1) su plane nustatyta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukme; 2) su administravimo išlaidų sąmatos dydžiu. Bankrutuojančio R. B. administratorius 2015-10-12 pateikė teismui prašymą patvirtinti jo mokumo atkūrimo planą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino R. B. mokumo atkūrimo planą. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia. Tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo R. B. administratoriaus teismui pateiktą prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad 2015-10-09 kreditorių susirinkimui nepritarus ginčo klausimais, administratorius iš karto kreipėsi į teismą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nespręsdamas dėl pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Kadangi administratorius prašymą teismui reiškė neįgyvendinęs neteisminės plano tikslinimo procedūros (fizinis asmuo patikslina planą ir patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas svarstomas pakartotinai kreditorių susirinkime), teismas, gavęs tokį administratoriaus prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti, o jį priėmęs – palikti nenagrinėtą. Į teismą administratorius su prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą galės kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarstys patikslintą mokumo planą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo pagal nurodytas kreditorių pastabas patikslintas planas nebūtų patvirtintas pakartotiniame kreditorių susirinkime, būtų pagrindas teismui pasisakyti dėl kiekvieno kreditoriaus ginčijamo plano punkto pagrįstumo.
2016-02-15 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl R. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kreditoriams svarstyti buvo pateiktas patikslintas R. B. mokumo atkūrimo planas. Susirinkime raštu balsavę kreditoriai balsavo „prieš“ ir nepatvirtino pareiškėjo R. B. mokumo atkūrimo plano. Administratorius 2016-02-15 pateikė teismui prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą, tačiau pirmosios instancijos teismas mokumo atkūrimo planą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad administratorius nesilaikė neteisminės plano tikslinimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija nesutinka ir pažymi, kad kreditorių susirinkimas pakartotinai jau apsvarstė patikslintą mokumo planą 2016-02-15 kreditorių susirinkimo metu, taigi, spręstina, kad buvo laikytasi neteisminės mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūros. Todėl nepatvirtinus pareiškėjo R. B. pagal nurodytas kreditorių pastabas patikslinto plano pakartotiniame kreditorių susirinkime, pareiškėjas neturi pareigos dar kartą tikslinti mokumo atkūrimo planą ir teikti jį kreditorių susirinkimui pakartotiniam svarstymui, o teismas tokiu atveju, gavęs prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, turi nagrinėti prašymą iš esmės ir pasisakyti dėl kiekvieno kreditoriaus ginčijamo plano punkto pagrįstumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką bei į FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti terminą. Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Nagrinėjamu atveju teismas jau kartą pratęsė (1 mėnesiui) terminą minėto plano projektui pateikti, todėl termino pratęsimo galimybe jau buvo pasinaudota, įstatymas nenumato galimybės pratęsti terminą dar kartą, todėl kreditorių susirinkimui nepatvirtinus patikslinto mokumo atkūrimo plano, klausimą dėl plano (ne)tvirtinimo teismas privalo išspręsti iš esmės. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo R. B. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. B. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.