Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei D. B., atsakovui S. V., nedalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėji jiems nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1226-305/2015 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui S. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. B., teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimus, prašo teismą priteisti iš atsakovo S. V. nepilnametės dukros G. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. birželio 8 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 8 d., 3600 Eur (100 Eur × 36 mėn.), ieškovei suteikiant teisę gautas pinigines lėšas naudoti uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą su ieškove D. B.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovo ir atsakovo dukra G. V.. Dukra yra nepilnametė, 11 metų amžiaus, jai reikalingas nuolatinis tėvų išlaikymas. Ieškovė su atsakovu negyvena kartu nuo 2005 metų. Nuo to laiko atsakovas dukrai išlaikymo neteikė jokia forma, todėl išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo 2012 m. birželio 8 d. Ieškovė dukros poreikiams tenkinti – maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams, mokyklinėms reikmėms, laisvalaikiui ir t.t. – vidutiniškai per mėnesį išleidžia nuo 200 Eur iki 250 Eur. Šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna valstybės išmokas. Ji viena augina tris nepilnamečius vaikus: be dukros G. V., yra dar 2 sūnūs – J. B., 16 metų amžiaus, ir M. B., 17 metų amžiaus. Pajamų pragyventi nepakanka. Ieškovė turi sveikatos problemų – jai diagnozuota katarakta. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas. Nors jis neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau neturi pareigos nuolat rūpintis vaiku, todėl turi puikias galimybes integruotis į Lietuvos ir užsienio darbo rinką ir tinkamai išlaikyti vaiką. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tačiau atsižvelgiant į tai kad vaikas nesantuokinis, gyvenamoji vieta nustatytina. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nuolatinė ir nusistovėjusi su ieškove.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu visiškai nesutinka, nes jis nėra G. V. biologinis tėvas.

Institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad skyriaus specialistai palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus (b.l. 26-27) .

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Vaikas – G. V., gimė (duomenys neskelbtini) ji šiuo metu yra 11 metų amžiaus (b.l. 6, 50). G. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jos motina įrašyta ieškovė D. B., o tėvu – atsakovas S. V.; duomenų apie tėvus įrašo pagrindas – bendras abiejų tėvų pareiškimas (b.l. 49, 50). Kol duomenys gimimo įraše nenuginčyti, jie laikomi teisingais, todėl konstatuotina, kad atsakovas yra nepilnametės G. V. tėvas (nepaisant jo pareiškimų apie tai, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas). Ieškovė ir atsakovas nuo 2005 m. kartu negyvena ir, remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, nuo to laiko atsakovas nepilnametės dukros G. V. neišlaiko ir kitaip materialiai neremia. G. V. gyvena su motina, t.y. ieškove, ir jos vienos tik yra globojama, mokinasi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (b.l. 4, 26). Remiantis ieškovės aiškinimais, G. V. turi sveikatos problemų dėl regėjimo. Duomenų apie kitokius G. V. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. Remiantis ieškovės aiškinimais, ieškovei diagnozuota katarakta, yra reikalinga operacija, kol operacija neatlikta, įsidarbinimas apsunkintas. Paties atsakovo teigimu, jis yra visiškai darbingas, sveikatos problemų neturi. Ieškovė be dukros G. V. turi ir kitų išlaikytinių – 2 nepilnamečius sūnus (16 ir 17 metų amžiaus) (b.l. 7, 8, 9), tuo tarpu atsakovas kitų išlaikytinių be dukros G. V. neturi (b.l. 42). Nei ieškovės, nei atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota (b.l. 20). Atsakovas nekilnojamo turto neturi, o ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, kurių vidutinė rinkos vertė (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp tinklalapio duomenimis) – 6050 Eur (b.l. 12, 14-19). Ieškovė nedirba (b.l. 34, 35), yra registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui – vidutiniškai apie 266,32 Eur kas mėnesį (b.l. 10, 11). Atsakovas nedirba (b.l. 36, 37), pašalpų negauna, jo paties teigimu, gyvena su savo tėvais, jų yra remiamas.

Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Vadovaujantis CK 3. 196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių, gali būti išieškoma jo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos.

Šalių dukra G. V. nuo gimimo gyvena kartu su motina, t.y. ieškove (b.l. 4, 26). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus (b.l. 27). Pati G. V. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra nurodžiusi, kad pageidauja, jog jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina (b.l. 28). Atsakovas jokių prieštaravimų, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nėra pareiškęs. Todėl atsižvelgiant į tai, jog mergaitė nuo mažens auga ir gyvena kartu su motina, yra prisirišusi prie gyvenamosios aplinkos, artimųjų, o jos ryšiai su tėvu praktiškai yra nutrūkę, nepilnametės G. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t.y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vai­kui skiriamo iš­lai­ky­mo dydis turi būti toks, kad vai­kui būtų sudarytos to­kios gy­ve­ni­mo są­ly­gos, ko­kių rei­kia jo visapusiš­kam ir har­mo­nin­gam vys­ty­mui­si. Įsta­ty­me įtvir­tin­tas vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės padėties ba­lan­so prin­ci­pas įga­li­na tiek vai­ko tė­vus iš­lai­kant vai­ką ben­dru su­si­ta­ri­mu, tiek klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo dy­džio spren­džiant teis­me, at­ras­ti vai­ko ir tė­vų in­te­re­sų pu­siau­svy­rą, pri­ori­te­tą tei­kiant vai­ko in­te­re­sams. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus: 1) kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius; 2) abie­jų tė­vų turti­nę pa­dė­tį.

Teismas, vertindamas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į vaiko amžių (11 metų), į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui – tenkinimas, todėl sprendžia, kad ieškovės nurodytas šiuo metu šalių dukros išlaikymo poreikių dydis – vidutiniškai 225,00 Eur per mėnesį, yra pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: tą faktą, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, o atsakovas neturi, atsveria aplinkybė, jog ieškovė turi tris išlaikytinius, o atsakovas tik vieną; nors ieškovė reguliariai gauna socialines išmokas, o atsakovas šiuo metu nedirba ir oficialiai pajamų negauna, tačiau būdamas pakankamai jauno amžiaus bei darbingas turi ne tik galimybę, bet ir pareigą įsidarbinti ir taip užtikrinti pakankamų pajamų vaiko išlaikymui gavimą. Todėl ir vaiko išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina iš esmės vienodai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo, jai nustatytina pareiga prie dukros išlaikymo prisidės šiek tiek daugiau negu atsakovas (po 125 Eur per mėnesį), o iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį. Teismas, at­si­žvelg­damas į pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir intere­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), le­mian­tį, kad vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo ir pan. tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai, sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai, kadangi, kaip minėta, būdamas pakankami jauno amžiaus bei darbingas, turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2015 m. birželio 9 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Kadangi atsakovas neteikė savo nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2005 metų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo: iš atsakovo priteistinas nepilnametės dukros G. V. išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo (CK 3.200 straipsnis), t.y. nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 9 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur, iš viso 3600,00 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, kadangi jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 185 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (((100 Eur × 12 mėn.) × 3 % (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo)) + (3600,00 Eur × 3 % (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo)) + 41 Eur (už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo)) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 115,80 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, advokatui paruošiant ieškovei procesinius dokumentus (b.l. 44), bei 5,77 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3), iš viso – 306,57 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 307 ir 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko – G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2015 m. birželio 9 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 3600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) nepilnamečio vaiko – G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 9 d.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 190,77 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.