- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-526-483/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą - laisvės atėmimo bausme 13 metų;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų, ją atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo A. K. priteista 835 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios S. D. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 12.50 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Ž. Z. metu, pasinaudodamas bejėgiška dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio jos būkle (lavono kraujyje rastos 3,14 promilės etilo alkoholio), tyčia įkišo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, turintį ribotą buką galą, nukentėjusiajai į makštį, taip padarė jai durtinį-plėštinį makšties sužalojimą, kuris komplikavosi išoriniu nukraujavimu, dėl to Ž. Z. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė bejėgiškos būklės Ž. Z. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
1.1. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje įgijo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose yra vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai ir kuriuose yra atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, t. y. savo asmeninio kompiuterio be identifikacinių duomenų standžiajame diske „Hitachi“ modelis „HDS721010CLA332“ laikė 2 pornografines fotonuotraukas, pavadinimais „07.jpg“, „7HAumFZ.jpg“, kuriose vaizduojamos mažametės iki 14 metų amžiaus mergaitės, iki 2015 m. kovo 3 d., kada atliktos kratos metu šiuos pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas bei asmenys pateikiami kaip vaikai, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti A. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 309 straipsnio 2 dalyje.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Anot apelianto, teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas: netinkamai vertino įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis tik prielaidomis ir nereikšmingais liudytojų parodymais, kurie jokių nužudymo aplinkybių nenurodė, o ne patikimais ir objektyviais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei Lietuvos Aukščiausio teismo praktika. Pasak apelianto, šioje byloje nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. nužudė Ž. Z. ar disponavo pornografinio turinio dalykais.
2.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, liudytojų parodymais, kurie iš esmės tik išdėsto savo nuomonę ir charakterizuoja A. K. asmenybę, tačiau neturi nieko bendro su kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Anot nuteistojo, teismas akivaizdžiai neteisingai ir tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo esmines teismo ekspertizės išvadas dėl Ž. Z. sužalojimų padarymo laiko ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, Lietuvos Aukščiausio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nesivadovavo in dubio pro reo principu, nepašalintas abejones vertino išimtinai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens nenaudai.
2.3. Apelianto nuomone byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. K. viso proceso metu neigė nužudęs savo draugę Ž. Z. ir jai padaręs sužalojimus, galėjusius nulemti jos mirtį. Anot nuteistojo, jo parodymai yra nuoseklūs ir jokių prieštaravimų juose nenustatyta, o pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad jis tokius paaiškinimus davė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tėra kičinė tezė, kurios nepatvirtina jokie įrodymai. Pasak apelianto, teismas netinkamai vertino 2016-05-04 kompleksinės komisinės ekspertizės akto Nr. EKM 18/2016 (02) išvadas, padarė aritmetines ir logines klaidas vertindamas laiko tarpą, kada buvo padarytas mirtinas sužalojimas Ž. Z., ir šios akto išvados neginčytinai paneigia A. K. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Minėtas kompleksinės komisinės ekspertizės aktas patvirtina, kad sužalojimas, nuo kurio mirė Ž. Z., buvo padarytas dar iki nuteistajam atvykstant pas nukentėjusiąją. Apeliantas nurodo, jog nebuvo atliktas mirusios Ž. Z. histologinis tyrimas, tik teisme buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kuri parengta atlikus histologinį tyrimą ir kuri, pasak apelianto, yra teisingesnė ir tikslesnė nei kitos. Nuteistasis apeliaciniame skunde pacitavo ekspertizės akto išvadas.
2.4. Apelianto nuomone, paskutinis ekspertizės aktas svarbus nustatant Ž. Z. padaryto sužalojimo laiką. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Ž. Z. sužalojimas galėjo būti padarytas laikotarpiu nuo 8.50 iki 11.50 val., tačiau tokios teismo išvados prieštarauja kompleksinei komisinei teismo ekspertų išvadai. Ekspertizės akto išvadų 2 punkte konstatuota, kad Ž. Z. mirtis galėjo įvykti prieš 8-12 val. iki jos apžiūros. Ž. Z. lavonas buvo rastas 2015-03-02, 19.50 val., (duomenys neskelbtini), lavono apžiūra pradėta 2015-03-02, 21.00 val. Pagal ekspertų išvadas sužalojimas Ž. Z. buvo padarytas iki atvykstant A. K. Nors nuosprendyje nurodyta, kad lavono apžiūra vykdyta 2015-03-02, 21.50 val., šias teismo išvadas paneigia byloje esantis 2015-03-02 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas. Apelianto manymu, skaičiuoti Ž. Z. mirties laiką, imant 12 ar 11 valandų laiko tarpą, negalima, nes tai reikštų, kad ji mirė 9-10 val. ryto, tačiau bylos duomenys (skambučių išklotinės, liudytojų parodymai) įrodo, kad Ž. Z. iki 12 val. dar buvo gyva. Atsižvelgus į laiko tarpą, iki kurio Ž. Z. buvo gyva bei atsižvelgiant į ekspertų nurodytą laiko tarpą, kad ji mirė 8-12 valandų iki apžiūros, imant 9-10 val. trukmę, akivaizdu, kad Ž. Z. mirtis galėjo ištikti 11-12 val. ryto, o imant mažiausią laiko žymą - 8 val., ją mirtis galėjo ištikti 13 val. Kadangi ekspertizės išvadų 9 punkte ekspertai konstatavo, jog sužalojimas Ž. Z. galėjo būti padarytas ne daugiau 3-4 valandų bėgyje iki mirties, vertinant histologini tyrimą, todėl 3-4 val. išskaičiuojamos iš ankščiau minėtų laiko tarpų: a) vertinant, kad Ž. Z. mirė 11 val., tai sužalojimas galėjo būti padarytas 7-8 val. ryto; b) vertinant, kad Ž. Z. mirė 12 val., tai sužalojimas galėjo būti padarytas 8-9 val. ryto; c) vertinant, kad Ž. Z. mirė 13 val., tai sužalojimas galėjo būti padarytas 9 val., bet ne vėliau kaip 10 val. ryto.
2.5. Apeliantas daro išvadą, kad Ž. Z. sužalojimas, nuo kurio ji mirtinai nukraujavo, galėjo būti padarytas ar pasidarytas laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val. ryto. Tuo tarpu iš 2015-11-03 vyriausiosios tyrėjos E. V. tarnybinių pranešimų, kuriais apžiūrėti parduotuvės vaizdo įrašai ir kvitas, nustatyta, kad A. K. 2015-03-02, 09.58 val., dar buvo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o iš parduotuvės išėjo tik 10:09:15 val. Iš 2015-07-29 vyresniojo tyrėjo T. L. tarnybinio pranešimo, kuriuo buvo analizuojami A. K. MRT prisijungimai prie telekomunikacijų bokštų, patvirtina, kad A. K. pas Ž. Z. buvo po 10 val. ryto. A. K. ir Ž. Z. mobiliojo ryšio išklotinės patvirtina, kad Ž. Z. nuteistajam A. K. skambino ir prašė atnešti alkoholio 2015-03-02 šiuo laiku: 9.26 val., 09.36 val., 09.46 val. Anot apelianto, šie rašytiniai objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. K. atvyko pas Ž. Z. tik po 10 val. ryto, tuo tarpu Ž. Z. sužalojimas makštyje, nuo kurio ji mirtinai nukraujavo, jai padarytas (pasidarytas) laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val. ryto. Nuteistasis daro išvadą, kad Ž. Z. sužalojimas buvo padarytas dar iki A. K. atvykstant pas ją, tačiau nepaisant to, Kauno apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, Kauno apygardos teismas nemotyvavo savo išvados dėl to, jog sužalojimas padarytas 8.50-11.50 val.
2.6. Pasak apelianto, apygardos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog sužalojimą Ž. Z. galėjo pasidaryti pati ar galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis. Apeliantas neginčija Ž. Z. nustatytos diagnozės - makšties sužalojimo, kuris komplikavosi išoriniu nukraujavimu. Tačiau, anot apelianto, bylos duomenys visiškai nepatvirtina sužalojimo laiko ir nuteistojo veiksmų kaltės. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Nuteistasis, pacitavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvadą Nr. M 236/15(02) ir šio specialisto paaiškinimus, nurodė, kad specialistas D. T. negalėjo atsakyti, ar pati mirusioji galėjo pasidaryti tokį sužalojimą, ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas lytinių santykių metu, ar tai galėjo būti padaryta flakonu.
2.7. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl nepriklausomo teismo eksperto P. P. byloje pateiktos teismo medicinos konsultacinės išvados, kuri paneigia teismo nuosprendžio išvadas. Nuteistajam kilus abejonėms dėl pirminės teismo medicinos ekspertizės išvados, jis kreipėsi į teismo ekspertą P. P. (kuris turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Nr. MPL - 13896 (2009-05-04) verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 m., Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše), dėl akte nustatytų išvadų patikrinimo teisingumo. Ekspertas P. P., išnagrinėjęs duomenis, nustatė, kad Ž. Z. makšties durtinis-plėštinis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek buteliu, tiek ir flakonu bei ir kitais daiktais, turinčiais minėtas savybes, pvz., pirštu kišant juos į makštį audringo ar grubaus patenkinimo metu. Taip pat tokį sužalojimą galėjo pasidaryti ir pati mirusioji, jei masturbacijos metu ne ranka, o užsėdant (tupinėjant, pvz., būnant ant pusiau sulenktų kelių) ant butelio ar flakono neišlaikė pusiausvyros ir traumavo makšties dešinę pusę. Šis teismo ekspertas pažymėjo, jog specialisto išvadoje NR. M236/15(02) lieka neaiškus sužalojimo padarymo laikas, nes neatliktas histologinis ištyrimas, nors makšties gabalėlis paimtas. Tai reikia atlikti, nes sužalojimas galėjo būti padarytas ir iki kaltinamajam atvykstant į įvykio vietą, nes galimas sužalojimo padarymas - apie valandą laiko iki mirties specialisto išvadoje - tėra spėjimas. Nukraujavimo tempas po makšties sužalojimo yra nežinomas. Nukraujavimo laikas skaičiuojamas nuo sužalojimo padarymo iki mirties, o konkrečiu atveju greito nukraujavimo požymių nebuvo.
2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui paskyrus pakartotinę ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertė S. B. ir specialistas ginekologas H. S. iš esmės patvirtino teismo eksperto P. P. išvadas ir nurodė, kad Ž. Z. makšties sužalojimas yra durtinis-plėštinis, padarytas daiktu, turinčiu ribotą, buką galą, kuris, veikiamas išorinės jėgos audinius, praskyrė spausdamas ir tempdamas bei panirdamas gilyn suformavo kiaurinį sužalojimą; Ž. Z. makšties sužalojime nėra užsifiksavusių konkretaus žalojusio daikto/įrankio nustatymui tinkančių morfologinių požymių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis padarytas butelio kakleliu ar flakonu. Sužalojimo padarymo galimybė pirštu ar vyro lytine varpa erekcijos būsenoje agresyvių lytinių santykių metu mažai tikėtina. Sužalojimas yra ranka pasiekiamoje lokalizacijoje, todėl kategoriškai neatmestina savęs sužalojimo galimybė, nors tokia tikimybė yra labai maža.
2.9. Apeliantas nurodo, kad tiek teismo ekspertai atlikę 2016-05-04 kompleksinę komisinę ekspertizę Nr. EKM 8/2016 (02) išvadų 5 punkte, tiek teismo ekspertas P. P., pateikęs teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0050/16, konstatavo, kad kategoriškai neatmetama galimybė, jog Ž. Z. pati save susižalojo, nes sužalojimas padaryti ranka pasiekiamoje lokalizacijoje. Todėl, apelianto nuomone, visiškai nepagrįsta ir įrodymų vertinimo taisyklėms bei nekaltumo prezumpcijai prieštaraujanti apygardos teismo išvada, kad: „Bylos medžiaga nustatyta, kad tikimybė tokio pobūdžio sužalojimą asmeniui pasidaryti pačiam sau yra itin menka, todėl galima teigti, kad surinkti duomenys patvirtina, jog Ž. Z. mirtį sukėlusį sužalojimą padarė A. K.“. Ekspertai nurodė, kad tokia tikimybė yra ir savo išvadoje net nurodė, kokiu būdu mirusioji galėjo atlikti save žalojančius veiksmus. Be to, liudytoja apklausta akušerė L. J. dar kitaip aiškino apie moters gimdą, bet ir ji negalėjo paaiškinti, kokiu būdu galėjo būti padarytas sužalojimas. Taigi susiklostė situacija, kad medicinos specialistams Ž. Z. konstatuotas sužalojimas buvo neaiškus ir jie negalėjo atsakyti į bylai reikšmingus klausimus, tačiau teismas neturintis jokių specialiųjų žinių, nežinia kuo remdamasis, atmetė Ž. Z. savęs susižalojimo versiją, o A. K. pripažino įvykdžius nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Apelianto manymu, keliems specialistams konstatavus, kad yra tikimybė, kad Ž. Z. galėjo pati sau padaryti sužalojimą ar lytinių santykių metu, kad ir menką, tačiau yra esminė nepašalinta bylos abejonė dėl A. K. kaltės, kurią apygardos teismas privalėjo aiškinti jo naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
2.10. Anot apelianto, byloje pateiktos teismo medicinos ekspertinės išvados ir kitais aspektais paneigia A. K. kaltę sužalojus Ž. Z. Nuteistasis nurodo, jog šioje byloje nesurinkta jokių įrodymų, identifikuojančių konkretaus nusikaltimo įrankio, ir juo labiau nesurinkta įrodymų, kad būtent A. K. nužudytajai Ž. Z. sukėlė sužalojimą. Teismo ekspertai nepatvirtino, kad sužalojimas Ž. Z. buvo padarytas flakonu ar butelio kakleliu, nes tirtame makšties sužalojime nėra užsifiksavusių konkretaus sužalojusio daikto/įrankio nustatymui būtinų morfologinių požymių. Nuteistasis A. K. paaiškino, jog su Ž. Z. santykiavo natūraliu būdu bei pirštais, tačiau jokių kitų daiktų į Ž. Z. lytinius organus nekišo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti tirti butelis ir flakonas „got2be“, ant kurių buvo rasti Ž. Z. DNR pėdsakai, tačiau ant flakono ir butelio nebuvo rasta jokių A. K. biologinių pėdsakų (odos dalelių, prakaito, kvapo) bei nebuvo rasta jo pirštų atspaudų. Jei A. K. būtų sužalojęs Ž. Z., kišdamas kurį nors daiktą, ant kurio buvo rasta Ž. Z. kraujo pėdsakų, tokiu atveju ant nusikaltimo įrankio būtų likę ir A. K. pėdsakų, tačiau tokių pėdsakų nebuvo rasta, kas, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis Ž. Z. nežalojo ir jokių daiktų į jos makštį nekišo.
2.11. Nuteistasis teigia, kad teismas visiškai nevertino ekspertų kompleksinėje komisinėje ekspertizėje konstatuotų aplinkybių, jog ant Ž. Z. kūno nėra kovai ar savigynai būdingų sužalojimų, kas dar labiau patvirtina faktą, jog A. K. jokių smurtinių veiksmų prieš Ž. Z. nenaudojo. Ekspertai nurodė, kad daikto skverbimosi per makšties prieangį metu (jei daikto diametras yra didesnis nei makšties prieangio diametras), Ž. Z. turėjo jausti veržimą, tempimą ar skausmą. Tokio pobūdžio makšties sužalojimas negali būti neskausmingas, bet atsižvelgiant į moters sunkaus laipsnio girtumą galima teigti, kad ji galėjo jausti kiek mažesnį skausmą nei jis būtų jaučiamas esant blaivioje būklėje. Tačiau skausmą Ž. Z. neabejotinai juto. Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei A. K. būtų Ž. Z. kėlęs tokio laipsnio fizinį skausmą, net jai ir esant neblaiviai, ji neabejotinai būtų priešinusi A. K., dėl ko ant jos kūno būtų likę kovos ar savigynos požymių, kurie šio atveju nebuvo konstatuoti.
2.12. Ekspertai kompleksiniame komisiniame ekspertizės akte taip pat konstatavo, kad po patirto sužalojimo Ž. Z. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol dėl ūmaus nukraujavimo neteko sąmonės ir mirė. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0050/16, parengtą teismo eksperto P. P., taip pat patvirtina, kad po patirtų sužalojimų Ž. Z. galėjo judėti, vaikščioti, nes makšties sužalojimas tam netrukdė, dėl girtumo skausmo jutimas buvo sumažėjęs, o įvykio apžiūros metu nustatyta - „blauzdų vidinis paviršius bei kulnai sutepti raudonu apdžiūvusiu krauju“ - rodo, kad ji vaikščiojo. Ekspertas pažymėjo, kad konkrečiu atveju greito nukraujavimo požymių nebuvo. Apelianto manymu, šios ekspertų išvados patvirtina A. K. parodymų teisingumą, tai, kad A. K. atėjus, Ž. Z. jau kraujavo. Kadangi Ž. Z. pranešė, kad jai yra menstruacijos, A. K., pastebėjęs jos gausų kraujavimą tiek prieš lytinius santykius, tiek pačių santykių metu, tiek po jų, neįtarė nieko blogo. A. K. paliekant Ž. Z. namus ji buvo gyva.
2.13. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, kad Ž. Z. vedė netinkamą gyvenimo būdą ir stipriai girtavo. Ž. Z. piktnaudžiavo alkoholiu ir prieš įvykį tai darė ne vieną dieną, o savaitę. Susižalojimo dieną nukentėjusiosios kraujyje rasta 3,14 promilės alkoholio, kas, apelianto manymu, ir sąlygojo jos nesirūpinimą savimi, įvykus susižalojimui. Anot apelianto, pačios mirusiosios Ž. Z. būsena mirties dieną (2015-03-02) ir gyvenimo būdas turėjo didelės įtakos, jog Ž. Z. susižalojusi makštį mirė dėl nukraujavimo. 2016-05-04 Valstybinio teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 18/2016 (02) nustatyta, jog Ž. Z. lavono kraujyje rasta 3,14 % (promilės) etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį. Kadangi etilo alkoholis blokuoja alfa adrenoreceptorių vazokonstrikcinį poveikį ir sukelia perferinę vazodilataciją, todėl sumažėja periferinis pasipriešinimas ir arterinis kraujo spaudimas. Dėl šio poveikio gali padidėti (bet ne esminei) nukraujavimo greitis. Tame pačiame ekspertizės akte nustatyta, kad tokio pobūdžio makšties sužalojimas buvo skausmingas, bet atsižvelgiant į moters sunkaus laipsnio girtumą galima teigti, kad ji galėjo jausti kiek mažesnį skausmą nei jis būtų jaučiamas esant blaivioje būklėje. Teismo medicinos eksperto P. P. konsultacinė specialisto išvada Nr. 0050/16 patvirtina, kad Ž. Z. po mirtino sužalojimo - makšties durtinio-plėštinio sužalojimo padarymo galėjo kraujuoti valandomis. Iš liudytojų D. Š., V. Č., V. N., G. V., Sigitos E. Š. ir nuteistojo parodymų matyti, kad Ž. Z. piktnaudžiavo alkoholiu ir prieš įvykį tai darė ne vieną dieną, o ištisą savaitę, po savimi tuštinosi ir šlapinosi, dėl ko net jos kaimynai reiškė nepasitenkinimą sklindančiu dvoku. Teismo nagrinėjimo metu apklaustas išvadą davęs specialistas D. T. patvirtino, kad Ž. Z. alkoholio kiekis kraujyje turėjo reikšmės nukraujavimui. Ekspertas nurodė, kad šiuo atveju reikėjo kreiptis medicininės pagalbos, nes išgėrus alkoholio plečiasi kraujagyslės; tuo atveju, jeigu žmogus butų buvęs blaivus, kreiptųsi pagalbos. Ekspertas patvirtino, kad, jeigu Ž. Z. nebūtų vartojusi alkoholio ir būtų kreipusis į medikus, žaizda būtų sutvarkyta, o Ž. Z. būtų gyva. Anot apelianto, byloje buvo ne tik nepašalintos abejonės, jog Ž. Z. galėjo jai konstatuotą sužalojimą pasidaryti pati, tačiau teismo taip pat liko neįvertintos reikšmingos aplinkybės, jog mirusiosios alkoholio kiekis kraujyje ir nesirūpinimas savo sveikata nulėmė lėtą nukraujavimą ir mirtį.
2.14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį bei A. K. kaltę grindė išimtinai liudytojų parodymais, iš kurių nei vienas nematė nusikalstamų A. K. veiksmų. Apelianto manymu, byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina A. K. kaltės ir jie yra nereikšmingi. Tačiau, anot apelianto, teismo atlikta liudytojų parodymų analizė, nevertinant jų visumos, o ištraukiant iš konteksto tik dalį parodymų, patvirtina teismo šališkumą šioje byloje bei nuosprendžio neteisėtumą. Nei vienas liudytojas nematė, kad būtent A. K. įvykdė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, bei nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog būtent A. K. sužalojo Ž. Z. Ta aplinkybė, kad liudytoja G. V. matė, kad A. K. buvo atėjęs po dešimtos valandos pas Ž. Z. ir matė A. K. paskutinį išeinantį iš Ž. Z. buto, neturi nieko bendro su padarytu nusikaltimu. Nuteistasis niekada neneigė, kad buvo atvykęs pas Ž. Z., šias aplinkybes nurodė apklausų metu. Vien ta aplinkybė, kad įvykio dieną A. K. buvo pas Ž. Z. namuose nėra nei objektyvus, nei patikimas įrodymas, jog nuteistasis nenustatytu įrankiu sukėlė Ž. Z. makšties plėštinį sužalojimą, kuris komplikavosi nukraujavimu. Nukentėjusioji S. D. davė parodymus teismui susipažinusi su bylos medžiaga, tuo tarpu pati tiesiogiai nieko nematė, o apie 2015-03-02 įvykį žino iš bylos duomenų. Nukentėjusiosios parodymai yra paremti tik jos samprotavimais, nes jos bendravimas su mama buvo labai minimalus, kelias valandas per du mėnesius, ji net nebendraudavo su mama ir nekeldavo jai skambinant telefono ragelio.
2.15. A. K. kaltė iš esmės grindžiama liudytojų parodymais, kurie tiesiog neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, apibūdina A. K. seksualinį potraukį. Tokie liudytojų parodymai neturi nieko bendro su objektyviais nusikalstamos veikos požymiais, kuriuos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalėjo nustatyti, A. K. jokių intymių dalykų nei su vienu liudytoju neturėjo, dėl ko jie objektyviai negali apie tai žinoti. Iš kai kurių liudytojų parodymų matyti, kad kai kurie liudytojai (viršininkė, sesuo, netgi sesers vyras, dukra, draugės) smulkiai žinojo mirusiosios Ž. Z. lytinio gyvenimo subtilybes, kas yra mažai tikėtina. Anot apelianto, keistai ir neįtikinamai atrodo velionei artimų žmonių parodymai, kad jie žino intymius dalykus, tačiau jiems nežinomi faktai apie tai, kad Ž. Z. gerdavo savaitėmis, neišeidavo iš kambario, ten šlapindavosi ir atlikdavo kitus reikalaus, iš buto sklisdavo siaubingas kvapas ir t. t., apie ką papasakojo teisme Ž. Z. kaimynė.
2.16. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl liudytojos R. M. parodymų vertinimo, nes liudytoja su Ž. Z. paskutinį kartą bendravo vasario mėnesio pabaigoje, kai ji vėl buvo išgėrusi, o nuteistasis liudytoją R. M. matė tik kelis kartus, todėl ji nieko negalėjo žinoti apie A. K. ir Ž. Z. tarpusavio santykius. Anot apelianto, liudytoja R. M., siekdama padėti nukentėjusiai įrodyti A. K. kaltę, nurodė, kad A. K. ketino sukišti butelį į lytinius organus. Tačiau šių aplinkybių liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Paklausus liudytojos, kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji paaiškino, kad užmiršo pasakyti, o dabar atsiminė. Tačiau, pasak apelianto, tai yra neįtikinama liudytojos versija, nes ši liudytoja davė plačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto nuomone, apygardos teismas visiškai nepagrįstai vienos liudytojos įsitikinimą, kuris jai susiformavo dėl neigiamo požiūrio į A. K., kad tik jis galėjo nužudyti Ž. Z., vertino kaip patikimą nuteistojo kaltės įrodymą.
2.17. Nuosprendyje cituojama, kad A. K. 2015-03-02 skambino liudytojui kaimynui V. Č. ir prašė nueiti pasižiūrėti Ž. Z., o vėliau pats iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Ž. Z. gėrė savaitę laiko, nuteistasis ją rado ir paliko visiškai girtą, ji neišeidavo iš kambario, čia šlapindavosi ir atlikdavo kitus reikalaus, turėjo pagrindą galvoti, kad jai gali atsitikti kas nors negero ir pan. Todėl A. K. skambutis kaimynui, pasiteiraujant ir vulgariai pajuokaujant, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu sužalojimo padarymą. Kita vertus, jeigu nuteistasis būtų kažką padaręs, tai tikrai nebūtų skambinęs ir teiravęsis.
2.18. Apelianto manymu, byloje apklausti liudytojai nepatvirtino jokių aplinkybių, įrodančių A. K. kaltumą, tačiau teismas tendencingai vertindamas liudytojų parodymus, siekė parodyti, koks neva A. K. yra blogas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad „šios aplinkybės paveikė kaltinamojo psichiką ir jis sugalvojo tokiu būdu sužaloti Ž. Z.“. Priešiningai tokiems teismo samprotavimas, byloje apklausti liudytojai V. Č., G. V., D. Š., D. B. patvirtino priešingas aplinkybes. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad buvusi A. K. žmona J. B. nurodė, kad A. K. buvo pavydus ir seksualiai aktyvus, kad jai buvo to per daug, jokiu būdu nepatvirtina nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.
2.19. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad liudytojų parodymų teisingumą (kaip ir A. K. kaltę) patvirtina rašytinė bylos medžiaga (vaizdo įrašų apžiūros, MRT išklotinių ir paties telefono apžiūra, specialistų išvados, ekspertizės aktas). Pasak apelianto, teismo nuosprendyje nurodyta rašytinė bylos medžiaga neįrodo nei vieno nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, sudėties požymio ir juo labiau neįrodo A. K. kaltės nužudžius Ž. Z. 2015-03-10 parduotuvės vaizdo įrašo ir kvito apžiūros protokoluose nustatytos aplinkybės, kurias nuteistasis nurodė apklausų metu. Anot apelianto, tai, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pamiršo, jog parduotuvėje buvo du kartus, o ne vieną, šios bylos nagrinėjimui ir A. K. kaltės klausimui neturi jokios reikšmės, nes tiek atėjimo pas Ž. Z., tiek išėjimo iš jos laikas sutampa su nuteistojo nurodytu laiku. A. K. mobiliojo ryšio telefone „Sony Xperia“ Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti susirašinėjimai su Ž. Z. likus 3 dienoms iki jos mirties, taip pat neįrodo jokių nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nors nuteistojo rašytos žinutės mirusiajai ir buvo vulgarios, tačiau su 2015-03-02 įvykiu jos visiškai nesusijusios. Apeliantas nurodo, kad tokio turinio žinutes Ž. Z. rašė, nes sužinojo, kad Ž. Z. susitikinėjo su kitu vyru - Vaidu, dėl ko supyko ir prirašė to, ko iš tiesų negalvojo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad 2015-03-02 net tris kartus Ž. Z. skambino A. K. ir prašė atvykti į jos namus, patvirtina, kad ji ant nuteistojo nepyko, jo parašytų žinučių nepriėmė kaip grasinimo susidoroti.
2.20. Apelianto nuomone, Kauno apygardos nuosprendžio dalis, pagal kurią A. K. pripažintas kaltu įgijęs ir laikęs pornografinio turinio dalykus, kuriuose yra vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, bei kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, taip pat priimta neteisėtai ir nepagrįstai. Nuteistasis nurodo, kad pornografinio turinio įrašuose, kuriuos A. K. peržiūrėjo šioje byloje ir kurie jam buvo įrašyti teismo nutarties pagrindu, jokių duomenų apie vaikus ar asmenis, pateikiamus kaip vaikus, nėra, dėl ko baudžiamoji atsakomybė negali kilti. Todėl neįrodžius visų privalomų nusikalstamos veikos požymių, A. K. atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dėl šio kaltinimo. Anot apelianto, tai, kad specialistai nurodė, jog nuotraukose fiksuoti nepilnamečiai jokiu būdu nereiškia, kad A. K. turėjo suprasti, jog jie yra nepilnamečiai. Kita vertus, teismas visiškai neteisingai konstatavo, kad kompiuteriu, kuriame buvo rastos vaikų pornografinio turinio nuotraukos, galėjo naudotis tik A. K., nes kompiuteris su kietuoju disku buvo rastas jo gyvenamosios vietos adresu. Nuteistasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąja bylą teisme nurodė, kad nešiojamąjį kompiuterį dažnai palikdavo be priežiūros darbovietėje, dėl ko juo naudotis galėjo ir kiti asmenys. Teismas visiškai neįvertino A. K. nurodytų aplinkybių, jog jis nemoka atsisiųsti nuotraukų ir jas įsirašyti į kompiuterį. A. K. net nežinojo apie tokių nuotraukų buvimą jo kompiuteryje. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme nebuvo paneigta, jog A. K. kompiuterį palikdavo darbe, o juo galėjo naudotis visi sandėlyje buvę asmenys, nes kompiuteris neturėjo atrakinimo slaptažodžio. Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių A. K. nurodytų aplinkybių. Baudžiamasis procesas vyksta pagal nekaltumo prezumpcijos principą, kas reiškia, jog ikiteisminio tyrimo įstaigai bei prokuratūrai kilo pareiga paneigti nuteistojo nurodytas aplinkybes ir versiją. A. K. dažnai į budėjimus gaisrinėje atsinešdavo nešiojamąjį kompiuterį, kompiuteris ilgą laiką ten būdavo paliktas be priežiūros, kad A. K. priklausančiu kompiuteriu naudojosi daug kitų žmonių. Nors nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dvi pornografinio turinio vaikų nuotraukos buvo A. K. kompiuteryje, tačiau nėra surinka jokių objektyvių duomenų, jog minėtas nuotraukas A. K. įgijo (atsisiuntė), laikė (žinojo apie jų egzistavimą), kas yra privalomieji nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
2.21. Apelianto manymu, kadangi nuosprendis yra priimtas neteisėtai, tai nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys taip pat patenkintas neteisėtai ir nepagrįstai. Viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų yra kaltė. Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog A. K. yra kaltas dėl Ž. Z. nužudymo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymių, naikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistais apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę.
6.1. Atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis.
6.2. Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje neigė nužudęs nukentėjusiąją Ž. Z. Jis pripažino, kad 2015-03-02 ryte buvo pas nukentėjusiąją, su ja vartojo alkoholinius gėrimus ir lytiškai santykiavo. Kai A. K. atėjo pas nukentėjusiąją, pastaroji buvo viena, neblaivi, sirgo mėnesinėmis, matėsi, jog gėrė keletą dienų iš eilės, todėl nuteistasis įpylė į vonelę šilto vandens, kad Ž. Z. apsipraustų, nes norėjo su ja pasimylėti, Ž. Z. tam neprieštaravo ir lytinio akto metu nesipriešino, sperma išsiliejo į nukentėjusiosios makštį. Nuteistasis paliko Ž. Z. gulinčią ant šono, nes ji buvo girta. Nuteistasis parodė, jog įvykio dieną apie 21-22 val. skambino Ž. Z., tačiau ji nekėlė ragelio, todėl paskambino jos kaimynui, kad pastarasis nueitų pažiūrėti ką veikia Ž. Z., kodėl ji nekelia ragelio, o paskui skambino greitajai medicinos pagalbai ir policijai. A. K. manė, jog Ž. Z. mirė nuo alkoholio, tik vėliau sužinojo, kad dėl nuo kažkokiu tai daiktu makštyje padaryto sužalojimo. Anot nuteistojo, Ž. Z., kai būdavo girta, masturbavosi pirštais arba flakonu nuo lako ar dezodoranto, kartais nuteistasis jai pasiūlydavo tai padaryti. Taip pat nuteistasis parodė, kad nukentėjusiajai dažnai kraujuodavo iš lytinių organų. Nuteistasis pripažino, kad pavyduliavo Ž. Z. kitiems vyrams, manė, kad ji lytiškai santykiavo ir su kitais vyrais, todėl jai rašydavo negražaus turinio SMS žinutes. Nuteistasis neigė grasinęs nukentėjusiajai smurtu ar ištampyti nukentėjusiosios visas skyles, ertmes arkliško dydžio lytiniais organais. A. K. nurodė, kad SMS žinutės turinį „ji pajus ant savo šiknos“ reikėtų suprasti, kad A. K. grasino susidoroti su Ž. Z. finansiškai, jog ją įskųs Mokesčių inspekcijai dėl nelegalaus darbo. Nuteistasis teigia įvykio dieną parduotuvėje buvęs vieną kartą, ryte, pirko butelį degtinės, sulčių ir cigarečių. Analogiškus parodymus nuteistasis A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 3, b. l. 48-53, 90-94).
6.3. Nuteistasis neigia tiek objektyviąją pusę – veiksmų, buvusių priežastiniame ryšyje su mirtimi, atlikimą, tiek subjektyviąją pusę – tyčią atimti gyvybę. Nors nuteistasis A. K. neigia nužudęs Ž. Z. ir jai padaręs sužalojimus, galėjusius nulemti jos mirtį, tačiau nuteistasis dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, duoti savo atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas.
6.4. Iš Ž. Z. ir A. K. mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizės matyti, kad Ž. Z. su A. K. 2015-03-02 kontaktavo 09:26 val., 9:36 val. ir 9:46 val. (T. 2, b. l. 52-55, 64-75). Parduotuvės, esančioje (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo apžiūros protokole bei kasos kvito kopijoje užfiksuota, kad A. K. apsipirko parduotuvėje 2015-03-02, 9:58:02 val. (T. 2, b. l. 143-150, 153). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) (parduotuvės), iki (duomenys neskelbtini) (Ž. Z. namo), yra nedidelis, nes šie namai geografiškai stovi vienas šalia kito (T. 2, b. l. 56). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. 2015-03-02 pas Ž. Z. atėjo po 10 val. Liudytoja V. N., Ž. Z. kaimynė, teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną pas Ž. Z. buvo atvažiavęs A. K., paskui A. K. galimai išėjo į parduotuvę, nes po 5-10 min. A. K. vėl sugrįžo į Ž. Z. butą nešdamas rankose maišelį. Liudytoja V. N. nurodė, jog tuo metu matė kaip Ž. Z. sėdėjo ant lovos prie stalo pasirėmusi ranka į kelius, ji buvo su viršutiniais drabužiais. Parduotuvės, esančioje (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015-03-02, 12:18:06 val., į parduotuvę sugrįžo A. K., kuris vėl apsipirko ir išėjo iš parduotuvės 12:19:38 val. Vaizdo įraše rodomo laiko ir realaus laiko paklaida yra 10 minučių, t. y. monitoriuje matomas laikas skuba apytiksliai 10 minučių nuo esamo realaus laiko (T. 2, b. l. 143-150). Atsižvelgiant į laiko paklaidą, A. K. antrą kartą į parduotuvę atėjo 12.08 val., o išėjo – 12.09 val. Liudytoja G. V., nukentėjusiosios Ž. Z. kaimynė, teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną pas Ž. Z. matė A. K., o po dviejų valandų jis išėjo iš Ž. Z. buto, tai buvo apie 14 val., matė pro langą kaip A. K. ėjo šaligatviu. Liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad nematė, kada A. K. išėjo iš Ž. Z. buto, tačiau tai turėjo būti po 13.00-13.30 val., kai baigė gaminti valgyti ir išėjo pas kaimynę. Liudytojos V. N. ir G. V. parodė, kad pas Ž. Z., išskyrus A. K., jokie kiti vyrai nesilankė. Iš A. K. mobiliojo ryšio telefono prisijungimų prie mobiliojo ryšio bokštų analizės matyti, kad A. K. įvykio vietoje ar šalia jos buvo 2015-03-02 nuo apie 10 val. iki 15.08 val. (T. 2, b. l. 57-62, 76-77).
6.5. Ekspertizės akte nurodyta, kad Ž. Z. mirties priežastis – durtinis-plėštinis makšties sužalojimas, jo komplikacija – išorinis nukraujavimas, šokas. Ž. Z. mirtis galėjo įvykti prieš 8–12 valandų iki jos apžiūros įvykio vietoje. Sužalojimas padarytas prieš valandą iki mirties (bet ne daugiau kaip 3–4 valandos, vertinat histologinį (mikroskopinį) makšties žaizdos vaizdą) (T. 4, b. l. 158-163). Ekspertai D. T. ir L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Ž. Z. nuo jai padaryto sužalojimo galėjo mirtinai nukraujuoti per vieną valandą, nes makšties kraujotaka yra labai intensyvi, o žmogui esant neblaiviam, kraujavimas iš makšties būna dar intensyvesnis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Ž. Z. lavonas įvykio vietoje buvo apžiūrėtas 2015-03-02, 21.50 val. (T. 1, b. l. 18), šis laikotarpis nurodytas ir ekspertizės akte. Pagal ekspertizės akte nurodytus laikotarpius, Ž. Z. mirė 2015-03-02 tarp 9.50 val. ir 13.50 val., o sužalojimas jai buvo padarytas tarp 5.50 val ir 12.50 val.
6.6. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad A. K. pas Ž. Z. buvo nuo po 10 val. iki 14 val. (apie 12 val. A. K. kelioms minutėms buvo išėjęs apsipirkti į šalia esančią parduotuvę ir vėl sugrįžo pas Ž. Z.). A. K. grįžus iš parduotuvės Ž. Z. dar buvo gyva. Liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. sugrįžus iš parduotuvės, Ž. Z. sėdėjo ant lovos prie stalo pasirėmusi ranka į kelius. Liudytoja G. V., nukentėjusiosios Ž. Z. kaimynė, teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, praėjus nedaug laiko po A. K. atėjimo, liudytoja girdėjo Ž. Z. labai dusliu, silpnu, vos girdimu balsu pasakytus žodžius „nelįsk“ ir „atstok“, paskui buvo ramu, tylu, jokių kitų garsų liudytoja negirdėjo. Byloje nustatyta, kad pas nukentėjusiąją Ž. Z. įvykio dieną niekas kitas, išskyrus A. K., nesilankė. Iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto laikrodžio ir striukės, paimtų 2015-03-03 atliekant kratą A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su Ž. Z. genotipu (T. 2, b. l. 162-166), kas patvirtina, kad A. K. turėjo kontaktą su Ž. Z. kai pastaroji kraujavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienintelis A. K. buvo pas nukentėjusiąją Ž. Z. tuo laikotarpiu, kai ji buvo sužalota. Įvertinus ekspertizės akto išvadas dėl Ž. Z. sužalojimo ir mirties laiko (sužalojimas padarytas prieš valandą iki mirties (bet ne daugiau kaip 3–4 valandos)), darytina išvada, kad nukentėjusiajai negalėjo būti padarytas sužalojimas iki A. K. ateinant pas Ž. Z., nes nuteistasis išbuvo Ž. Z. bute pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo po 10 val. iki 14 val.), pagal A. K. parodymus jie kartu su Ž. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, lytiškai santykiavo, Ž. Z. atliko savarankiškus veiksmus – apsiplovė lytinius organus vandeniu iš vonelės, kurią atnešė A. K. Be to, liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. grįžus iš parduotuvės (A. K. išėjo iš parduotuvės 12.09 val.) liudytoja matė Ž. Z. sėdinčią ant lovos prie stalo, t. y. gyvą, o liudytoja G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad praėjus nedaug laiko po A. K. atėjimo, liudytoja girdėjo Ž. Z. labai dusliu, silpnu, vos girdimu balsu pasakytus žodžius „nelįsk“ ir „atstok“, kas leidžia daryti išvadą, jog sužalojimas Ž. Z. buvo padarytas po 12.09 val., kai A. K. sugrįžo į Ž. Z. butą iš parduotuvės, šis laikotarpis atitinka ir ekspertizės akte nurodytą galimą Ž. Z. sužalojimo laiką. Nors nuteistasis A. K. kelia versiją, jog Ž. Z. galėjo jai konstatuotą sužalojimą pasidaryti pati, jei masturbacijos metu ne ranka, o užsėdant (tupinėjant, pvz., būnant ant pusiau sulenktų kelių) ant butelio ar flakono neišlaikė pusiausvyros ir traumavo makšties dešinę pusę, tačiau atsižvelgus į ekspertizės akte nurodytą Ž. Z. sužalojimo ir mirties laikotarpį, jeigu Ž. Z. būtų atlikusi A. K. nurodytus masturbacijos veiksmus, tai A. K. tai turėjo matyti, nes nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas tuo metu, kai A. K. buvo Ž. Z. bute, bet nuteistasis neparodė, kad būtų matęs kaip Ž. Z. masturbuodamasi būtų susižalojusi.
6.7. Nuteistasis A. K. kelia versiją, jog Ž. Z. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, t. y. lytinių santykių metu, pvz., pirštus kišant į makštį audringo ar grubaus patenkinimo metu.
6.8. Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad po staliuku kambario viduryje rastas 0,5 litro talpos butelis „Lithuanian Vodka“ su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, ant kakliuko išorinės pusės ir viduje (T. 1, b. l. 17-34), jog ant ištiestos sofos lovos rastas numestas rožinės spalvos metalinis flakonas su užrašu „got2b“, suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes (T. 1, b. l. 60-68). Ekspertizės akte nurodyta, kad Ž. Z. makšties sužalojimas yra durtinis-plėštinis, padarytas daiktu, turinčiu ribotą buką galą, kuris veikiamas išorinės jėgos audinius praskyrė spausdamas ir tempdamas bei panirdamas gilyn suformavo kiaurinį sužalojimą. Ž. Z. makšties sužalojime nėra užsifiksavusių konkretaus žalojusio daikto/įrankio nustatymui tinkančių morfologinių požymių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis padarytas butelio kakleliu, ar flakonu. Sužalojimo padarymo galimybė pirštu ar erekcijos būsenos vyro lytine varpa agresyvių lytinių santykių metu mažai tikėtina (T. 4, b. l. 158-163). Ekspertas D. T. teisiamajame posėdyje paneigė, kad Ž. Z. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas lytinių santykių metu, bei paaiškino, jog mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas pirštus kišant į makštį, nes buvo padaryta daugiau nei 3 cm plėštinė žaizda. Anot eksperto D. T., sunku įsivaizduoti kaip galima būtų pačiam taip susižaloti. Specialistė L. J., gydytoja-ginekologė, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pirštais neįmanoma padaryti makštyje plėštinės žaizdos, nebent nagai būtų kaip pas žvėrį. Specialistė nurodė, kad nukentėjusiajai Ž. Z. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas didele fizine jėga įkišant butelį į makštį, tokio sužalojimo negalima padaryti lytiniu organu. Nuteistojo A. K. iškeltą versiją, kad Ž. Z. galėjo būti sužalota lytinių santykių metu, paneigia ir tai, kad Ž. Z. lavono tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, su tiesiosios žarnos turiniu bei su burnos turiniu spermos nerasta (T. 4, b. l. 158-163), tačiau įvykio vietos apžiūros metu rasti Ž. Z. krauju ištepti 0,5 litro talpos butelis ir rožinės spalvos metalinis flakonas su užrašu „got2b“ (T. 2, b. l. 162-166), kas patvirtina, jog šie daiktai galimai buvo panaudoti Ž. Z. sužalojimo metu, t. y. jie galimai buvo įkišti Ž. Z. į makštį. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad Ž. Z. makšties sužalojime nėra užsifiksavusių konkretaus žalojusio daikto/įrankio nustatymui tinkančių morfologinių požymių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis padarytas butelio kakleliu, ar flakonu (T. 2, b. l. 162-166), tačiau tai nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, nes byloje nustatyta, jog sužalojimą Ž. Z. padarė būtent A. K.
6.9. Nuteistojo A. K. versiją, jog nukentėjusioji Ž. Z. galėjo pati save sužaloti, paneigia ir nuteistojo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo.
6.10. Liudytojas V. Č., Ž. Z. kaimynas, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-03-02, liudytojui paskambino A. K. ir pasakė nueiti pažiūrėti, kaip laikosi Ž. Z., nes jam išeinant Ž. Z. iš burnos dribo putos, liudytojui gali pradėti smirdėti. Po tokių A. K. žodžių, liudytojas suprato, kad smirdės Ž. Z. lavonas, kad A. K. Ž. Z. kažką padarė. Liudytojas, pradaręs Ž. Z. buto duris, pamatė gulinčias prie durų Ž. Z. kruvinas kojas, apie tai pranešė A. K., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad 2015-03-02, apie 19.45 val., liudytojui paskambino A. K. ir pasakė: „nueik, pažiūrėk, gal Ž. jau negyva“, „Jums smirdės, o ne man, kai išeidinėjau jai iš burnos dribo putos“, liudytojas nuteistajam A. K. priekaištavo, jog reikėjo pačiam greitąją medicinos pagalbą kviesti, jeigu matė iš Ž. Z. burnos drimbančias putas, kad jai blogai, o neišeiti ir nesuteikti pagalbos, į tai A. K. tik kažką sumurmėjo (T. 1, b. l. 162-165). Liudytoja V. N., Ž. Z. kaimynė, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-03-02 pas ją užėjo kaimynas V. Č., kuris pasakė, jog jam skambino A. K. ir prašė pažiūrėti, ar Ž. Z. gyva, nes smirdės. Ž. Z. rado jos bute pusiau sėdimoje-gulimoje pozicijoje su apnuoginta ir kruvina apatine kūno dalimi, taip pat visa lova buvo kruvina. Liudytoja G. V., nukentėjusiosios Ž. Z. kaimynė, teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaimyno sužinojo, kad kaimynui paskambino A. K. ir paprašė nueiti pažiūrėti, ar Ž. Z. dar gyva.
6.11. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad A. K. paskambinęs Ž. Z. kaimynui V. Č. teiravosi ne apie Ž. Z. savijautą, o apie tai, ar ji jau negyva, iš tokių A. K. žodžių liudytojas A. Č. suprato, kad A. K. mirtinai sužalojo Ž. Z.
6.12. Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, kad 2015-03-02, 19.54 val., Centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. K. Apžiūros protokole nurodyta, kad perklausius telefoninio pokalbio įrašą, skambinęs vyras pranešė, kad „yra ligonis alkoholikas, ir geria daug dienų, ir gali būti miręs, tai aš noriu iškviesti greitąją“ (T. 2, b. l. 130-133). VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ rašte nurodyta, kad GMP stotyje 2015-03-02, 19.56 val., buvo užregistruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini)pacientei Ž. Z. Apžiūros protokole nurodyta, kad perklausius garso įrašą, gautą iš VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“, užfiksuotas pokalbis su pagalbą kviečiančiu vyru (A. K.), kuris pranešė, jog „jau seniai žmogus mirties būsenoje, norėčiau, kad padėtumėt, (duomenys neskelbtini)“, „šita moteris yra alkoholikė ir jinai daug dienų geria ir ko gero gali būti negyva, dėl to aš pergyvenu ir noriu, kad jūs patikrintumėt“ (T. 2, b. l. 135-142).
6.13. Iš liudytojų V. Č., V. N., G. V. parodymų bei iš garso įrašų su Bendrosios pagalbos centru ir VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ užfiksuotų pokalbių su pranešėju apie įvykį A. K. matyti, kad nuteistasis A. K. žinojo ir suvokė, kad išeidamas iš Ž. Z. buto paliko nukentėjusiąją Ž. Z. jau mirusią arba sunkios būklės, dėl kurios ji gali mirti. Liudytoja Dž. Š., Ž. Z. sesuo, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. apie Ž. Z. mirtį kalbėjo labai abejingai. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), nes šis liudytojas yra miręs. Liudytojas A. Š., Dž. Š. vyras, parodė, kad po Ž. Z. mirties paskambino A. K. ir paklausė, kas nutiko pas Ž. Z. bute, o A. K. atsakė, kad atnešė butelį ir sulčių, kuriuos kartu su Ž. Z. išgėrė, o kas toliau įvyko A. K. atsisakė pasakoti nurodęs „ne tavo reikalas, nekalbėk, nes ir tau taip bus“ ir po šių žodžių padėjo telefono ragelį. A. K. balse gailesčio, kad mirė Ž. Z., nesijautė (T. 1, b. l. 157-159).
6.14. Byloje nustatyta, kad Ž. Z. mirė nukraujavusi dėl žaizdos padarytos lytiniuose organuose, įkišant į lytinius organus daiktą, turintį ribotą buką galą. Iš nukentėjusiosios S. D. ir liudytojų Dž. Š., R. M., V. Č., V. N., G. V., Sigitos E. Š., J. B. parodymų matyti, kad nuteistasis A. K. buvo labai (nesveikai) pavydus, kartais net agresyvus, nepagrįstai pavyduliavo Ž. Z. kitiems vyrams, įtarinėjo Ž. Z. esant jam neištikima su visais vyrais, dėl ko A. K. su Ž. Z. pastoviai konfliktavo, A. K. turėjo mažo lytinio organo kompleksą bei buvo labai seksualiai aktyvus, A. K. net grasino susidoroti su Ž. Z. (ją nužudyti) dėl neištikimybės, Ž. Z. bijojo A. K. Liudytoja R. M., nukentėjusiosios Ž. Z. draugė, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. nukentėjusiajai Ž. Z. pasakojo, kad turėjo moterį, kuri pareiškė, kad A. K. lytinis organas yra labai mažas ir įsikušusi į savo lytinius organus butelį, pasakė, jog tokio dydžio turi būti vyro lytinis organas. Ž. Z. liudytojai buvo užsiminusi, kad A. K. žadėjo jai į lytinius organus sukišti butelį, t. y. vieną iš daiktų, turintį ribotą buką galą, ant kurio ir buvo rastas Ž. Z. kraujas, ir kuriuo galimai buvo sužalota Ž. Z. Iš Ž. Z. mobiliojo ryšio telefono „Sony Xperia“ apžiūros protokole užfiksuoto susirašinėjimo tarp Ž. Z. ir A. K. matyti, kad A. K. SMS žinutės yra grasinančio, įžeidžiančio, žeminančio asmenybę turinio. Iš paskutinių SMS žinučių rašytų 2015-02-27, t. y. 3 dienos iki Ž. Z. mirties, turinio matyti, kad A. K. įtarė Ž. Z. esant neištikima su kitu vyru, grasino su ja fiziškai susidoroti, parašydamas Ž. Z., kad „nuo žodžių pereisiu prie darbų, pajusi ant savo šiknos šliundra“ (T. 1, b. l. 35-52). Įvertinus byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetą, tai, kad pas nukentėjusiąją Ž. Z. įvykio dieną niekas kitas, išskyrus A. K., nesilankė, jog vienintelis A. K. buvo pas nukentėjusiąją Ž. Z. tuo laikotarpiu, kai ji buvo sužalota, jog ant A. K. daiktų (laikrodžio ir striukės) buvo rasta Ž. Z. kraujo, bei atsižvelgus į nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos ir po nusikalstamos veikos padarymo, darytina išvadą, kad nukentėjusiajai Ž. Z. durtinį-plėštinį makšties sužalojimą, padarytą daiktu, turinčiu ribotą buką galą, dėl ko nukentėjusioji nukraujavo, padarė A. K.
6.15. Nors ant nukentėjusiosios Ž. Z. kūno nebuvo rasta kovai ar savigynai būdingų sužalojimų, tačiau kaip nustatyta byloje, Ž. Z. buvo bejėgiškos būklės dėl apie savaitę laiko nepertraukiamo alkoholio vartojimo, Ž. Z. lavono kraujyje rasta 3,14 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį, todėl dėl savo fizinių savybių negalėjo aktyviai pasipriešinti nuteistojo veiksmams neturėjo jėgų, o juo labiau pati save sužaloti masturbacijos metu, didele fizine jėga įkišdama sau butelį ar flakoną į makštį arba tupėdama sulenktais keliais ant butelio ir flakono. Liudytoja G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną praėjus nedaug laiko po A. K. atėjimo, liudytoja girdėjo Ž. Z. labai dusliu, silpnu, vos girdimu balsu pasakytus žodžius „nelįsk“ ir „atstok“, paskui buvo ramu, tylu, jokių kitų garsų liudytoja negirdėjo. Tai patvirtina, jog įvykio dieną Ž. Z. buvo silpna ir neturėjo jėgų, o A. K. atliko veiksmus - įkišo nukentėjusiajai į makštį daiktą, turintį ribotą buką galą, tokiu būdu padarydamas Ž. Z. durtinį-plėštinį makšties sužalojimą dėl ko nukentėjusioji nukraujavo.
6.16. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
6.17. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, tik svarbu nustatyti tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju tarp A. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiosios mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent A. K. padarytas kūno sužalojimas nulėmė nukentėjusiosios Ž. Z. mirtį, todėl A. K. ir privalo atsakyti už kilusias pasekmes, t. y. Ž. Z. nužudymą. Tai, jog laiku suteikus tinkamą medicinos pagalbą nukentėjusioji galėjo būti išgelbėta, nagrinėjamu atveju nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytos veikos bei kilusių padarinių ir nešalina atsakomybės dėl gyvybės atėmimo Ž. Z. Nelaikytinas ir veiksniu, turinčiu įtakos ar nutraukiančiu priežastingumo grandinę, tai, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko galėjo padidėti, bet ne esminiai, nukraujavimo greitis, nes nukentėjusioji nebūtų nukraujavusi, jei nebūtų padaryta žaizda. Priešingai, nuteistasis suvokė, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės dėl sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio, dėl ko negalės pati savimi tinkamai pasirūpinti, t. y. kreiptis pagalbos.
6.18. Byloje nustatyta, kad A. K. suvokė savo veikos pavojingumą nukentėjusiosios Ž. Z. gyvybei, t. y. kad stipriai, su didele fizine jėga įkišdamas nukentėjusiajai į makštį svetimkūnį - daiktą, turintį ribotą buką galą, gali padaryti nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių ši gali mirti, po padarytų sužalojimų, matydamas, jog nukentėjusioji kraujuoja, nedelsiant nesuteikdamas jai pagalbos, neiškviesdamas greitosios medicininės pagalbos, o tai padarydamas tik praėjus kelioms valandoms (praėjus apie šešioms valandoms) po išėjimo iš nukentėjusiosios buto, nors suvokė, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir negalės pati savimi pasirūpinti, numatė, kad dėl padarytų sužalojimų Ž. Z. gali mirti ir nors nesiekė jos gyvybės atėmimo, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
7. Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais
7.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įsigyja ar suteikia prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti. Laikymu pripažintinas bet koks disponavimas tokiu dalyku. Baudžiamosios atsakomybės nepaneigia tai, kad tokį dalyką kaltininkas įgijo ne sau, o kitam asmeniui, kad pats to dalyko nežiūrėjo, bet tiesiog vengė jį išmesti, sunaikinti ir pan.
7.2. Apeliantas tvirtina, kad kompiuterį dažnai palikdavo be priežiūros darbovietėje, dėl ko juo naudotis galėjo ir kiti asmenys, nes kompiuteris neturėjo atrakinimo slaptažodžio. A. K. nežinojo apie pornografinio pobūdžio nuotraukų buvimą jo kompiuteryje. Anot apelianto, byloje nėra surinka jokių objektyvių duomenų, jog minėtas nuotraukas A. K. įgijo (atsisiuntė) ir laikė (žinojo apie jų egzistavimą) bei, kad A. K. turėjo suprasti, jog nuotraukose pavaizduoti nepilnamečiai.
7.3. Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo stacionariu kompiuteriu naudojosi daug žmonių, nes jis stovėjo ne namuose, kuriuose gyveno, o pritaikytame gyventi sandėlyje, kurio nerakindavo, bei nešiojosi kompiuterio dėžę į darbą, kurią kartais ten ir palikdavo, todėl kompiuteriu galėjo pasinaudoti bet kas be nuteistojo leidimo. Nuteistasis pripažino žiūrėjęs per kompiuterį pornografinio pobūdžio filmus ir nuotraukas, bet neigė žiūrėjęs pornografiją su mažamečiais vaikais. Nuteistasis nurodė, jog nemoka atsisiųsti iš interneto duomenų. Analogiškus parodymus nuteistasis A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 3, b. l. 48-53, 90-94).
7.4. A. K. kaltė dėl pornografinio turinio medžiagos, kurioje vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, įgijimo ir laikymo pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma. 2015-03-03 A. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas kompiuterio sisteminis blokas (stacionaraus kompiuterio dėžė, kurios matmenys 40 x 17,5 x 41 cm) (T. 2, b. l. 112-113). Kompiuterio sisteminio bloko apžiūros protokole užfiksuota, kad kompiuterio vartotojas įvardintas „Aidas“. Apžiūros metu laikmenoje h:\Users\Aidas\Pictures rasti du katalogai su nuotraukomis. Kataloge „(Originals)“ buvo 2 nuotraukos, pavadintos „07.jpg“ (sukūrimo data 2014-12-14, 09.37 val.) ir „7HAumFZ.jpg“ (sukūrimo data 2014-12-14, 09.23 val.), kuriose pavaizduotas apsinuoginęs moteriškos lyties asmuo, galimai nepilnametis, tiesiogiai demonstruojami lytiniai organai. „Google Chrome“ duomenų byloje „Last Session“ rasta informacijos apie apsilankymus galimai pornografinio turinio interneto svetainėje www.xvideos.com (T. 2, b. l. 183-188). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje nurodyta, kad vaizdo dokumentuose „07.jpg“, „7HAumFZ.jpg“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (T. 2, b. l. 193-194). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad failuose „07“ ir „7HAaumFZ“ vaizduojamos mažametės mergaitės, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai (T. 2, b. l. 199).
7.5. A. K. versiją, kad kompiuteriu galėjo naudotis ir kiti asmenys paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai.
7.6. Liudytojas S. K., Kauno apskrities VPK tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko kratą A. K. gyvenamojoje patalpoje. Kratos metu A. K. nurodė, kad jis gyvena atskirai nuo motinos, šalia esančiame namelyje, kuris buvo rakinamas. Nors A. K. namelyje buvo netvarka, tačiau jis neatrodė kaip landynė, tai buvo viengungio kambarys. A. K. kompiuteris buvo rastas namelio kambaryje. Liudytojas D. B., buvęs A. K. bendradarbis, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina, A. K. buvo įsirengęs sau šalia didelio namo esantį mažą namelį, ten gyvenamoji patalpa, kuri buvo rakinama. A. K. turėjo kompiuterį, tačiau liudytojas negalėjo pasakyti, ar A. K. jį atnešdavo į darbą. Liudytojas J. P., A. K. draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad kai ateidavo į svečius su draugais pas A. K., tai eidavo į mažą namą, kuris buvo tinkamas gyventi (buvo baldai ir lova), namuke taip pat buvo kompiuteris, tačiau juo liudytojas ir kiti draugai nesinaudojo, ateidavo tik išgerti ir pažaisti šachmatais.
7.7. Nuteistojo A. K. deklaratyvių teiginių, kad kompiuteriu galėjo naudotis kiti asmenys, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, byloje nustatyta, kad A. K. kompiuteris kratos metu buvo rastas, ne landynėje, kaip tvirtina nuteistasis, o A. K. gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo rakinama ir kurioje gyveno tik A. K. Iš liudytojų D. B. ir J. P., A. K. draugų ir bendradarbio, parodymų matyti, kad nei vienas iš liudytojų nesinaudojo A. K. kompiuteriu, pas A. K. draugai į svečius ateidavo tik išgerti ir pažaisti šachmatais, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad A. K. kompiuterį atsinešdavo į darbą ir ten jį palikdavo. Be to, neįtikima, kad A. K. būtų nešiojęs stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką (dėžę), kurio matmenys 40 x 17,5 x 41 cm, į darbą. Kaip jau minėta, laikymu pripažintinas bet koks disponavimas tokiu dalyku. Baudžiamosios atsakomybės nepaneigia tai, kad tokį dalyką kaltininkas įgijo ne sau, o kitam asmeniui, kad pats to dalyko nežiūrėjo, bet tiesiog vengė jį išmesti, sunaikinti ir pan. Pornografinio pobūdžio nuotraukos buvo rastos asmeniniame A. K. kompiuteryje, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. asmeniniu kompiuteriu naudojosi kiti asmenys, kurie galėjo išsaugoti kompiuterio atmintyje pornografinio turinio nuotraukas, nuteistasis pripažino žiūrėjęs per kompiuterį pornografinio pobūdžio filmus ir nuotraukas, tai patvirtina ir kompiuterio sisteminio bloko apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad „Google Chrome“ duomenų byloje „Last Session“ rasta informacijos apie apsilankymus galimai pornografinio turinio interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 183-188). Atsižvelgiant į tai, byloje pagrįstai nustatyta, kad A. K. įgijo ir laikė pornografinio pobūdžio dalykus – dvi pornografines nuotraukas, kuriose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, t. y. mažametės iki 14 metų amžiaus mergaitės, ir kuriose yra atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai.
7.8. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neigia, kad turėjo suprasti, jog nuotraukose pavaizduoti nepilnamečiai, tačiau tai paneigia specialisto išvada.
7.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad asmenų lytinio subrendimo vertinimas atliktas vadovaujantis kokybės vadybos standartine procedūra: gyvų asmenų amžiaus nustatymas – SVP 5.4-08. Asmenų lytinis subrendimas ir pagal tai asmens biologinis amžius buvo nustatomas pagal vaizdinėje medžiagoje matomų kūno matmenų, formų bei antrinių lytinių požymių raidą. Tyrimo metu peržiūrėjus medžiagą – dvi nuotraukas „07.jpg“, „7HAumFZ.jpg“ ir vadovaujantis aukščiau nurodytais kriterijais įvertinus juose vaizduojamų asmenų biologinį amžių, buvo nustatyta, kad vaizduojamos mažametės mergaitės, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. K. turėjo ir galėjo suprasti, jog nuotraukose pavaizduoti nepilnamečiai. A. K. suprato, kad įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį.
8. Byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo A. K. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiąją, liudytojus, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas nuosprendį, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 309 straipsnio 2 dalyje.
9.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
9.2. Tarp A. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiosios mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent A. K. padarytas kūno sužalojimas nulėmė nukentėjusiosios Ž. Z. mirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo A. K. 835 eurų turtinės žalos už Ž. Z. laidojimo išlaidas nukentėjusiosios S. D. naudai. Taip pat apygardos teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, tame tarpe ir jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios dvasinius ir fizinius išgyvenimus bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai priteisė iš nuteistojo A. K. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios S. D. naudai.
9.3. Tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.