Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-24 · Byla Nr. ATP-126-107/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
ATP-126-107/2014
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-01038-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-126-107/2014Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01038-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nutarties, kuria Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Kelių policijos grupės specialisto V. K. 2013-09-12 nutarimas, kuriuo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubausta 1000 Lt dydžio bauda, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Kelių policijos grupės specialisto V. K. 2013-09-12 nutarimu, kurį Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-19 nutartimi paliko galioti, L. B. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2013-08-22 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir partrenkė šunį.

Apeliaciniame skunde L. B. mano, kad nutarimas, kurį apylinkės teismas paliko galioti, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi suinteresuotų liudytojų parodymais. Nurodo, kad E. G. yra M. A. žmona, ji parodė, kad automobilį vairavo jauna mergina, o po kelių minučių kitu automobiliu atvažiavo moteris ir vyras, tačiau tokie parodymai neatitinka tikrovės, nes, L. B. teigimu, jos tėvas S. B. atvažiavo pagal pranešimą dėl konflikto jau po to, kai gyvūnas buvo pervažiuotas. Tokie duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje dėl M. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį svetimo turto sunaikinimą. L. B. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų L. M., G. V., S. B. parodymais apie įvykio aplinkybes. Apeliantės tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės apie tai, kad eismo įvykio metu buvo mirtinai traumuotas gyvūnas, iš esmės prieštarauja administracinėje byloje priimtam nutarimui ir tai yra pakankamas pagrindas nutarimą panaikinti. L. B. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, prašo L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nubaustoji L. B. ginčija aplinkybę, kad ji vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei partrenkė šunį.

Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS PB patrulio R. Š., vyr. patrulio J. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio dieną jie gavo pranešimą apie tai, jog prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas šuo. Nuvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai pamatė stovintį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia gulintį negyvą šunį. Šuns šeimininkė ir liudytojai nurodė, kad šunį partrenkė L. B., o L. B. vairavusi automobilį neigė, tvirtino, jog automobilį vairavo jos mama, dėl to tarp kaimynų kilo konfliktas (b. l. 11, 12).

Paaiškinime L. B. tvirtino, kad automobilio ji nevairavo, kad automobilį vairavo jos mama, šalia sėdėjo G. V., o ji sėdėjo ant galinės sėdynės (b. l. 14).

Paaiškinime I. B. tvirtino analogiškai, kad įvykio metu automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo ji, šalia sėdėjo G. V., o L. B. sėdėjo ant galinės sėdynės. Teigė, kad partrenkusi šunį, iškart sustojo (b. l. 18).

Paaiškinime G. V. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir I. B. (b. l. 19).

Teismo posėdyje L. B., liudytojai G. V., I. B., L. M. tvirtino, kad automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo ir šunį partrenkė I. B.. I. B. teigimu, jiems išlipus iš automobilio, G. V. nuėjus prie bagažinės paimti maisto produktų, prie jų pribėgo A. su pagaliais, pradėjo šaukti (b. l. 35–36).

Paaiškinime V. S. nurodė, kad, būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, matė atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likus iki įvažiavimo į kiemą apie 10 metrų, išgirdo, kaip gatvėje sucypė šuo. Automobilis sustojo ir iš vairuotojo pusės akimirksniu išlipo jauna mergina, kuri nubėgo į savo močiutės namus. Iš keleivio pusės išlipo vyriškis. V. S. L. B. pažinojo tik kaip S. B. dukrą. Nuėjęs pažiūrėti, kas ten sucypė, pamatė leisgyvį šunį, kuris priklausė A. (b. l. 15).

Paaiškinime M. A. nurodė, kad, būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, išgirdo šuns klyksmą. Išbėgęs į gatvę pamatė kelkraštyje partrenktą šuniuką, matė, kad iš automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo pusės išlipo L. B., o iš priekinės keleivio pusės – G.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. L. B. tėvai atvyko tik po 5–10 minučių (b. l. 16).

Paaiškinime E. G. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai, patvirtino, kad vyriškis su moterimi atvyko kitu automobiliu gal po 15 minučių, pasistatė savo automobilį šalia automobilio „Volkswagen Golf“, tačiau moteris tvirtino, kad ji važiavo automobiliu „Volkswagen Golf“, kad tą automobilį vairavo jos dukra, niekas neįrodys (b. l. 17).

Teismo posėdyje liudytojai V. S., M. A. patvirtino, kad įvykio dieną matė, jog automobiliui „Volkswagen Golf“ sustojus, iš vairuotojo pusės išlipo L. B. ir iškart nuėjo, o G. V. atidarė automobilio bagažinę, ištraukė iš jos maišus su bulvėmis. I. B. su vyru atvažiavo automobiliu „Ford Galaxy“ vėliau (b. l. 49–50).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu buvo partrenktas šuo, šios aplinkybės neginčijo ir L. B. bei I. B., kuri teigė, kad šunį partrenkė ji. Byloje duomenų, kad M. A., V. S., E. G. būtų turėję pagrindą L. B. apkalbėti, nėra. Priešingai, iš S. B., M. A. parodymų matyti, kad prieš 2–3 metus su A. konfliktavo S. B., bet ne L. B. (b. l. 36). Liudytojams nebuvo žinoma apie tai, kad L. B. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Šiuo atveju liudytojams visiškai nebuvo svarbu, kas vairavo automobilį – I. B. ar L. B., jie tiesiog nurodė tuo metu automobilį „Volkswagen Golf“ vairavusį ir šunį partrenkusį asmenį, kurį patys matė išlipant iš automobilio vairuotojo pusės. Liudytojai išsamiai parodė, ką veikė išlipusi iš automobilio L. B., ką veikė G. V.. Tuo tarpu L. B., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, siekdama išvengti už tokį padarytą pažeidimą griežtos nuobaudos, tikslą nurodyti, jog automobilį vairavo ne ji, turėjo, dėl to tik išlipusi iš automobilio skambino tėvui S. B.. Teismo posėdyje S. B. parodė, kad jis atvažiavo į įvykio vietą tada, kai paskambino L. B. (b. l. 36). Liudytojai M. A. ir V. S. parodė, kad S. B. su I. B. atvyko po 5–10 minučių, t. y. iškart po įvykio, tačiau kitu automobiliu „Ford Galaxy“. L. B. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pradėjo neigti, akivaizdu, kad dėl to ir kilo konfliktas.

Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, jog įvykio metu automobilį „Volkswagen Golf“, kuriuo buvo partrenktas šuo, vairavo ne I. B., o L. B., nėra jokio pagrindo. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nutartis, kuria Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Kelių policijos grupės specialisto V. K. 2013-09-12 nutarimas, kuriuo L. B. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paliktas nepakeistas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nutartį palikti nepakeistą, L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis