Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-417-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
1A-328-417-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
Pranui Samauskui, Prano Samausko, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Nukentėjusysis
Inos Reinikienės
Advokatai
Aivaras Surblys
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-417/2008

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.,

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistojo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,nuteistajam Pranui Samauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Prano Samausko, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Ančiukaičio bei nukentėjusiosios Inos Reinikienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo Pranas Samauskas pripažintas kaltu:

pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl vagystės, įsibraunant į patalpą, nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl atviro turto pagrobimo, nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir Pranui Samauskui nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis Pranas Samauskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2007-11-23, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, petimi išlaužęs užrakintas buto, esančio adresu Sodų g. 12–405, Palangos m., Snieguolei Liaubertienei priklausančio kambario duris, įsibrovė į kambarį ir pagrobė nukentėjusiajai Snieguolei Liaubertienei priklausančius daiktus: 200 Lt vertės DVD grotuvą, 300 Lt vertės vaizdo grotuvą, 100 Lt vertės fotoaparatą, 50 Lt vertės audio garso grotuvą, 60 Lt vertės laikrodį, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 710 litų turtinę žalą.

Be to, P. Samauskas 2008 01 29, apie 23.10 val., Palangos m., prie J. Janonio g. 41 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgo prie nukentėjusiosios Inos Reinikienės, čiupo už jai ant peties kabėjusios rankinės ir bandydamas ją nuplėšti, tampė rankinę, kol nukentėjusioji pargriuvo ant žemės. Norėdamas atimti rankinę, laikydamas už jos, jis vilko nukentėjusiąją žeme, tačiau nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, jis įkišo ranką į rankinę ir pagrobė 60 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 150 litų, taip padarydamas nukentėjusiajai bendrą 210 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Pranas Samauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir veiką perkvalifikuoti į 178 str. 4 d. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes.

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Ančiukaitis pateiktame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-28 nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pakeisti. Praną Samauską dėl Inos Reinikienės turto pagrobimo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. l d., ir nuteisti 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtą bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 178 str. 2 d., iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras nurodo, kad teismo motyvai, jog nuteistasis jokio fizinio smurto ar grasinimų prieš nukentėjusiąją nevartojo ir tokio tikslo neturėjo, nes visi P. Samausko veiksmai buvo susiję su noru atimti rankinę, yra nepagrįsti. Apelianto manymu, teismas remdamasis nukentėjusiosios Inos Reinikienės parodymais kaip įrodymais, kuriais grindžiama teismo išvada, neįvertino, kad nuteistasis, norėdamas nukentėjusiajai iš rankų išplėšti rankinę, dėl to ji pargriuvo, toliau nukentėjusiąją vilko žeme. Taip P. Samauskas, siekdamas išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, ėmėsi smurto, t. y. vagystė tapo plėšimu. Todėl darytina išvada, kad P. Samausko veiksmai dėl Inos Reinikienės turto pagrobimo ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. l d., kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo fizinė jėga buvo pavartota nukentėjusiosios valiai palaužti.

Nukentėjusioji I. Reinikienė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir Prano Samausko veiką perkvalifikuoti bei jį pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo. Nukentėjusiosios manymu, teismas, perkvalifikuodamas veiką, nepagrįstai nurodė, kad fizinis smurtas nebuvo vartojamas. Apeliantės įsitikinimu, turtas buvo pagrobtas pavartojus fizinį smurtą. Nukentėjusioji pažymi, kad nuteistasis ne staigiu judesiu išplėšė jos rankinę, bet nepavykus jos ištraukti, laikydamas už rankinės, tampė I. Reinikienę, laikančią rankinę. Todėl nukentėjusiosios įsitikinimu, P. Samauskas taip vartojo fizinį smurtą, nes ji rankinės nepaleido. Tampydamas nuteistasis siekė atskirti apeliantę nuo rankinės. Be to, šiai nepaleidžiant rankinės P. Samauskas ją tempė, dėl to I. Reinikienė buvo parversta ant žemės. Nukentėjusioji mano, kad nepavartojus fizinio smurto ji neturėjo priežasties pargriūti. Be to, I. Reinikienė pažymi, kad laikanti rankinę buvo velkama žeme, šaukėsi pagalbos. Tai išgirdęs A.Uksas atbėgo padėti, tačiau, apeliantės įsitikinimu, teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas visiškai neatsižvelgė. I. Reinikienės įsitikinimu, nuteistojo pavartotas fizinis smurtas buvo priemonė pagrobti piniginę, todėl mano, kad nuteistojo veiksmai – nukentėjusiosios tempimas, kai ji laikė rankinę, pargriovimas bei vilkimas žeme – yra fizinis smurtas.

Prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

Nuteisasis ir jo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo P. Samausko apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai skunduose kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. (vagystės įsibraunant į S. Liaubertienės gyvenamąją patalpą), neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl Prano Samausko nusikaltamos veikos kvalifikavimo, pagrobiant nukentėjusiosios I. Reinikienės turtą.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nevartoja prieš nukentėjusįjį nei fizinio, nei psichologinio smurto, taip pat ir nukentėjusiajam galimybės priešintis. Plėšimo metu kaltininkas vartoja fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį pavartoti tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra pavartojami prieš nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Vagystės metu vartojamas smurtas tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo, bet ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, 2008- 01- 29, apie 23 val., nuteistasis P. Samauskas, priėjęs prie nukentėjusiosios Inos Reinikienės, kaip prie pažįstamos moters, tačiau supratęs, kad apsipažino, griebė už pastarosios rankinės, kabėjusios ant peties, dirželio ir kelis kartus stipriai bandė ją nuplėšti. Kadangi nukentėjusioji I. Reinikienė, siekdama išsaugoti savo turtą, laikė rankinę, jos nepaleido, nuteistasis neatsisakydanas savo kėslų I. Reinikienės rankinę tampė į visas puses, kol abu praradę pusiausvyrą nukrito ant žemės. Tačiau ir tuomet, I. Reinikienei nepaleidus rankinės ir pradėjus kviestis pagalbą, P. Samauskas įkišęs ranką į rankinę ištraukė ten buvusią piniginę ir su pagrobtu I. Reinikienės turtu pabėgo.

Panašias įvykio aplinkybes parodė ir nukentėjusioji I. Reinikienė, apklausiama 2008-01-30 ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l. 43).

Šie nustatyti faktiniai bylos duomenys, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Prano Samausko veiksmai buvo pavartoti prieš nukentėjusiosios turtą – rankinę, bet ne prieš nukentėjusiąją kaip kliūtį, trukdžiusią tikslui pasiekti. Tai, kad P. Samauskas bandė atimti I. Reinikienės rankinę, kolegijos nuomone, negali būti traktuojama fizinio smurto vartojimu. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusioji nukrito ant žemės ne dėl P. Samausko pavartotos fizinės jėgos, siekiant neutralizuoti nukentėjusiąją, o dėl pačios I. Reinikienės aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti savo turtą. P. Samausko tikslą užvaldyti I. Reinikienės rankinę įrodo ir tai, kad pastebėjęs atsegtą rankinę jis pasinaudojęs susiklosčiusia jam palankia situacija pasiėmė piniginę ir iš įvykio vietos pasišalino, t. y. įgyvendino savo siekius užvaldyti I. Reinikienės turtą. Kolegijos nuomone, jei nuteistasis būtų siekęs užvaldyti turtą plėšimo būdu, atsižvelgiat į P. Samausko kriminalinę patirtį bei jėgų pusiausvyrą, jis turėjo visas galimybes įvairiais būdais pašalinti nukentėjusiosios parodytą pasipriešinimą, tačiau sąmoningai siekė užvaldyti tik I. Reinikienės turtą.

Taigi esant numatytoms aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Prano Samausko nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirą vagystę, t. y. Inos Reinikienės turto pagrobimą viešoje vietoje iš rankinės.

Baudžiamosios teisės teorijoje svetimo turto pagrobimas viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kito nešulio priskiriamas kvalifikuotų nusikaltimų rūšiai. Šiuo atveju įstatymų leidėjas numatė papildomus požymius, kurie didina nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir šiuo atveju pagrobtojo turto vertė nelėmė veikos kvalifikacijos. Todėl nuteistojo P. Samausko skundo argumentas, kad pagrobtojo turto vertė neviršijo 3 MGL( 390 Lt), todėl jo veika turi būti kvalifkuota pagal BK 178 str. 4 d., atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo Prano Samausko, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pvaduotojo, nukentėjusiosios Inos Reinikienės apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Remigijus PreikšaitisVioleta Miliuvienė