Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1446-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
1-1446-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05897-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
M. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1446-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05897-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Samantai Pranaitytei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M.A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Vilniaus KAD Vilniaus jaunimo užimtumo skyriuje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 MGL (250 Eur) dydžio baudą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 38 paroms; į skiriamos bausmės laiką įskaičius jo suėmime išbūtą laiką, pripažintas atlikusiu paskirtą arešto bausmę ir paleistas iš teismo salės;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant nuteistąjį atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

jis 2021 m. sausio 15 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), be V. A. žinios ir leidimo slaptai pagrobė „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. A., tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei ją neteisėtai laikė su savimi iki 2021 m. sausio 24 d., kol neteisėtai atlikęs finansines operacijas, mokėjimo kortelę išmetė.

Be to, M. A. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 24 d., panaudodamas neteisėtai įgytą nukentėjusiajam V. A. išduotą „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę Bekontakte „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 2021 m. sausio 15 d. 13.58 val. išgrynino 100 Eur UAB „Rimi Mylia“ esančiame AB „Swedbank“ bankomate adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, 2021 m. sausio 17 d. 15.51 val. išgrynino 50 Eur prekybos centre „Maxima“ esančiame AB „Swedbank“ bankomate adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, 2021 m. sausio 22 d. 12.53 val. išgrynino 50 Eur UAB „Rimi Mylia“ esančiame AB „Swedbank“ bankomate adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, 2021 m. sausio 23 d. 13.13 val. išgrynino 30 Eur, 2021 m. sausio 23 d. 13.17 val. išgrynino 10 Eur, 2021 m. sausio 24 d. 14.32 val. išgrynino 760 Eur prekybos centre „Maxima“ esančiame AB „Swedbank“ bankomate adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, taip neteisėtai inicijuodamas finansines operacijas, kurių metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „Swedbank“ sistemai ir taip identifikuodamas save kaip V. A. ir ją suklaidindamas bei iš AB „Swedbank“ esančios V. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynindamas iš viso 1000 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam V. A. priklausantį turtą – 1000 eurų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. A. kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusysis V. A. yra jo senelis. 2021 m. sausio 15 d. užėjo į senelio butą, esantį (duomenys neskelbtini). Senelio bute negyvena, tačiau buto durys visuomet atidarytos, nes namuose visuomet yra arba senelis, arba močiutė. Atsidarė spintelės duris. Ten kabėjo paltas. Į palto kišenę įkišęs ranką rado banko kortelę. Nežinojo, kiek ten tiksliai yra pinigų, tačiau numanė, kad pinigų ten bus. Žinojo kortelės PIN kodą. Būdamas laisvėje vartojo sunkius narkotikus, turėjo jiems priklausomybę. Neatsilaikė pagundai, nes žinojo, kad už kortelėje esančius pinigus galės nusipirkti dozę. Nusiėmęs pinigų nusipirko narkotikų ir maisto. Iš viso nuėmė 1042 eurus. Po to kortelę išmetė, nes nebebuvo tikslo ją grąžinti. Senelis vis tiek būtų sužinojęs, kad jis pasiėmė kortelės pinigus. Pinigų seneliui taip ir negrąžino, nes vasarą jį pasodino, o iki tol vartodamas narkotikus, lėšų neturėjo. Nesvarstė galimybės senelio paprašyti pinigų, nes senelis, žinodamas, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų, pinigų nebūtų davęs. Blogai vertina savo elgesį. Gailisi. Graužia sąžinė, kad taip pasielgė su šeimos nariais. Atsiprašė jų, bet nežino, ar jam atleista. Dabar pataisos namuose dirba. Jo elgesys pasikeitė. Kai išeis, tėvai pažadėjo priimti jį pas save gyventi ir duoti galimybę pasitaisyti. Jis dirbs, galbūt išvažiuos į užsienį. Pataisos namuose sportuoja, nevartoja narkotikų, tikisi įveikti priklausomybę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. M. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. A. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai pripažįsta. Nori parodyti, kad šiuo metu yra be gyvenamosios vietos, dažniausiai būna stotyje. Šiuo metu yra sveikas, ligų priklausomybių centre nesigydo, taip pat į įskaitas neįtrauktas. Nori parodyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo senelis V. A., šiuo adresu jis negyveno, tačiau retkarčiais ateidavo aplankyti. 2021 m. sausio 15 d. minėtu adresu spintoje buvo V. A. paltas, kuriame buvo „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Jis be senelio leidimo, jam nežinant paėmė minėtą kortelę ir ja pasinaudojo. V. A. mokėjimo kortelę turėjo kelias dienas, kokiu laikotarpiu, tiksliai negali pasakyti, taip pat kiek tiksliai atliko grynųjų pinigų išėmimų, negali pasakyti. Grynųjų pinigų operacijas atlikinėjo Savanorių pr. parduotuvėje „Maxima“, „Swedbank“ bankomate. Po ko minėtą mokėjimo kortelę sulaužė ir išmetė į šiukšliadėžę, kur tiksliai išmetė, negali pasakyti. Šiuo metu niekur nedirba, todėl padarytos turtinės žalos atlyginti negali. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neturi (b. l. 49-50).

Prie bylos taip pat pridėtas 2021 m. kovo 15 d. M. A. ranka rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog jis vasario mėnesį buvo adresu (duomenys neskelbtini) pas senelius T. ir V. A. Jis žinojo, kad kambaryje spintelėje guli banko kortelė. Senelio kortelės PIN kodą žinojo iš seniau, jis yra (duomenys neskelbtini). Kortelę paėmė seneliui nežinant ir nuėjęs iki bankomato Savanorių pr. „Maxima“ p/c, nuėmė 760 eurų. Kur kortelę sulaužė ir išmetė, nepamena, pinigus išleido narkotikams (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad 2021 m. sausio 24 d. vakare būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nėra jo banko mokėjimo kortelės „Swedbank“. 2021 m. sausio 25 d. pabudęs ryte jis nuėjo į banką, užblokavo kortelę ir užsisakė naują. Į policiją iškart nesikreipė, nes galvojo, kad minėtą banko kortelę pametė. 2021 m. vasario 10 d. apie 13.30 val. su nauja banko kortele patikrino bankomate savo sąskaitą ir pastebėjo, kad joje trūksta 1042 eurų. 2021 m. vasario 11 d. nuėjo į banką ir paprašė sąskaitos išklotinės. Išklotinėje buvo nurodyti bankiniai nuėmimai, kurių jis neatlikinėjo. Paskutinį kartą jo kortele naudojosi jo žmona T. A. 2021 m. sausio 9 d. ji paėmė jo kortelę, nuėjo į bankomatą ir patikrino, kiek kortelėje yra pinigų. Kortelėje buvo daugiau nei 1000 eurų, tikslios sumos neprisimena. T. jam atspausdino kvitą, bet jis jį išmetė. Mano, kad nuo sausio 9 d. kortelė jau ir buvo pasisavinta. Jo banko kortelė visada gulėjo spintoje ir jis niekam neleisdavo kortelės paimti be jo leidimo. Jis savo anūkui D. A. duodavo savo kortelę, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų produktų ar kitų reikalingų prekių, bet tik jam paprašius. Leidimo imti kortelę bet kada jis tikrai niekam nedavė. D. A. žinojo jo kortelės PIN kodą. Kur guli jo banko kortelė, žinojo visi šeimos nariai. D. A. nuo 2 metų amžiaus nuolat gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini), o M. A. gyveno kitur, tačiau dažnai ateidavo į svečius. Kai D. užaugo ir pradėjo vartoti narkotines medžiagas, jis pradėjo vogti iš namų daiktus, televizorius, būdavo, kad nuo kortelės nuimdavo po 50 ar po 20 eurų, tokių atvejų buvo daug, kiek tiksliai, pasakyti negali. Dėl šio įvykio jis su D. nekalbėjo, nes jis atlieka bausmę. Tačiau M. A. prisipažino, kad D. pasisavino kortelę ir paprašė M. nuimti iš sąskaitos 760 eurų. Kitus nuėmimus darė pats D. Tai jam papasakojo M. A. Įtaria, kad pinigus nuo jo banko kortelės nuėmė ir pasisavino jo anūkai: D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), arba jų draugė O. Z., (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. F. parodė, kad ji yra V. A. dukra. Jos tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama T. A. Kartu su jais gyvena jos brolis, jų bendras sūnus A. A., kurio numerio neturi, mažai bendrauja su juo. Ji pati turi keturis vaikus, du iš jų gyvena su ja, nes jie yra nepilnamečiai. Kiti du jos sūnūs suaugę, t. y. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Kur jie gyvena, nežino, kadangi jie neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jie abu turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Ji buvo pas savo tėvą svečiuose vasario 10 dieną, kai jis jai pasakė, kad 2021 m. sausio 24 d. jis pasigedo savo banko Swedbank kortelės, kurioje turėjo virš tūkstančio eurų. Tačiau jis pamanė, kad kortelę pametė, dėl to sekančią dieną, t.y. 2021 m. sausio 25 d., ją užblokavo, kad niekas ja negalėtų pasinaudoti. Užsakė naują kortelę, kurią atsiėmė 2021 m. vasario 10 d., tą pačią dieną apie 13.30 val. patikrino savo sąskaitos likutį ir pastebėjo, kad sąskaitoje trūksta 1042 eurų. 2021 m. vasario 11 d. nuėjo į banką, kur išsiėmė savo sąskaitos išklotinę ir pastebėjo, kad buvo per kelis kartus nuimti pinigai iš jo sąskaitos, šių operacijų jis tikrai neatlikinėjo. Tėtis jai visa tai papasakojo, jis yra rusakalbis. Jo senos banko kortelės PIN kodą žinojo jos sūnus, t. y. D., ir jo sugyventinė O. Z. Kadangi anksčiau jis D. pasitikėjo, duodavo jam savo kortelę, kad jis atsiskaitytų parduotuvėje už prekes ir jas atneštų atgal seneliui. D. turėjo senelio (jos tėvo) pasitikėjimą. Kiek ji žino, D. šiuo metu yra pataisos namuose, kadangi turi atlikti 30 parų areštą, jis į pataisos namus išvyko šių metų sausio mėnesio gale. Ji pati seniai matė O. ir D. Jos tėvas įtaria, kad jo kortelę galėjo pasiimti ir išgryninti pinigus O. su D., prieš jam išvykstant į pataisos namus. Kiek žino savo vaikus, M. negalėtų taip pasielgti, o D. tikrai galėtų. Mano, kad O. irgi galėtų taip pasielgti. Jos mama taip pat yra rusakalbė, tačiau nemano, kad ji daugiau kažką papasakos apie šį įvykį, nei ji kad papasakojo. Taip pat prideda jos tėvo sąskaitos išrašus, kuriuos jis jai padavė kartu su pareiškimu, kad paduotų juos policijai, kadangi jos tėvas yra senjoras, sunkiai vaikšto (b. l. 16-17).

AB „Swedbank“ pateikė V. A. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. sausio 25 d., iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 15 d. 13.58 val. išgryninti 100 Eur, 2021 m. sausio 22 d. 12.53 val. išgryninti 50 Eur, UAB „Rimi Mylia“ esančiame „Swedbank“ AB bankomate, adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, 2021 m. sausio 17 d. 15.51 val. išgryninta 50 Eur, 2021 m. sausio 23 d. 13.13 val. išgryninta 30 Eur, 2021 m. sausio 23 d. 13.17 val. išgryninta 10 Eur, 2021 m. sausio 24 d. 14.32 val. išgryninta 760 Eur, prekybos centre „Maxima“ esančiame „Swedbank“ AB bankomate, adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje (b.l. 20).

Atsakydamas į paklausimą AB „Swedbank“ informavo, jog su V. A. sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku aplinkybėmis pagrobimo būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo seneliui V. A. M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis būdamas senelio V. A. bute, iš spintoje kabėjusio senelio palto kišenės slapta ištraukė jo banko kortelę, kuria disponavo kelias dienas, kol išgrynino virš 1000 eurų. Neneigė, jog kortelę paėmė ir laikė be senelio žinios ir leidimo, iš anksto žinodamas, jog senelis pats pinigų jam neduotų dėl jo (M. A.) priklausomybės narkotikams. Nukentėjusysis V. A. nurodė, jog mokėjimo kortelės pasigedo tik 2021 m. sausio 24 d., o apie tai, jog sąskaitoje trūksta pinigų, sužinojo tik 2021 m. vasario 10 d., kai patikrino sąskaitą su naujai pagaminta kortele. Iš karto dėl kortelės ir pinigų dingimo įtarė savo anūkus D. arba M. A., priklausomus nuo narkotinių medžiagų. Pabrėžė, jog nors šeimos nariams patikėdavęs kortelę pirkiniams apmokėti, niekas šeimoje neturėjo leidimo be jo žinios paimti ir panaudoti jo banko kortelę. Analogiškas aplinkybes nurodė nukentėjusiojo dukra T. F. Bankomato vaizdo kameros nuotraukose užfiksuotas jaunas vyras, nuimantis pinigus. Kaltinamasis nepaneigė, kad jose užfiksuotas jis. Iš jo paties ir nukentėjusiojo paaiškinimų procese seka, jog nepaisant to, jog anksčiau brolis D. su senelio žinia buvo naudojęs kortelę ir matomai per pastarąjį kaltinamasis žinojo kortelės kodą, šiuo konkrečiu atveju jam buvo visiškai aišku, jog jis neturi jokio išankstinio susitarimo ar leidimo disponuoti senelio kortele, tokio leidimo nebūtų gavęs, net jei būtų paprašęs. Darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė, jog slapta paimdamas ir laikydamas kortelę, veikia neteisėtai, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), panaudojo šią kortelę bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (iš seniau žinomą kortelės PIN kodą), neteisėtai inicijuodamas eilę kaltinime išvardintų finansinių operacijų, kurių metu, melagingai identifikuodamas save kaip V. A., suklaidino elektroninę AB „Swedbank“ sistemą, ir iš V. A. sąskaitos išgrynino 1000 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimą – V. A. priklausantį turtą.

M. A. neneigė, jog pagrobęs senelio kortelę ją panaudojo atlikdamas finansines operacijas – per kelis kartus naudodamasis šia kortele išsiėmė per 1000 Eur. AB Swedbank pateikti V. A. sąskaitos išrašai patvirtina, jog nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 24 d. per šešis kartus buvo išgryninta bendra 1000 Eur suma. Nusikaltimų tyrimui aktualiu laiku bankomato vaizdo kamerų nuotraukose užfiksuotas M. A. Šių įrodymų turinys atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Visų kaltinime nurodytų finansinių operacijų inicijavimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė veika. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-168-788/2016).

Kaip jau minėta, M. A. buvo visiškai aišku, jog senelio banko kortele jis disponuoja neteisėtai, neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba inicijuoti finansines operacijas ir paimti iš senelio sąskaitos lėšas. Inicijuodamas šias finansines operacijas, išgrynindamas kaltinime nurodytas sumas bei tokiu būdu užvaldydamas V. A. priklausantį turtą, jis neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. A. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Abi veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

Dėl bausmių skyrimo

M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas M. A. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kiti du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį (b. l. 73-80), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus nuosavybei ir naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus (b. l. 66-72), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Kaltinamasis nuo 2015 m. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė gyvenąs stotyje, teisminio nagrinėjimo metu – daugiabučio namo rūsyje, šilumos punkte). Su artimaisiais ryšiai (sprendžiant iš motinos paaiškinimų) silpni ir beveik nepalaikomi, artimieji iki jo įkalinimo nežinodavo jo gyvenamosios vietos, tik faktą, jog jis gyvena lauke. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo sunkiai randamas, turimais kontaktais nepasiekiamas, jo buvimo vieta nežinoma, buvo skelbiama jo paieška (b. l. 38, 41). Priklausomybės narkotikams nulemtas kaltinamojo gyvenimo būdas iš esmės buvo asocialus, teisėto pajamų šaltinio jis neturi, todėl atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už kiekvieną iš nusikaltimų paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nesiekia šios bausmės vidurkio, nustatyto straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skiriamos už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi šis nusikaltimas padarytas realiąja sutaptimi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. A. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d.), todėl galutinė subendrinta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bendrintina su šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį neatlikta dalimi. Marijampolės pataisos namai informavo, jog šio nuosprendžio paskelbimo dienai neatlikta bausmės dalis yra 6 mėnesiai 23 dienos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžiu jam taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, todėl kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

BPK 233 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu kaltinamasis, kaip numatyta šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje.

Kadangi byloje buvo galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2021-05-20 nutartyje nurodė, kad nukentėjusiajam praneština apie posėdžio laiką ir vietą ir jo teisę dalyvauti posėdyje. Tačiau teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio nustatyta, kad teismas nagrinėjo bylą, kai nukentėjusiajam nebuvo pranešta apie posėdį. Su tikslu atnaujinti įrodymų tyrimą buvo patikrinti Gyventojų registro duomenys apie nukentėjusiojo V. A. gyvenamąją vietą ir nustatyta, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, kadangi nukentėjusysis nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, atnaujinti įrodymų tyrimą netikslinga.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo M. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 120,06 Eur (b. l. 122).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju M. A. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo M. A. būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, o šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir paskirti M. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 6 mėnesiais 23 dienomis laisvės atėmimo, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) ir galutinę subendrintą bausmę M. A. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių 23 (dvidešimt trims) dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė