Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-99-287/2010m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.1; 1.1.1.5.4; 1.1.3; 1.1.3.3; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.5; 2; 2.1; 2.1.7; 2.1.7.4; 2.1.15; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.3; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.6. (S)

2010 m. spalio 22 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L., ekspertui E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, pensininkė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal LR BK 282 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. V. buvo kaltinama tuo, kad nevairuodama transporto priemonės, pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, t.y., kad 2009 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo rajone, D. kaime esančioje ganykloje, būdama arklio savininke, nevairuodama transporto priemonės pažeidė kelių eismo taisyklių 77.2 punkte numatytus reikalavimus, t.y., nepririšo arklio taip, kad jis negalėtų išeiti į kelią, dėl ko 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 22 val. 20 min. arklys išėjo į kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 19 km važiuojamąją dalį, taip sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. L., dėl ko automobilis trenkėsi į arklį, ko pasekmėje dėl kaukolės pamato kaulų lūžių, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžių, povoratinklinės kraujosruvos, muštinės žaizdos pakaušyje ir kaktoje, nubrozdinimų veide, krūtinėje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, abiejose plaštakose, kairėje šlaunyje žuvo automobilio keleivė D. L., o automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. L. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryta nedidelė 6000 litų turtinė žala. Dėl šio kaltinamajai G. V. pareikšto kaltinimo baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamoji G. V. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 22 d. vakare, kaip visada, apie 19 valandą su V. R. nuėjo į ganyklą, nes reikėjo pamelžti karvę, pagirdyti ir perkelti arklį bei karvę, ir visa tai apsiruošę apie 20 valandą grįžo namo. Ganykla, kurioje buvo pririšti karvė ir arklys, nuo plento yra 200-250 metrų atstumu. Apie 21 valandą ji ėjo į šulinį vandens ir matė savo gyvulius vietoje (ganykloje). Po 21 valandos jie nuėjo miegoti ir apie 22 valandą išgirdo ant plento triukšmą. Po kurio laiko pas ją į namus atėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad reikia eiti atpažinti arklį. Nuėjusi ant plento, pamatė kraujo klane gulintį arklį, kuris gulėjo kairėje kelio pusėje žiūrint link Šiaulių. Arklys nuo partrenkimo vietos iki tos vietos, kur gulėjo, buvo gal 400 metrų atstumu, buvo tiek nublokštas. Arklys buvo siaubingai sužalotas, visas sulaužytas, net širdis atitrūkusi, paširdžiai sulaužyti, matomai smūgis buvo labai stiprus, nes arklys nublokštas labai toli ir į kitą kelio pusę. Ganykloje arklys buvo laikomas pririštas prie grandinės su kuolu, priekinės kojos supančiotos pančiu ir ant priekinės kairės kojos pririštas pantukas, kuris pririštas prie grandinės su kuolu. Pantukas buvo padarytas iš šilkinio šniūro, beveik naujas, padarytas visai neseniai, vyras padarė ir jį užrišo, nes tik jis vienas mokėdavo pantuką užnerti. Apžiūrėjusi su policijos pareigūnu ganyklą, vietoje rado grandinę su kuolu, o pantukas nuo kojos buvo atsegtas. Arklys pats pantuko atsirišti negalėjo. Šį arklį jie laikė jau 20 metų ir nei karto jis nebuvo atsirišęs arba atrištas, nei karto nebuvo pabėgęs. Į plentą yra skardis, o į jų sodybą yra įvažiavimo keliukas. Arklys į plentą buvo išėjęs, ar išvestas per įvažiavimo keliuką, nes keliuke matėsi arklio kanopų pėdsakas. Į skardį supančiotas arklys nebūtų užlipęs. Netrukus po to įvykio, rugsėjo 17 d. jie kreipėsi į policiją dėl arklio vagystės, tačiau policija nenustatė arklio vagies. Dėl netinkamos gyvulių priežiūros ji nėra turėjusi jokių administracinių nuobaudų. Ji nesutinka atlyginti pareikštų civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą su buvusia žmona važiavo namo iš Vilniaus, aplankę dukrą ligoninėje, į Akmenę. Važiavo link Šiaulių pro Pakruojį, nes geras kelias, mažiau transporto. Automobilį vairavo jis, o žmona sėdėjo šalia jo. Važiuojant iš priekio važiavo automobilis ir prasilenkiant perjungė trumpąsias šviesas, kelias buvo tiesus, posūkio nebuvo, rūko nebuvo, buvo anksčiau lyta, kelio danga džiuvo. Staiga pamatė baltą akį, skersai kelio stovėjo arklys, pradėjo stabdyti, bandė aplenkti. Paties susidūrimo gerai neatsimena, nes viskas įvyko akimirksniu, arklys prieš akis tiesiog išdygo staiga, kaip iš po žemių, žmona suriko, kad arklys, ir jis suko į kairę, bandė aplenkti. Koks galėjo būti atstumas, kai pamatė arklį, nežino. Žino, kad pamačius kliūtį, reikia stabdyti, pašalinti kliūtį. Nežino, ar kaip vairuotojas tokioje situacijoje viską padarė. Negali pasakyti, kokio stiprumo buvo smūgis į arklį. Kai sustojo pirmiausia puolė prie žmonos, tačiau ji jau nieko neatsakė. Jis arklį kliudė su automobilio dešine puse, permetė jį per viršų, bandė apvažiuoti, priešais pamatė stulpą, tačiau išvengė atsitrenkimo, ir sustojo. Mašinai buvo išmuštas priekinis stiklas, nuplėštas stogas. Atvažiavusi greitoji pasakė, kad žmona jau mirusi. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, o po įvykio tapo neberemontuotinas. Jis važiavo savo kelio puse, labiau dešiniu kelkraščiu, dešinės pusės automobilio ratai važiavo gal pusę metro nuo kelkraščio. Po smūgio į arklį, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Į dešinę pusę mestis negalėjo nes arklio nebūtų apvažiavęs, arklį galėjo apvažiuoti tik iš kairės pusės. Toje kelio atkarpoje greitis yra 90 kilometrų per valandą. Jis važiavo kokį 80 kilometrų per valandą greičiu, nes automatiškai prasilenkiant su kitu automobiliu mažinamas greitis. Automobilį jis vairuoja nuo 1984 metų, turi patirties ir įgūdžių vairuoti, dirba vairavimo instruktoriumi ir puikiai žino kelių eismo taisykles. Matė, kad arkliui buvo supančiotos kojos. Reiškia 7069,10 litų civilinį ieškinį dėl mašinos sudaužymo, kadangi ji buvo neberemontuotina. Įvykio vietoje buvo sustoję daug žmonių, bet kas tokie nežino, nes ne tas rūpėjo, buvo pasimetęs. Buvo sudarytas įvykio vietos planas, tačiau jis jį pasirašė nežiūrėdamas, kadangi buvo pasimetęs ir ne tas rūpėjo.

Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis netoli V. sodybos turi savo sodybą, kurioje negyvena, o tik dirbdavo, ir po darbo vakare pas kaimynus V. palikdavo techniką, nes taip saugiau. Tos dienos ryte matė ganykloje stovinčius karvę ir arklį. Vakare apie 21 valandą nuvažiavęs į V. sodybą pastatyti traktoriaus ir eidamas per kiemą pasiimti savo automobilio, matė ganykloje stovinčius arklį ir karvę. Arklys stovėjo ramus, buvo pririštas. Kitos dienos ryte iš V. sužinojo, kad vakare įvyko avarija, kad arklys išėjo į kelią, kad žuvo moteris, nes jo prašė su traktoriumi parvežti nuo kelkraščio arklį. Vakare, kai jis matė, nuo pririšto arklio iki plento buvo apie 200 metrų atstumas. V. yra tvarkingi ūkininkai ir tai matyti iš jų gyvenimo, aplinkos ir iš gyvulių. Jis niekada nėra matęs, kad V. arklys vaikščiotų palaidas, nepririštas.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamoji G. V., papildomai nurodydamas, kad tik tėtis V. moka surišti arkliui pančius, pantuką, suriša juos tvirtai ir patikimai.

Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad paties įvykio jis nematė, nes visą parą buvo darbe. Apie avariją jam paskambino žmona ir pranešė, kad užmuštas jų arklys ir žuvo moteris. Grįžęs kitą rytą į namus, jis įvykio vietoje rado arklį gulintį kairėje kelio pašlaitėje, nes gaisrininkai buvo jį nutraukę nuo kelio, ant plento buvo daug kraujo, kelio dešinėje mėtėsi stiklo šukės. Įvykio dieną, prieš išvažiuodamas į darbą, jis arklį pagirdė, perkėlė (pririšo) į kitą vietą. Jie visą laiką arklį laikydavo pririštą. Nakčiai arklio nepaleisdavo, kadangi gyvena netoli plento. Arkliui buvo supančiotos priekinės kojos ir pririštas prie lenciūgo. Ganykloje buvo likęs lenciūgas ir tas raištis su kuriuo buvo pririštas prie lenciūgo. To raiščio (pantuko) be žmogaus pagalbos neatriši. Pantukas buvo beveik naujas, jo paties padarytas iš neseniai pirktos šilkinės virvės. Jis pats jį užrišo arkliui ant kojos, tiksliau jis yra ne užrišamas, o perneriamas į abi puses, ir užsinėręs niekaip negali atsilaisvinti ir atsirišti. Keliuke į jų sodybą matėsi arklio kanopų pėdos, matomai buvo vedamas. Arklys pats tikrai nebūtų ėjęs pro namą, o po to keliuku link plento. Arklį tikrai kažkas vedėsi.

Ekspertas E. G. teisiamajame posėdyje byloje esančią specialisto išvadą patvirtino bei atsakydamas į klausimus paaiškino, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nebuvo galima nustatyti tikslaus automobilio Rover 620 važiavimo greičio, ar automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, koks buvo atstumas tarp arklio ir automobilio, kliūties pamatymo metu ir kad pagrindinė kliūtis ir sąlyga specialisto išvados davimui buvo tai, kad nebuvo nustatytas kliūties matomumas, kadangi nebuvo atliktas eksperimentas.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su planu ir foto lentelėmis (b.l. 8-12) matyti, kad įvykio vieta kelyje Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys, 18 km 994,5 m, esant sausai asfalto dangai, įvykio rūšis – užvažiavimas ant gyvūno, ant kelio važiuojamosios dalies rastas negyvas arklys, automobilis Rover 620 su daug apgadinimų rastas nuvažiavęs nuo kelio į pakelės lauką, automobilyje keleivio vietoje rastas žuvusios moters kūnas.

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 23-26) matyti, kad ant kelio buvo apžiūrėtas kritęs arklys ir nustatyta, kad jo priekinės kojos surištos virve, kurias jungia grandinė, arklio kūne rasta daugybė sužalojimų, ganykloje, kur arklys buvo pririštas, rasta grandinė, kurios vienas galas pritvirtintas prie kuolo ir kuolas įkaltas į žemę, o prie kito grandinės galo pritvirtinta baltos spalvos sintetinė virvė, kurios galuose yra mazgai.

Iš specialisto išvados Nr.11Š-262(09) (b.l. 40-44) matyti, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti jokie automobilio Rover 620 judėjimo pobūdį apibūdinantys pėdsakai, kas įgalino specialistą teigti, kad iki susidūrimo su arkliu momento automobilis nebuvo stabdomas, dėl ko nebuvo galima nustatyti tikslaus automobilio važiavimo greičio, taip pat nebuvo nustatytas kliūties (arklio) matomumas, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar automobilio Rover 620 vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, todėl specialistas išvadoje nurodė, kad šioje eismo situacijoje arklio savininkė G. V. neužtikrino, kad tamsiu paros metu arklys neišeitų į kelio važiuojamąją dalį bei nesudarytų pavojingos kliūties transporto priemonių eismui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, automobilio Rover 620 vairuotojas J. L. šioje eismo situacijoje, važiuodamas jo paties nurodytu 90 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su arkliu, laiku stabdydamas automobilį, jeigu iškilus grėsmei eismo saugumui, neturėjo objektyvios galimybės pastebėti arklį, būdamas didesniame kaip 91 m atstume iki susidūrimo vietos.

Iš kaltinamosios G. V. supažindimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo (b.l. 107) matyti, kad kaltinamoji ir jos gynėja prašė papildyti ikiteisminį tyrimą – atlikti eksperimentą dėl atstumo tarp arklio ir automobilio nustatymo, automobilio vairuotojui arklį pamačius, kadangi specialistas dėl šių duomenų trūkumo davė sąlyginę išvadą, be to, gynėja prašė gauti duomenis iš meteorologijos stoties apie tos dienos oro sąlygas ir matomumą.

Iš prokurorės nutarimo (b.l. 111) matyti, kad toks kaltinamosios ir jos gynėjos prašymas buvo atmestas, motyvuojant, jog duomenys apie matomumą ir oro sąlygas yra užfiksuoti kituose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, o eksperimento atlikimas yra techniškai neįmanomas, nes arklys juda nevaldomas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios G. V. kaltė pagal LR BK 282 str. 1 d., jai nevairuojant transporto priemonės, pažeidus transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, neįrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 282 str. 1 d. atsiranda tada, kai asmuo, nevairuodamas transporto priemonės pažeidžia transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, jeigu dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Tam, kad padarytą veiką būtų galima pavadinti nusikalstama veika, o ją padariusį asmenį kaltinamuoju (nusikaltėliu), reikia nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį, turinčią objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. LR BK 282 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas ir to padariniai – žmogaus žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas bei priežastinis ryšys tarp minėtos veikos ir padarinių. Pagal LR BK 282 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda už bet kurios rūšies transporto (geležinkelio, kelių, vandens ar oro) eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą. Šio nusikaltimo subjektu yra ne tam tikros transporto rūšies darbuotojas, o pašalinis asmuo: pėsčiasis, važnyčiotojas, dviratininkas, transporto priemonių keleivis.

Šioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji G. V. eismo įvykio kilimo dieną, apie 20 val., savo arklį su supančiotomis priekinėmis kojomis paliko ganykloje prie namų, tvarkingai pririštą prie grandinės su kuolu, įsmeigtu į žemę, kuris nebuvo ištrauktas. Kartu toje pačioje ganykloje buvo pririšta ir karvė. Apie 21 val., eidama į savo sodybos kieme esantį šulinį atsinešti vandens, kaltinamoji G. V. matė savo gyvulius (arklį ir karvę) tvarkingai stovinčius ganykloje, kur jie buvo pririšti. Netrukus po 21 val. kaltinamoji G. V. nuėjo miegoti ir po 22 val. buvo prikelta policijos pareigūno ir pakviesta eiti ant kelio, kuris nuo jos ganyklos yra 200-250 metrų atstumu, atpažinti savo arklio. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs kaltinamosios G. V., liudytojų V. R., K. M., V. V. parodymai, arklio lavono, jo virvės ir grandinės ganykloje apžiūros protokolas su foto lentelėmis. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamoji G. V., būdama arklio savininke, nepririšo arklio taip, kad jis negalėtų išeiti į kelią. Įvykusio eismo įvykio metu, kai arklys atsidūrė ant kelio ir buvo mirtinai sužalotas, kaltinamoji G. V. buvo savo namuose jau atsigulusi miegoti ir niekaip neįtakojo arklio elgesio, nes tuo metu prie arklio nebuvo: nei jį vedėsi, nei jį vadeliojo, nei ant jo jojo ar kaip kitaip valdė, todėl teismas konstatuoja, kad automobilio Rover 620, vairuojamo J. L., susidūrimas kelyje su arkliu, nepriklausė nuo kaltinamosios G. V. valios ir eismo įvykis, arkliui išėjus į kelią, kilo dėl nuo kaltinamosios nepriklausančių aplinkybių. Tai reiškia, kad kaltinamosios G. V. veikoje nebuvo kaltės, o nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų, nėra nusikaltimo sudėties.

Kaltinimas rėmėsi tik prielaida, kad kaltinamoji G. V. padarė kelių eismo taisyklių 77.2 punkte numatytų reikalavimų pažeidimą ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivė D. L. Ši prielaida nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o tik specialisto išvados 4 punktu. Specialisto išvada LR BPK 20 str. prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatinėjant asmens kaltę, tačiau eismo įvykio specialisto išvada yra tik prielaida teisinei išvadai. Šiuo atveju kaltinimas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp kaltinamosios padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, bet apsiribojo tik specialisto išvados atkartojimu. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad priežastinis ryšys tarp kaltinamajai inkriminuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir įvykusių padarinių neginčijamai nebuvo nustatytas. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro prielaidas priešingam teiginiui, kad šiuo atveju kaltinamoji G. V. nepažeidė kelių eismo taisyklių 77.2 punkte numatytų reikalavimų, kadangi ji arklio nerišo, jam kojų nepančiojo, nedarė ir nerišo pantuko, kuris rišo arklio koją su grandine ir kuolu, o tik perkėlė arklį ganykloje į kitą vietą, ištraukdama kuolą su grandine ir įkaldama kuolą kitoje vietoje, kuris po eismo įvykio ir buvo rastas įkaltas ganykloje su visa grandine ir atrištu pantuku. Specialisto išvada byloje yra duota tik sąlyginė dėl eismo įvykio apžiūros ir visų aplinkybių fiksavimo metu surinktų duomenų trūkumo, ką teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą davęs ekspertas E. G., nes nenustačius automobilio Rover 620 stabdymo kelio, nebuvo galima nustatyti tikslaus automobilio važiavimo greičio iki įvykstant susidūrimui su arkliu, taip pat nenustačius kliūties (arklio) matomumo, nebuvo galima nustatyti, ar automobilio Rover 620 vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nenustačius, kad kaltinamoji G. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, jos pripažinimas kalta dėl sukeltų padarinių pagal LR BK 282 str. negalimas. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika. Nr. 30, 539-630 psl.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamoji G. V. pagal LR BK 282 str. 1 d. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. 7069,10 litų (septynių tūkstančių šešiasdešimt devynių litų 10 centų) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, I. L. 100000,00 (vieno šimto tūkstančių) litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir E. K. 6321,15 litų (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno lito 15 centų) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti, kadangi kaltinamoji G. V. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. pagal LR BK 282 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. 7069,10 litų (septynių tūkstančių šešiasdešimt devynių litų 10 centų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, I. L. 100000,00 (vieno šimto tūkstančių) litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir E. K. 6321,15 litų (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno lito 15 centų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.