Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. atstovėms J. S. ir advokatei V. Ž.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui M. J.,

išnagrinėjusi S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2013-07-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 97, Vilniuje, naudotoja, savavališkai užėmė valstybinę žemę ties keliu, kurioje stovi tvora, ši tvora juosia minėtąjį žemės sklypą rytinėje pusėje ir taip praplečia jo ribas, savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas - 8 kvadratiniai metrai, taip pat ji savavališkai užėmė 13 kvadratinių metrų žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje, šioje žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje, dalyje pastatyti tvoros elementai (pamatas, metaliniai stulpai), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-24 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-29 nustatyta, kad vyriausiasis specialistas Z. V., dalyvaujant J. K., patikrinęs bendrą ribą tarp žemės sklypų, esančių Liudvinavo g. 97 ir Liudvinavo g. 95, Vilniuje, nustatė, kad žemės sklypo Liudvinavo g. 97 naudotojai užėmę valstybinę žemę ties keliu, kurioje pastatyta tvora, užimamas valstybinės žemės plotas – apie 8 m² bei užima žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95 dalį – apie 13 m², kurioje pastatyti tvoros elementai (pamatas, metaliniai stulpai) (b. l. 4-5).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė), esantys Liudvinavo g. 97, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso S. S., 2011 m. paveldėjusiai šį nekilnojamąjį turtą (b. l. 6-7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, kad anksčiau šie statiniai nuosavybės teise priklausė V. S. (b. l. 40).

Iš Vilniaus miesto valdybos 1998 -05-21 sprendimo Nr. 973V nustatyta, kad šiuo sprendimu Vilniaus miesto valdyba patvirtino V. S. neatlygintinai suteiktino, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, 1024 kv. m. žemės sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Liudvinavo g. 97 ribas, miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis (b. l. 31-37).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu Liudvinavo g. 95, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. K., šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 43-46).

Teisme apklaustas liudytojas Z. V. nurodė, kad jis yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas – geodezininkas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. nepažįsta. Liudytojas teigė, kad jis sudarė 2013-01-24 Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Buvo tikrinami Liudvinavo gatvėje esantys sklypai, ribos tarp sklypų, esančių Liudvinavo g. 97 ir Liudvinavo g. 95. Skyrius gavo pareiškėjo pranešimą, lygtai iš Liudvinavo g. 95 sklypo savininko atstovo, kad yra galimai užimta valstybinė ir privati žemė. Nuvažiavęs į vietą, patikrino tiek Liudvinavo g. 95, tiek Liudvinavo g. 97 naudojamas ribas ir nustatė, kad sklypas Nr. 95, kuris yra suformuotas, yra užėmęs valstybinę žemę ties keliu, ir sklypas, esantis Liudvinavo g. 97, ten, kur yra registruotas namas, yra užimta tiek valstybinė žemė, tiek ir Liudvinavo g. 95 sklypo dalis. Liudytojas nurodė, kad išvadas, jog yra užimta valstybinė žemė, o taip pat ir kito sklypo (privati) žemės dalis, jis padarė atlikęs tam tikrus matavimus. Žemės sklypas, esantis Liudvinavo g. 95, yra įregistruotas vadovaujantis kadastriniais matavimais, vadinasi jo ribos yra žinomos visiems. Patikrinimą ir matavimus atlieka naudodamiesi Globalinės padėtis sistema GRS-1, kitaip, GPS, kurio pagalba yra nustatomos vietoje koordinatės, t.y. vietovėje pamatuojamas faktinis naudojimas – tvoros. Po to atvykę į Skyrių užkrauna duomenis iš globalinės padėties sistemos DRS-1 į savo programą ir mato, koks yra neatitikimas tarp įregistruotų ribų ir faktinio naudojimo. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad užimta tiek valstybinė, tiek ir privati žemė. Šiuo atveju faktinį sklypų naudojimą tikrino ir nustatė pagal tvoras. Liudvinavo g. 95 sklypas yra įregistruotas kadastre, o Liudvinavo g. 97 sklypas tuo metu kadastre registruotas nebuvo. Kelias taip pat nėra registruotas. Kaip matyti iš prie žemės naudojimo patikrinimo akto pridėto plano, yra du sklypai, kiekvienas jų turi sueities tašką, jie turėtų būti vienoje tiesėje. Jeigu sklypas, kaip ir sklypas, esantis Liudvinavo g. 9, bus suformuotas su tokiais išsikišimais, tai jis nebus registruojamas. Sklypas Nr. 95 jau yra įregistruotas, vadinasi ten yra užimta valstybinė žemė, nes sklypai yra vienoje tiesėje. Sklypas Liudvinavo g. 97 neregistruotas, bet grynai iš geodezinės pusės negali būti formuojamas žemės sklypas su tokiais įsikišimais, kaip matyti pridedame plane. Kelias nėra įregistruotas kadastriniais matavimais, konkrečių jo koordinačių nėra, todėl jo ribų plane nurodyti liudytojas negalėjo, tačiau sklypas negali būti formuojamas su išsikišimu į kelio pusę daugiau kaip 1 metras. Pareiškime buvo nurodyta, kad Liudvinavo g. 97 sklypo savininkas pastatė tvorą Liudvinavo g. 95 sklype, nuvažiavęs į vietą liudytojas pamatavo tą tvorą ir nustatė, kad Liudvinavo g. 97 yra užėmęs Liudvinavo g. 95 sklypo dalį. Užėmimas yra ir todėl, kad Liudvinavo g. 97 yra pastatyti tvoros elementai, stulpai, kurie persidengia su Liudvinavo g. 95 sklypo ribomis, kurios jau yra įregistruotos. Liudytojas teigė, kad jis neatsimena, ar sklypas, esantis Liudvinavo g. 95, buvo pažymėtas riboženkliais, šito fakto žemės naudojimo patikrinimo akte nenurodė. Liudytojas paaiškino, kad matuojant pagal faktą paklaida yra galima. Mieste leistina paklaida tarp įregistruotų ribų - 10 cm, o Vilniaus rajone - 30 cm.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad S. S. yra žemės sklypo, esančio prie Liudvinavo g. 97, Vilniuje, jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei kitų statinių, naudotoja. Vilniaus miesto valdybos 1998-05-21 sprendimu Nr. 973V buvo patvirtintos V. S. neatlygintinai suteiktino, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, 1024 kv. m. žemės sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Liudvinavo g. 97 ribos, tačiau iki šiol šis žemės sklypas nėra suformuotas, jo ribos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, nuosavybės teisė į šį žemės sklypą neatkurta. Kaip teisme nurodė liudytojas Z. V. bei patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovas Liudvinavo g. esantis kelias nėra įregistruotas kadastriniais matavimais, konkrečių jo koordinačių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei žemės sklypas, esantis prie Liudvinavo g. 97 esančio gyvenamojo namo, nei kelias Liudvinavo g. nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nėra atlikti ir įregistruoti šių sklypų kadastriniai matavimai, be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, statiniai Liudvinavo g. 97, tarp jų ir tvora, yra statyti 1977 m., sprendžia, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. S. suprato, jog jos tvora stovi ne jos teisėtai naudojamoje valstybinėje žemėje bei, kad ji tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko valstybinės žemės užėmimo, aptveriant ją tvora, veiksmus. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo 8 kvadratinius metrus valstybinės žemės.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. S. buvo surašytas ir dėl savavališko 13 kvadratinių metrų žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje užėmimo, tvoros elementų (pamatas, metaliniai stulpai) šiame sklype pastatymo. Kaip jau buvo minėta, S. S. yra sklypo, esančio prie Liudvinavo g. 97 jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei kitų statinių, naudotoja, Vilniaus miesto valdybos 1998-05-21 sprendimu Nr. 973V buvo patvirtintos V. S. neatlygintinai suteiktino, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, 1024 kv. m. žemės sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Liudvinavo g. 97 ribos, tačiau iki šiol šis žemės sklypas nėra suformuotas, jo ribos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, nuosavybės teisė į šį žemės sklypą neatkurta. Žemės sklypas, esantis adresu Liudvinavo g. 95, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. K., šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. S. S. atstovė advokatė V. Ž. teisme pabrėžė, kad S. S. veikoje nėra kaltės, jog žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95 ribos, nėra pažymėtos riboženkliais, kaip to reikalauja teisės aktais, o S. S. tvora toje vietoje stovi jau nuo 1977 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovas teisme nurodė, kad protokole nurodytoje vietoje pats nebuvo, ar Liudvinavo 95 sklypo ribos yra pažymėtos riboženkliais, nežino. Teisme apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-24 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-29 surašęs vyriausiasis specialistas Z. V. nurodė, kad, ar sklypas, esantis Liudvinavo g. 95, buvo pažymėtas riboženkliais neatsimena. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-24 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-29 jokių duomenų apie riboženklių buvimą ar nebuvimą sklype, esančiame Liudvinavo g. 95, nenurodyta. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 11 d. įtvirtina, kad riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog 2013-01-24 žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje, ribos buvo paženklintos riboženkliais. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog žemės sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje, ribos buvo paženklintos riboženkliais, vadovaudamasis in dubio pro reo principu sprendžia, kad byloje neįrodyta, kad šio žemės sklypo tikslios ribos buvo žinomos kaimyninio sklypo, esančio Liudvinavo g. 97, Vilniuje, naudotojai S. S., todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog S. S. pati tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja sklypo, esančio Liudvinavo g. 95, Vilniuje, dalį, aiškiai suprasdama, kad ji nėra šios žemės sklypo dalies teisėta naudotoja ir, kad ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad S. S. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. S. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.